Kodėl augalinė mityba „stumiama“ į politinę darbotvarkę? Kodėl veganišką mitybą propaguojanti organizacija, kuri įvardijo vieną iš savo tikslų pabranginti mėsą Lietuvoje, yra priimama Sveikatos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos ministerijose, maža to, antrus metus iš eilės gauna paramą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? Kokia vieta šiuo atveju tenka vartotojo teisei pasirinkti?

Kokia mityba yra sveika

Kasdien žiniasklaidoje ir ypač socialinėse medijose platinamos abejotino patikimumo žinutės apie tai, jog veganiška mityba tausoja sveikatą, yra draugiškesnė aplinkai ir, be abejo, gyvūnams. Nuolat mus pasiekia šokiruojantys vaizdo įrašai apie fermose kankinamus gyvulius ir paukščius. Aptarkime šiuos tris argumentus plačiau.

Pradėkime nuo poveikio sveikatai. Ar tikrai veganiška mityba yra pats sveikiausias pasirinkimas? Pernai Forbes sveikatos analitinis skyrius pateikė 9 sveikiausias dietas, tarp kurių veganiškos mitybos nėra. Pirmojoje vietoje – Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindas – daug šviežių daržovių ir vaisių, saikingai valgoma žuvis, jūros gėrybės ir mėsa, riešutai, viso grūdo produktai, kokybiški pieno produktai, alyvuogių aliejus. Tai patvirtina ir JAV Širdies asociacija, kurios teigimu, Viduržemio jūros mitybos būdas apsaugo ne tik nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir nuo vėžio, depresijos, Alzheimerio ir kt.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir mitybos specialistai sutaria, jog pusę mūsų lėkštės turi sudaryti daržovės ir vaisiai, ketvirtadalį – daug baltymų turintys produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai ar ankštiniai, likusį ketvirtadalį – kokybiškas garnyras, t.y. angliavandeniai. Saikingai vartoti riebius pieno produktus, kokybišką aliejų, riešutus, vengti pridėtinio cukraus, alkoholio ir pernelyg perdirbto maisto.

Lietuvoje žinoma dietologė Ugnė Radzevičienė teigia, kad geriausia mityba žmogui yra ta, kuri parinkta pagal jo diagnozę. Pavyzdžiui, autoimuninėmis ligomis sergantiems žmonėms būtina atsisakyti gliuteno, karvės pieno, cukraus, kukurūzų, sojos, kryžmažiedžius augalus – kopūstus, pomidorus vartoti termiškai apdorotus. Labai mažai daliai populiacijos veganiška mityba gali būti optimalus sprendimas. Tačiau daugumai žmonių baltymai, gaunami iš gyvūninės kilmės maisto, yra lengviau įsisavinami ir virškinami, padeda auginti raumenų masę, nei gaunami iš, pavyzdžiui, ankštinių daržovių, ypač vyresniame amžiuje.

Galiausiai palyginkime: suvalgę 100 g vištienos krūtinėlės gauname 23 g baltymų, suvalgę 100 g žirnių – tik 5 g. Nesiūlau atsisakyti žirnių, pupelių ar migdolų, tačiau įvertinkite savo realų mitybos poreikį, ypač jei gyvenate fiziškai aktyviai.

Mityba ir aplinkosauga

Minėta veganizmą propaguojanti organizacija siūlo pakeisti viešųjų pirkimų politiką: žaliuosiuose pirkimuose negali likti gyvūninės kilmės produktų, nes jie, savaime suprantama (?), negali būti laikomi tvariais. Kaip ir bet koks gyvūninės kilmės maistas. Apskritai viešojoje erdvėje daug kartų kartojama žinutė, kad mityba, kuri nėra veganiška, nėra draugiška aplinkai. Pasigilinkime.

Priminsiu, jog Europoje iššvaistoma apie 30 proc. maisto, t.y. apie 60 mln. tonų kasmet. Kiek poveikio aplinkai būtų sutaupyta dėl geresnio maisto planavimo namų ūkiuose, optimalių porcijų restoranuose? Prieš kelias savaites teko bendrauti su inovatyvios pradinės mokyklos vadove, kuri sako, jog mokykloje išmetama perpus mažiau maisto nei anksčiau, nes pereita prie naujo vaikų maitinimo – vaikai patys dedasi maistą prie „švediško stalo“. Kiek būtų sutaupoma energijos ir CO2, jei „sutaupytų“ maisto atliekų nereikėtų gabenti, utilizuoti ir, svarbiausia, auginti bei gaminti.

Maitinantis veganiškai, tikėtina, suvartojama daugiau iš tolimų kraštų atgabentų produktų – sojos, egzotinių riešutų, vaisių, vietoje kurių visavalgiai vartoja vietinę mėsą ar žuvį.

2017 m. pabaigoje JAV Žemės ūkio departamentas (Department of Agriculture) atliko tyrimą, kiek pasikeistų žemės ūkio sukeliama tarša, jei visi JAV gyventojai taptų veganais.

Maisto gamybos apimtys JAV, atsisakius bet kokios gyvulininkystės, su sąlyga, kad visi gyventojai nevartotų mėsos, žuvies, kiaušinių bei pieno produktų, galėtų išaugti net 23 proc. Kaip tai atsilieptų bendrai visuomenės sveikatai nėra prognozuojama, nes mityboje atsirastų stiprus stygius riebiųjų rūgščių, vitaminų A, B12 ir kalcio. Jų trūkumą tektų kompensuoti masine maisto papildų gamyba, jų pakavimu ir gabenimu.

Vienas pagrindinių „žaliųjų“ argumentų sunaikinti gyvulininkystę – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Taip, pusę visos žemės ūkio šiltnamio dujų taršos susidaro dėl gyvulininkystės. Jos atsisakius JAV bendras šiltnamio dujų kiekis sumažėtų 2,6 proc. Bet jei ganyklas pakeisime grūdinėmis ar ankštinėmis kultūromis (kai kuriose vietovėse tai nėra įmanoma), nebeliks mėšlo, teks naudoti daugiau mineralinių trąšų, jas transportuoti. Tad „sutaupymas“ galiausiai nebetenka prasmės.

Prie šio teiginio pridėsiu ūkininkų pastabą – maisto gamyboje apie 20 proc. šiltnamio dujų taršos susidaro dėl transporto. Todėl atsakykite sau į klausimą, kas yra tvariau: tūkstančius kilometrų skraidinti avokadai ar tame pačiame rajone užauginta mėsa. Galiausiai atminkite – apie 25 proc. žemės ūkio plotų pasaulyje netinka auginti augalams, jose ganosi gyvūnai, kurie žolėje esančią celiuliozę paverčia vertingu baltymu, t.y. mėsa.

Gyvūnų gerovė fermose – jautri styga

Pirmiausia turime pasidžiaugti, kad pastaraisiais dešimtmečiais žemės ūkyje auga gyvūnų gerovės standartai, tiek dėl visuomenės sąmoningumo, tiek dėl gyvūnų aktyvistų veiklos. Tačiau kartu plinta neigiami stereotipai ir melagienos apie ūkinių gyvūnų auginimą ir pačius ūkininkus.

Žiūrint itin didelio populiarumo sulaukusius manipuliatyvius dokumentinius filmus, pavyzdžiui, Cowspiracy, ar gyvūnų gynėjų platinamus „šokiruojančius“ vaizdus iš fermų, susidaro įspūdis, kad ūkininkai augina gyvūnus vieninteliu tikslu – juos kankinti ir galiausiai žiauriai paskersti. Visiškai atmetus polinkio į sadizmą motyvą, neįsivaizduoju, kokią naudą gali atnešti neprižiūrėti fermose mėsai auginami gyvūnai. Patiriantis stresą gyvūnas neėda, o be tinkamos mitybos jis negali užauginti mėsos, kuri būtų pakankamai kokybiška ir galėtų nešti pajamas ūkininkui.

ES itin daug dėmesio skiriama gyvūnų gerovei, veikia kontrolės institucijos, tokios kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri nuolat atlieka patikrinimus fermose. Be abejo, gali pasitaikyti blogų pavyzdžių, tačiau jie negali būti pateikiami viešai kaip masinis reiškinys, o su gyvūnais netinkamai pasielgę ūkininkai turi atsakyti pagal įstatymą.

Veterinarijos gydytojų paprašiau pakomentuoti keletą „šokiruojančių“ vaizdų iš gyvūnų gynėjų slapta filmuotų ar fotografuotų fermose. Viename buvo matyti klaikiai žviegianti kiaulė apvaisinimo metu, tačiau veterinarijos gydytojas paaiškino, kad, matyt, per klaidą „dokumentikos“ kūrėjai bandė „apvaisinti“ vyriškos lyties paršą priešais kameras. Kitas įrašas liudijo apie tai, kad vyriškos giminės viščiukai (gaidžiukai) vos išsiritę sumalami gyvi kaip netinkantys maistui. Veterinarijos gydytojas labai nustebo ir teigė nesusidūręs su tokia praktika, nes žmogaus maistui puikiai tinka abiejų lyčių vištos, o atskirti ką tik išsiritusio viščiuko lytį reikia itin specifinės kvalifikacijos.

Deja, žiniasklaidoje tokios „šokiruojančios“, sensacingos publikacijos platinamos be kritinio požiūrio, faktų patikros, be ekspertų – mokslininkų, veterinarijos gydytojų, žemės ūkio specialistų – komentarų.

Išvada

Įkūrėme asociaciją „Laisvė rinktis“, nes stebint tekste išvardintas tendencijas, mums, 93,5 proc. visavalgių („Vilmorus“ apklausos duomenys), gali tekti gerokai brangiau mokėti už gyvūninės kilmės maistą todėl, kad mažiau nei 1 proc. veganų atstovaujančios organizacijos aktyviai vykdo lobistinę veiklą ir samdydamos komunikacijos profesionalus, turėdamos šimtatūkstantinius biudžetus masiškai platina abejotino patikimumo žinutes, orientuotas į mūsų emocijas.

Tikime, kad Lietuvoje yra vietos visokiems gyvenimo ir mitybos būdams. Kiekvienas turime teisę juos propaguoti, tačiau negalime savo nuostatų brukti mąstantiems ir pasirinkusiems kitaip. Pabaigai – citata iš mūsų internetinės svetainės laisverinktis.lt tinklalaidės su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi: „Būti visavalgiu yra žmogaus teisė.“