Vyriausybė nusitaikė reformuoti valstybės miškų valdymą – panaikinti urėdijas ir įkurti vieną valstybės įmonę. Pertvarkos sumanytojai kritikuoja urėdijas dėl neefektyvios veiklos, tačiau kartu pripažįsta, kad šis sektorius dirba pelningai. Miškininkai nuogąstauja, kad reforma sugriaus visą sistemą, tūkstančiai darbuotojų praras darbą, iš peties bus smogta kaimiškiems regionams, be to, atsiras valstybės miškų privatizavimo grėsmė.

Apie tai prie „Valstiečių laikraščio“ apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai – Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika, socialdemokratas Algimantas Salamakinas, Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidiumo narys prof. habil. dr. Antanas Juodvalkis, LMS Girininkų bendrijos pirmininkas Raimondas Juzikis, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdas Linas Bužinskas ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pelninga, bet neefektyvu?                    

Kiekviena nauja valdžia nori reformuoti švietimą, sveikatos apsaugą ir miškininkystę. Štai ir naujoji vienu pagrindinių darbų įvardijo valstybės miškų reformą. Ar tikrai viskas ten taip blogai, kad reikia griauti dešimtmečiais kurtą ir veikiančią sistemą?

A.Salamakinas: „Jau trečia kadencija, kai norima panaikinti urėdijas ir sugriauti gerai veikiančią sistemą. Gaila, kad ir naujasis aplinkos ministras užlipo ant to paties grėblio ir palaiko griovimą, užuot ginęs miškininkystės reikalus. Stebiuosi jo aiškinimais, kad atleis kelias dešimtis žmonių, įdarbins 200 ir pakels atlyginimus. Visiški niekai.

Norima taikyti latvišką variantą. Latvijos miškų sektoriuje liko 800 žmonių. Miškininkai išvaryti iš miškų, paliktas vienas specialistas, kuris daugiausia rūpinasi viešaisiais pirkimais, o viską valdo privatininkai. Prieš penkerius metus Lietuva buvo pripažinta kaip geriausiai miškus tvarkanti valstybė pasaulyje. Taigi labai keistai skamba argumentas, kad reformos reikalauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).“

K.Mažeika: „Taip, tai trečias bandymas pertvarkyti valstybės miškų valdymą, bet dabar pasirinktas variantas nėra buvusiųjų tąsa. Tai – europinės praktikos atspindys. EBPO ekspertai pirštu beda į pertekliniais etatais aplipdytą miškų sektorių. Todėl, atrodytų, pelningai veikianti sistema yra neefektyvi.“

A.Juodvalkis: „Ginu ne urėdų kėdes, o valstybės miškų sistemą. Galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad ji veikia gerai. Tai patvirtina ir tarptautiniai ekspertai. Žinoma, optimizuoti visada galima. Gal ir per daug 42 urėdijų, patys miškininkai siūlo sumažinti iki 30–35, bet būtinai paliekant jas savarankiškas. Miškininkai sumoka daugiau mokesčių nei kitos valstybės įmonės, gerai tvarkosi, bet varoma šmeižto kampanija, esą čia neskaidru ir pan. Daug buvo diskusijų, atrodė, kad profesionalių miškininkų argumentams pritariama, bet vis tiek stumiamos tos pačios reformos, lyg kas iš aukščiau lieptų taip daryti.“

R.Juzikis: „Pripažįstama, kad valstybės miškai gerai tvarkomi. Žinoma, tą priežiūrą galima tobulinti, tai ir siūlome daryti, bet nereikia revoliucijos. Šiame sektoriuje dirba aukšto lygio profesionalai, jie žino, kuria kryptimi reikia eiti. Dabar siūloma reforma lyg ir pateikia viziją, bet lieka labai daug neatsakytų klausimų, kas bus po to.“

I.Ruginienė: „Labai keista, kad tendencingai proteguojamas tik vienas variantas – monopolizuoti miškų ūkį ir padaryti vieną įmonę. Kodėl nesvarstomi kitokie, gal dar tobulesni variantai? Neaišku, kaip vėliau veiks sistema. Pagaliau, kas prisiims atsakomybę, jeigu bus padaryta žala valstybei ir piliečiams?

Viskas daroma skubotai, nerengiant viešų diskusijų, nesitariant su miškininkų bendruomene. Mūsų federacija jungia daugiau nei 60 proc. šio sektoriaus darbuotojų, o pagal kolektyvinę sutartį atstovaujame visiems darbuotojams. Sunku suvokti, bet vienpusišku sprendimu planuojama masiškai atleisti darbuotojus.“

K.Starkevičius: „Griaudamas seną turi galvoti, ką sukursi naujo. Pagal europinius standartus mūsų miškininkystės rodikliai visai neblogi. Efektyvumą galima padidinti, bet tada turime daugiau kirsti miško. O čia jau valstybė turi apsispręsti: be atodairos kirsime mišką, kaip tai Lietuvoje per karą darė vokiečiai, ar tvariai ūkininkausime?“

Iš miškų į kabinetus?

Ar teko matyti kokį nors ekonominį reformos pagrindimą? Kiek daugiau pajamų bus gauta į valstybės biudžetą?

K.Mažeika: „Norime sumažinti per didelį administracinį aparatą ir padidinti atlyginimus tiesiogiai miške dirbantiems specialistams. Taip pasiektume veiklos efektyvumo atliekant tas pačias funkcijas. Dabar 42 urėdijos turi atskirus įmonių kodus, sąskaitas, vadovus, buhalteriją. Jeigu urėdija iš kaimynės nori pasiskolinti techniką, turi skelbti viešuosius pirkimus. Tai visai nelogiška. Kai liks 25 filialai, turintys vieną kodą ir vieną sąskaitą, bus paprasčiau.“

R.Juzikis: „Remiantis viešai pateikta informacija, reformos ekonominio efekto nematyti. Kitokių duomenų ir skaičiavimų, kurie parodytų, kad ji bus naudinga, girininkai nematė. Imantis tokios kardinalios pertvarkos labai neracionalu remtis tik emocijomis. Čia reikia giliau žiūrėti ir įvertinti daug aspektų.“

A.Salamakinas: „Teigiama, kad po reformos į biudžetą įplauks papildomai 12 mln. eurų. Įdomu iš kur? Gal kirsime didesnį plotą? Kirtimo apimtis juk nustato Valstybinė miškų tarnyba. Ar taupymu vadiname žmonių atleidimą iš darbo? Jie moka visus mokesčius, išlaiko šeimas. Kaip sutaupysime, jeigu kelis tūkstančius išvarysime į emigraciją? Be to, po tokios reformos Aleksandro Stulginskio universitete teks uždaryti miškininkystės studijas. Juokingi argumentai, kad, atleidus darbuotojus, kitiems padidės atlyginimai. Negi reformatoriai tik dėl to rūpinasi? Tai tik migla ir spąstai patikliesiems.“

A.Juodvalkis: „Vienintelis jų argumentas – sumažinsime urėdijų skaičių ir pakelsime darbuotojų atlyginimus. Skaičiai iš lubų. Juk ekonominis efektas priklauso nuo to, kiek kerti ir už kiek parduodi. Kirtimų apimtis nustato valstybė, kainas diktuoja rinka. Išvarius žmones iš darbo, nebus sutaupyta, tai – bėda ir socialinė našta.

Piestu plaukai ant galvos stojasi, kai sako, kad įkurtoje centrinėje įmonėje bus 200 tarnautojų. Kam tiek kabinetinių specialistų?!“

I.Ruginienė: „Aplinkos ministro teigimu, tai – politinė valia. Bet svarių argumentų, kodėl reikia pertvarkos, nepateikiama. Mūsų duomenimis, sektoriuje liks tik ketvirtadalis darbuotojų – iš dabar esančių 4 000 žmonių bus atleista 3 000. Dabar aplinkos ministras kalba apie 400, bet tai yra netiesa. Jis yra sakęs, kad po pirmojo reformos etapo sektoriuje liks 1 600 darbuotojų. Taip pat jis teigė, kad optimalus variantas, kai 1 000 ha tenka vienas darbuotojas. Taigi, nesunku suskaičiuoti, kiek jų atleis. Žmonės yra aukštos kvalifikacijos ir siauros specializacijos. Kur jiems dėtis? Naujoji Vyriausybė kalba apie regionų ekonomikos plėtrą, darbo vietų kūrimą, o čia toks akibrokštas.“

K.Starkevičius: „Seimo Kaimo reikalų komitetas neturi jokių projektų, kur būtų aiškiai nurodytas urėdijų pertvarkos efektyvumas. Girdime tik premjero ir kitų valdančiųjų kalbas, kad to esą reikalauja EBPO. Nesitiki, kad būtų nurodoma taip neracionaliai elgtis. Žinoma, galima kažkiek mažinti urėdijų skaičių. Bet jeigu bus kardinaliai pertvarkoma, daug žmonių neteks darbo. Tai bus smūgis regionams ir paskata emigruoti.“

Jaučiasi juodinami

Valstybės įmonės kritikuojamos dėl neefektyvios veiklos ir neskaidrumo. Tad kodėl šiuo atveju siūloma valstybės monopolija? Ar nepadidės korupcijos rizika, kai visi miškai bus vienose rankose?

R.Juzikis: „Iš tikrųjų atsiras problemų dėl valdymo, medienos pardavimo skaidrumo, nes didžiulis valstybės turtas atsidurs vienose rankose. Dabartinė elektroninė medienos pardavimo sistema yra skaidri, abejoju, ar kas nors tam prieštarautų. Jeigu miškų valdymas bus konsoliduojamas vienoje valstybės įmonėje, gali nukentėti mažos įmonės.“

A.Salamakinas: „Teigdami, kad nereikia monopolijos, dabar ją skatiname. Atkūrus nepriklausomybę buvo grįžta prie tarpukariu sėkmingai veikusių urėdijų. Ši sistema davė teigiamų rezultatų. Jeigu kurios urėdijos silpnai laikosi, gali jungtis su kaimynais, bet nereikia visko griauti ir dar meluoti, kad neva liks 24 urėdijos. Miškų įstatymo pataisose nėra nė žodžio, kad tai bus juridiniai asmenys. O be to, urėdijos lygios nuliui. Seimo nariams plaunamos smegenys.“

I.Ruginienė: „Miškininkus žeidžia, kad dabar juodinama jų bendruomenė: tai neskaidru, tai nekvalifikuota. Prašytume aplinkos ministro atsiprašyti už viešą pasisakymą esą „sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug“. Tai buvo pasakyta kalbant apie valstybinių miškų konsolidavimo projektą. Jeigu sektoriuje neskaidru, kas trukdo imtis atitinkamų priemonių? Ar tai tėra tik priedanga sistemai griauti?“

L.Bužinskas: „Jeigu įsteigs vieną įmonę, korupcijos požiūriu ji bus pažeidžiamesnė. Vienose rankose bus sutelkti viešieji pirkimai, medienos prekyba. Dabar yra 42 urėdijos, jos konkuruoja, galima palyginti jų veiklos efektyvumą. Kai jų neliks, nebus ko ir lyginti.“

Miškai – skanus kąsnelis

Kalbama, kad naująja reforma labai suinteresuotas skandinavų kapitalas. Gal reformą rengiantys valdininkai gali turėti asmeninių interesų?

R.Juzikis: „Mano mokytojas, amžinatilsį šviesuolis girininkas Rimantas Kviklys, dar kone prieš dešimtmetį įžvelgė, kad siūlomas reformas Lietuvos miškų sektoriuje skatina į mūsų miškus nusitaikęs stambus skandinavų kapitalas. Skandinavai esą daug metų nuosekliai siekia ir ieško būdų, kaip prasiskinti kelią į savo tikslą. Kai pasikeičia valdžia, jie vėl eina į ataką. Jei R.Kviklys būtų gyvas, jis šauktų, kad apsigintume.“

A.Salamakinas: „Per praėjusią kadenciją kariavome su 3 ar 4 stambiais medienos perdirbėjais, kurių tikslas buvo „pramušti“ sau palankią tvarką medienai nusipirkti. Kitas etapas – sunaikinti urėdijas. Tai bandoma daryti jau trečią kartą.

Čia galima įžvelgti ir skandinavų interesą. Tai kelia didžiulį nerimą. Jie turi pinigų ir norėtų privatizuoti miškus. Gal toks planas ir yra – pirma sunaikinti urėdijas, o vėliau, kai valstybės miškuose įsivyraus chaosas, juos privatizuoti. Tai jau įprasta Lietuvoje pirma nustekenti, o paskui privatizuoti.“

A.Juodvalkis: „Skandinavų interesus galima įžvelgti. Tai būtų tragedija. Mes nuo tarpukario išsaugojome didžiulį valstybės turtą. Sėkmingai ūkininkaujant jis tik gausėja. Tai – skanus kąsnelis. Tereikia padaryti vieną įmonę, ir atsiras puiki erdvė privatizuoti. Tai labiausiai ir baimina.

Yra strateginės ūkio šakos ir objektai, kurių jokiais būdais negalima atiduoti į privačias rankas. Tarp jų ir miškų ūkis. Privatininkų tikslas – kirtimai ir pelnas, o valstybė turi rūpintis ir mišku atkūrimu, tvariu ūkininkavimu. Verslininkas efektyviau dirba, kur apyvarta trumpa. O miške apyvarta – 80–100 metų. Užsieniečiui tikrai nerūpės, kas bus Lietuvos miškuose po 20–50 metų.“

L.Bužinskas: „Skandinavų interesų nereikėtų atmesti, bet jų turi ir mūsų didieji medienos pirkėjai. Šiuo metu jiems medienos netrūksta. Kai elektroninėje sistemoje vyksta aukcionai, ne visa mediena būna parduodama. Tačiau jie kalba, kad jiems reikia pigesnės medienos ir paprastesnio pirkimo. Vadinasi, jie nori neskaidrios sistemos?“

Šokas regionams

Kaip reforma paveiks apdirbamąją pramonę, baldininkus ir apskritai bendrą mūsų šalies ekonomiką? Ar po tokios pertvarkos mūsų miškų sektorius nepraras konkurencingumo – latviai ir baltarusiai reguliariai pasiūlo pigios medienos?

L.Bužinskas: „Mažos įmonės būtų priverstos užsidaryti, nes joms taptų sudėtingiau nusipirkti medienos. Pirmiausia mediena pigiau apsirūpintų stambieji medienos perdirbėjai, o smulkiesiems gamintojas ji būtų brangesnė. Taigi darbo netektų ne tik miškininkai.“

A.Salamakinas: „Po tokios reformos 2–3 metus bus absoliutus chaosas. Štai Latvijoje veikia klubas, kur dvidešimt stambiausių medienos perdirbėjų susėda ir tvarko reikalus. Lietuvoje gal bus 4 ar 5 stambūs perdirbėjai, kurių interesai bus patenkinti. Bet dar yra apie 900 smulkiųjų medienos perdirbėjų, kuriems bus riesta. Tai būtų didžiulis smūgis ekonomikai, padaugėtų socialinių problemų ir kt.“

K.Mažeika: „Kitą savaitę Aplinkos ministerija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai turi pateikti skaičius. Iš tikrųjų maži medienos perdirbėjai nuogąstauja, kad gali būti išstumti iš rinkos. Ir man kyla toks klausimas, bet buvo užtikrinta, kad medienos pardavimų sistema nesikeis. Ji tik bus patobulinta, įdėti saugikliai, kurie padės išvengti korupcijos. Taigi, manau, pirkėjams niekas nesikeis.“

R.Juzikis: „Naujoji politinė jėga deklaravo, kad jai rūpi regionai, kalbėjo apie darbo vietų kūrimą arba bent jų išlaikymą. Valstybinių miškų valdymo reforma žada priešingą efektą – ekonominį šoką kaimiškoms vietovėms, prisidengiant EBPO rekomendacijomis reformuoti valstybės miškų valdymą. Dabartinei valdžiai reikia peržiūrėti, ar jų veiksmai sutampa su pažadais prieš rinkimus.“

A.Juodvalkis: „Valdantieji sako, kad medžio apdirbimo pramonę reikia aprūpinti mediena. Niekas dėl to nesiginčija. Dabar medienos netrūksta. Sukoncentravus valdymą vienoje įmonėje, mediena neturėtų pigti, nes kainas veikia rinka. Pagrindinis rūpestis, kad nebūtų žala padaryta sukauptam dideliam valstybės turtui – miškams.“