Sakoma, kad esi sveikas tada, kai nieko neskauda, tačiau šiandien tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris džiaugiasi idealia sveikata. Nusiskundimų būna įvairių: dėl skrandžio, sąnarių skausmų, alergijos. Tačiau ar galima įveikti sveikatos problemas be vaistų ir pailginti gyvenimą? Prieskonių „Saldva“ gamybos vadovė Asta Amulienė sakė, kad galima.

Prieskoniai – ne tik pipirai ir druska

Seniai praėjo tie laikai, kai virtuvėje naudojome tik druską ir pipirus. Šiandien galima nusipirkti įvairių prieskonių, bet lietuviai vis dar mažai žino apie jų naudą ir juos dažniausiai renkasi ne pagal sudėtį, o pagal pavadinimą. „Vis daugiau kalbama apie aplinkos įtaką, todėl vis daugiau žmonių susimąsto apie tai, ką valgo, apie maisto kokybę ir jo poveikį sveikatai. Prieskoniai – vienas iš būdų gerinti sveikatą, atrandant naujų skonių“, – sakė A.Amulienė. Pasak jos, prieskoniai „Saldva“ į Lietuvą atkeliauja iš viso pasaulio, čia jie kruopščiai tikrinami specialiose laboratorijose. Nors pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį, natūraliuose, tinkamai termiškai apdorotuose prieskoniuose yra ir įvairių naudingų medžiagų. Šaltuoju laikotarpiu Lietuvoje daržovės, vaisiai ir kiti geros kokybės produktai yra itin brangūs, tad prieskoniai gali padėti gauti daugiau organizmui naudingų medžiagų. Mums įprasta, vos pajutus kokios nors ligos simptomą, gerti vaistus, tačiau jų tikrai reikėtų mažiau, jei daugiau dėmesio skirtume natūralioms sveikatos gerinimo priemonėms. Vaistinėse gausų įvairių vitaminų, papildų, o visokių homeopatinių ir žolelių pagrindu sukurtų „vaistų“ net nesuskaičiuosi. Juos pakeisti gali natūralūs prieskoniai. Jie nenuskriaus piniginės ir nauda bus didesnė, nes tai – gryna augalinė žaliava. Rinktis natūralias sveikatos gerinimo priemones ypač svarbu nuo lėtinių ar nuolat besikartojančių ligų kenčiantiems žmonėms.

Padeda nesirgti

Šiandien žmonės labiausiai bijo susirgti vėžiu. Nuolat girdime, kokius žinomus žmones pasiglemžė ši liga, o vos suskaudus šonui iš karto pagalvojame: „Gal man vėžys?“ Pagal susirgimų ir mirčių skaičių ši liga ES šalyse užima antrą vietą. Nors mokslininkai nesutaria, kodėl žmonės serga vėžiu, jau įrodyta, kad kai kurios priemonės gali padėti sumažinti vėžinių susirgimų riziką. Tarp jų – ir visi aštrūs prieskoniai, česnakai, ciberžolės, kuminai. Iš pastarųjų gautos medžiagos tyrimo metu puikiai įveikė laboratorijoje užaugintas vėžines ląsteles. Stulbinami buvo ir ciberžolių tyrimų rezultatai.

Pirmoje ligų, nuo kurių mirštama, sąrašo vietoje – kraujotakos sistemos ligos. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse problemos dėl kraujotakos sistemos aktualiausios vyrams. Norint pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę, vertėtų vartoti daugiau imbiero, kardamono, muskato, česnakų, krapų.

Stebukladarys cinamonas

Reikėtų nepamiršti ir nervų sistemos sutrikimų. Patiriamas stresas prisideda ir prie kitų ligų vystymosi. Nors į jaučiamą nuovargį dažnai numojame ranka, o gyvenimas nuolatinėje įtampoje tampa įprastas, nervinės sistemos sveikatos negalima ignoruoti. Raminamuosius ar migdomuosius vaistus puikiai galima pakeisti žolelių arbatomis ar prieskoniais. Tinkamai vartojami jie gali padėti stiprinti nervų sistemą. Pagerinti miegą labai padeda medus, bazilikai, raudonėliai. Stebuklingu prieskoniu laikomas cinamonas. „Prieskonių naudą pastebėjo ir mūsų senoliai, pavyzdžiui, nemigą jie gydydavo raudonėliais. 100 g džiovintų raudonėlių užpildavo stikline etanolio, po savaitės perkošdavo ir vartodavo po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną. Taip pagerindavo miegą naktį, o dieną išvengdavo mieguistumo. Cinamoną galima vadinti stebukladariu. Jis ne tik gerina nuotaiką, bet ir stiprina imunitetą, padeda kovoti su peršalimu. Jis naudingas ir per didelį cholesterolio kiekį kraujyje turintiems žmonėms. Cinamonu lengva pagardinti kulinarinius gaminius, jis puikiai tinka vištienos marinatams, o pats paprasčiausias cinamono vartojimo būdas – dėti jo į kavą, arbatą, pieną“, – pasakojo A.Amulienė.

Nors dažnai sakoma, kad sveikas maistas neskanus, prėskas, tiesos čia mažai. Pagardindami patiekalus kokybiškais prieskoniais, galime ne tik suteikti maistui viliojantį aromatą, skonį, bet ir pailginti gyvenimą.

Žiedinių kopūstų kukuliai

400 g tarkuoto žiedinio kopūsto, sutarkuotas 2 cm dydžio imbiero gumbo gabalėlis, pusė žalios aštriosios paprikos, saujelė smulkiai sukapotų kalendrų žalumynų, 1 šaukštelis ciberžolių, 1 šaukštelis maltų kalendrų, 1 nubrauktas šaukštas kuminų, 200 g avinžirnių arba paprastų žirnių miltų, 1 šaukštelis kepimo miltelių, 1,5 šaukštelio druskos, augalinis aliejus gruzdinti.

Į erdvų dubenį sudėkite susmulkintą žiedinį kopūstą, imbierą, aštriąją papriką, kalendrų žalumynus, ciberžoles, maltas kalendras, kuminus. Viską gerai permaišykite. Į kitą dubenį persijokite avinžirnių miltus, suberkite kepimo miltelius ir druską. Gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir sumažinkite ugnį iki vidutinės. Riebalų turi būti tiek, kad kukuliai laisvai plaukiotų. Miltų mišinį suberkite į dubenį su žiediniu kopūstu bei prieskoniais ir gerai išminkykite. Iš gautos masės suformuokite graikiško riešuto dydžio kamuoliukus. Dėkite po 6–8 kukulius į įkaitusius riebalus. Iš pradžių jų nejudinkite, kad nesubyrėtų. Kai kukuliai švelniai apskrus ir iškils į paviršių, atsargiai pamaišykite. Skrudinkite apie 7–8 minutes. Kukulius išgriebkite kiaurasamčiu ant sieto arba lėkštės, išklotos popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalų perteklius. Patiekite dar karštus su ryžiais ir salotomis.

Morkų salotos su apelsinais

3 morkos, 2 apelsinai, 2 česnako skiltelės, 1 sauja razinų, 1 šaukštas sezamų sėklų, 1 citrinos sultys, 2 šaukštai medaus, 1 šaukštas garstyčių, 1 šaukštas linų sėmenų arba alyvuogių aliejaus, žiupsnis cinamono, žiupsnis druskos.

Apelsinus nulupkite ir aštriu peiliu, kad neištekėtų daug sulčių, supjaustykite gabalėliais. Morkas sutarkuokite šiaudeliais. Česnako skilteles sutrinkite. Sezamų sėklas suberkite į sausą keptuvę ir pakepinkite kelias minutes, kol taps rusvai gelsvos. Dubenėlyje sumaišykite citrinos sultis, medų, garstyčias, aliejų, cinamoną, įberkite mažą žiupsnelį druskos. Morkas suberkite į lėkštę, sudėkite apelsinus, apibarstykite česnakais, skrudintomis sezamų sėklomis, razinomis. Apšlakstykite padažu.

Burnočių kruopų ir kokosų pieno desertas

400 ml kokosų pieno, 100 g burnočių kruopų, 1 vidutinio dydžio obuolys, 1 šaukštelis smulkiai sutarkuotų apelsinų žievelių, 25 g medaus, 50 g razinų, 1 šaukštelis malto cinamono, druska.

Kokosų pieną supilkite į nedidelį puodą, išplakite rankiniu plaktuvu, kad neliktų gumuliukų, ir užkaiskite. Užvirus kokosų pienui, suberkite burnočių kruopas. Sumažinkite ugnį, puodą pridenkite ir virkite 5 min. Obuolį sutarkuokite burokine tarka. Po nurodyto laiko sudėkite razinas, sutarkuotą obuolį, apelsinų žieveles, druską ir cinamoną. Išmaišykite ir virkite dar 10–12 min., kol burnočių kruopos sugers visą skystį ir išbrinks. Puodą nukaiskite, uždenkite ir atidėkite dar kelioms minutėms brinkti. Desertą šiek tiek ataušinkite ir įsukite medų. Patiekite dar šiltą arba visiškai ataušintą.