„Ar įmanoma įveikti priklausomybę nuo azartinių lošimų?“ – klausia Aurimas iš Radviliškio.
Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.
Noras laimėti, mesti iššūkį likimui, patirti stiprių pojūčių, o dar labiau – noras lengvai praturtėti – daugeliui būdinga psichologinė savybė. Kaip ir kiekviena blogai valdoma savybė, ji gali sukelti daug rūpesčių. Todėl daugiau nei prieš du tūkstančius metų indų epe „Mahabharata“ buvo rašoma: „Ne kauliukais lošk, o ark savo vagą.“ Pamokymas neprarado savo aktualumo ir šiandien, nes Lietuvos Respublikos lošimų priežiūros tarnyba paskelbė, kad 2004–2015 m. buvo pateikta daugiau nei 4 tūkst. lošėjų prašymų neleisti lošti.
Vis dėlto tiksliai ir pagrįstai apibūdinti azartinių lošimų padėtį Lietuvoje nelengva, nes trūksta tyrimų: nėra aiškus nei lošiančiųjų paplitimo, nei priklausomybės nuo lošimų mastas. Kita vertus, visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ darbuotojai šiais metais apklausė tūkstantį vyresnių nei 18 metų žmonių iš 31-o kaimo ir 19-os miestų ir išsiaiškino, kad per paskutinį mėnesį iki atliktos apklausos azartinius lošimus išbandė 6 iš 10 apklaustųjų.
Sprendimą lošti, kaip ir bet kokį kitą žmogaus elgesį, lemia keli tarpusavyje susiję motyvai, iš kurių svarbus noras patirti azartą. Be to, lošėjai nori ne tik azarto, bet ir laimėjimo, nors akivaizdu, kad toks būdas praturtėti yra labai naivus.
Patologinius lošėjus gydę psichiatrai ir psichoterapeutai bei psichologai pastebėjo, kad lošiantieji dėl pinigų turi didesnę galimybę tapti probleminiais lošėjais, nes jiems labiau būdingi neprotingi įsitikinimai. Jie klaidingai vertina įvykių tikimybes, tiki, kad gali daryti poveikį atsitiktiniams įvykiams, mėgsta samprotauti apie turimus ypatingus lošimo įgūdžius. Paprastas klausimas galėtų parodyti didėjančią galimybę tapti priklausomam nuo azartinių lošimų – „Ar bilietas, kurio numeris 777777, yra geresnis nei bilietas, kurio numeris 568423?“ Probleminiams lošėjams labiau patiks daug septintukų turintis bilietas.
Lošimas, kuris sukelia nuolatinių, sekinančių, keičiančių kasdienį lošėjo gyvenimą problemų, ardo jo šeimos santykius ir žlugdo profesinę veiklą bei finansus, yra laikomas psichikos sutrikimu. Įvairių tyrimų apžvalgos rodo, kad tokių asmenų pasaulyje gali būti 2–5 proc. Remiantis minėto tyrimo duomenimis, galima prognozuoti, kad probleminių lošėjų Lietuvoje galėtų būti irgi apie 2 proc. Į šį skaičių galima pažvelgti dvejopai, t. y. padaryti išvadą, kad lošiantys ir prasilošiantys tautiečiai niekuo nesiskiria nuo kitų šalių lošėjų ir jų nėra itin daug, arba pripažinti, kad net jei tik keli žmonės sugriovė savo gyvenimą lošdami, tai yra labai daug.
JAV psichiatrų asociacija, apibūdindama probleminius, patologinius lošėjus, nurodo, kad jiems lošimas tampa svarbesnis už viską. Jie nustoja domėtis šeima, darbu, nesugeba nustoti lošti, nuolat didina lošimams išleidžiamas sumas ir slepia jas nuo aplinkinių, lošia ir kai nusivilia, ir kai turi kuo pasidžiaugti. Akivaizdu, kad jiems, kaip ir kitiems, turintiems priklausomybę, reikia pagalbos.
Ką liudija pagalbos probleminiams lošėjams patirtis?
Visų pirma, kad probleminis lošėjas nelinkęs savarankiškai jos ieškoti, kad jį dažnai tam paskatina šeima, artimieji. Kita ne mažiau svarbi aplinkybė – dalis gaunančių paramą probleminių lošėjų nesiekia atkurti vidinės darnos, suteikti savo gyvenimui prasmės, jie tik nori įveikti priklausomybę nuo lošimo.
Dažniausiai to būna per maža, nes paprastai tokie lošėjai „nutaria“, kad dar vienas lošimas žalos nepadarys. Taip vėl tampa žalingo potraukio aukomis. Juos reikėtų kontroliuoti. Tačiau nuolat prižiūrėti suaugusį žmogų neturi galimybių nei šeimos nariai, nei jam teikiantis pagalbą psichologas. Taigi pastaruoju metu šis uždavinys tarsi patikimas moderniosioms technologijoms. Atsirado į išmaniuosius telefonus įdiegiamos programėlės, kurios siūlo azarto valdymo būdus, leidžia probleminiam lošėjui „prižiūrėti“ save – įvertinti potraukį lošti, stebėti jo pokyčius.
Neretai įdomiausia straipsnio dalis – paskutinė jo pastraipa. Čia irgi taip nutiks.
Perskaičiusieji straipsnį iki pabaigos sužinos, kad Lietuvoje šiuo metu yra išbandomas modernus azartinio lošimo kontroliavimo būdas – mobilioji programėlė „Lošimui – NE“, kurią galima lengvai ir nemokamai gauti. Tereikia aplankyti interneto svetainę www.losimuine.lt ir įsidiegti šioje svetainėje esančią mobiliąją programėlę į savo išmanųjį telefoną. Suprantama, mobilioji programėlė nepakeis nei profesionalaus psichologo, nei dalyvavimo psichoterapinėje grupėje, tačiau tai gali būti veiksminga parama vaduojantis iš priklausomybės nuo lošimų.
R. Dovydėno pieš.