„Daugelis geba atsakyti į klausimą „Ar jums sekasi?“ Paskui belieka suskaičiuoti, kiek tarp manančiųjų, kad juos lydi sėkmė, yra vyrų bei moterų, žmonių su vienokiu ar kitokiu išsilavinimu, šeimynine padėtimi ir t. t. Ar tikrai taip kuriamas vidutinis statistinis sėkmingo žmogaus portretas?“ – klausia Rimgailė iš Kauno r.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

Palo Alto (JAV) universiteto psichologai panašiai ir padarė. Paaiškėjo tai, ką buvo galima numanyti ir be tyrimo. Sėkmingais save laikantys žmonės yra geros sveikatos, turi neblogas pajamas bei statusą visuomenėje.

Įdomūs duomenys apie jų asmenines savybes. Be abejo, jie pasitiki savimi, geba bendrauti su kitais. Gal todėl, kad jiems sekasi, jie yra linksmi. Dar svarbiau, kad jie kūrybiškai pažvelgia į užduotis, aklai nesivadovauja instrukcijomis. Šių žmonių priešingybė – žmonės, kuriems nesiseka. Jie buvo įsitempę, nerimaujantys, nors yra linkę tiksliai vykdyti, kas jiems pavesta.

Psichologinis eksperimentas. Grupei tiriamųjų, sudarytai iš sėkmingųjų ir nesėkmingųjų, pavedama suskaičiuoti nuotraukas storame, veik šimto lapų, laikraštyje. Antrajame specialiai parengtame laikraščio puslapyje – didelis skelbimas, kuriame parašyta, kad šiame laikraščio numeryje yra 260 nuotraukų.

Sėkmingieji pamato skelbimą, pasidžiaugia eksperimentatoriaus humoru ir praneša atsakymą, o nesėkmingieji kruopščiai skaičiuoja nuotraukas. Skelbimo jie nepastebi, nes kruopščiai vykdo užduot, – skaičiuoja nuotraukas, o į skelbimus žiūrėti juk niekas neliepė.

Taigi, sėkmė neaplanko tų, kurie dėl nerimo, nepasitikėjimo savimi, o drauge ir savo intuicija, neieško naujų galimybių ir sprendimų. Žmonės, kuriems sekasi, valdo savo mintis. Atrodo, kad jas valdyti gali visi. Bet aplinka įvairiais būdais diktuoja mūsų elgesį ir jausmus. Sustojame užsidegus raudonai šviesai, protestuojame prieš neteisybę, džiaugiamės pagirti. Aplinka turi būti suvokta ir įvertinta. Kartais apie kurį nors įvykį tenka ilgai mąstyti, o kartais – ne, pvz., raudonas šviesoforo signalas bei jo vertinimas sąmonėje šmėkšteli itin greitai.

Greitai šmėkšteli ir atsakas į daugelį kitų poveikių. Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmenybės vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi su pačiu savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi, todėl dažnai lemia mūsų savijautą bei emocijas. Šios greitai pralekiančios, paprastai ne visiškai įsisąmonintos mintys gali būti nesunkiai atskleistos. Tam tereikia įsivaizduoti įvairias situacijas ir išsiaiškinti, kokias mintis jos sukelia. Jau minėtos sėkmingųjų ir nesėkmingųjų grupės tokiu principu ir buvo ištirtos.

Uždavinys. Apmąstykite, kokias mintis jums sukels paryškinti teiginiai.

Gyvenimas yra džiugus. Tie, kuriems sekasi, pajus, kad ir patys jaučia džiaugsmą. Jie laukia džiaugsmo bei pritarimo, o jei susiduria su kliūtimi, suvokia ją kaip iššūkį.Tiems, kuriems nesiseka, toks teiginys atrodo kvailas. Jie jaučia, kad gyvenimas sunkus, kupinas problemų, kad teks sunkiai dirbti bei aukotis, jei norės ką gero patirti. Jie pritaria minčiai, kad kas šiandieną juokiasi, tas rytoj verks.

Aukščiau bambos neiššoksi. Tie, kuriems sekasi, tiki, kad likimas siūlo begalę pasirinkimų. Jie nesvarsto, kiek gali „iššokti“. Jiems įdomu dar ir dar kartą pabandyti pasiekti maksimumą.Tie, kuriems nesiseka, jaučia, kad jiems daug ko trūksta: grožio, išsilavinimo, finansinės paramos, todėl jie netiki sėkme. Jie atsisako patrauklaus pasiūlymo, nes galvoja: negali būti taip gerai, kaip atrodo, čia slypi klasta.

Ir sėkmingos, ir nesėkmingos mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, smarkiai išauga tikimybė, kad jis toks ir bus.