Statistiškai Lietuvoje kas 35 minutes įvykdoma vagystė, o kas 5 valandas įsibraunama į gyvenamąsias patalpas. Dėl to verta savęs paklausti – ar padarėme viską, kad apsaugotume savo turtą? Ne be reikalo sakoma, kad kartais pikčiau ne dėl to, kas pavogta, o dėl to, kad buvo įsilaužta į privačią erdvę. Nors apsaugos sistemos šiandieną nėra laikomos prabangos preke, tokių sistemų montavimo specialistai pastebi, kad sodybose ar sodininkų bendrijose dažniausiai turto saugumu susirūpinama post factum, t. y. tik po to, kai būna įsilaužiama į jų pačių ar kaimynų valdas.

Žiemą šeimininkavo ilgapirščiai

„Mano senelių sodyba negyvenama jau daugiau kaip penkerius metus. Jiems išsikėlus gyventi į miestą, po pirmos žiemos buvo išnešta tai, kas rasta vertingo kieme, o pavasarį vagys nepasikuklino per išdaužtą langą ištempti daiktus iš kambarių, sandėliuko“, – liūdną apleistų vienkiemių kasdienybę prisimena biržietis Rimantas. Vyriškis sako netikėjęs, kad per vieną žiemą daiktai spės taip greitai „išsivaikščioti“, ir lenkdamas pirštus vardija praradimus: išneštas daržinėje laikytas metalo laužas, benzininis pjūklas, benzinas, žoliapjovė, viduje ilgapirščių dėmesį patraukė seni serviravimo įrankiai, čiužiniai, metalinės krosnies durelės.

Rimantas, prisiminęs tąkart apšvarintą sodybą, pirmiausia pyktelėjo ant savęs: „Visuomet tiki, kad jei pats nevagi, tai ir kiti taip nesielgia. Tačiau rožines fantazijas vienkiemiuose geriau palikti už tvoros. Kol žmonės čia gyveno, niekas lyg ir nesilankė, negirdėjau, kad ką nors būtų išnešę. Bet tik kokie prašalaičiai pamatė, kad kelis vakarus iš eilės nedega šviesos, tai jiems kaip magnetas. Nežinau, sutapimas ar ne, bet prie vartų padėjus kortelę su užrašu „Teritorija stebima vaizdo kameromis“ lankytojų neliko.“

Vyriškis sako, kad pažįstamas medžiotojas jam rekomendavo įsitaisyti ir medžiotojo kamerą, kurią galima nesunkiai užmaskuoti medyje ar prie namo fasado. Tokia kamera, užfiksavusi judesį, siunčia signalą šeimininkui į mobilųjį telefoną ir iškart pradeda filmuoti, o vaizdo įrašą išsaugo atminties kortelėje. „Aišku, tuomet nufilmuoja ir į sodybą užsukusius šeškus, stirnas, tai dar ir gražių vaizdų prisižiūriu. Bet man tai veikia raminančiai. Visuomet žinau, kad sodyboje kažkas lankėsi“, – dėsto pašnekovas.

Ištuštino automobilių bakus

Karčios patirties dėl vagišių turi ir sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkė Vilma Jonutienė. Prieš gerą mėnesį vienoje sodininkų gatvėje įsisuko ilgapirščiai, kurie iš šalia gatvės paliktų automobilių kuro bakų ištraukė degalus. Po šio įvykio dalis sodiečių nusprendė statyti vaizdo stebėjimo kameras, kiti suskubo kviesti signalizacijų įrengimo specialistus. „Pabūgome, kad dabar masiškai bus pradėta vogti degalus, todėl ieškojome sprendimų, kaip apginti savo turtą. Paleisti naktį šunys nepadeda. Net jeigu pradeda loti, žmonės tingi atsikelti. Ir tą naktį girdėjosi šunų lojimas, tačiau žmonėms atrodė, kad gal kur svečiai atvykę, dėl to augintiniai reaguoja. Netrukus po šio nemalonaus įvykio susibūrėme į budrios kaimynystės grupę. Jeigu pas kaimyną loja šuo ar suveikia šviesos judesio davikliai – tikriname. Per kiek daugiau nei mėnesį jokių įvykių nebuvo. Taip pat nuo rugsėjo 1 d. įsirengsime gatvių apšvietimą. Tikimės, kad visos šios priemonės atbaidys vagis“, – viliasi pašnekovė.

Kameros nepadėjo

Sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkė prisimena ir dar vieną nemalonų įvykį – iš kiemo buvo išvarytas automobilis. Anot V.Jonutienės, tąsyk nepadėjo net vaizdo kameros: „Deja, bet kameros neužfiksavo nusikaltėlių. Viena kamera buvo pastatyta prie įvažiavimo, bet įtariame, kad ji buvo nudaužta. Tokie įvykiai tik dar labiau suburia bendruomenę. Bendraudami, stebėdami, dalindamiesi informacija – tik taip galime apsaugoti visų turtą.“

Kalbina nepažįstamuosius

Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus miesto sodininkų bendrijos „Paežerys 1“ vadovė Jadvyga Orševska. Pasak jos, sode gyvenantys asmenys turi įsirengę signalizacijas, dažname kieme teritoriją stebi vaizdo kameros. „Jeigu sodas nėra nuolat gyvenamas, kaimynai apsikeičia telefono numeriais, kad pastebėjus ką nors įtartino būtų pranešta. Jeigu matome, kad į gatvę įsuko visiškai nepažįstamas automobilis, prieiname ir paklausiame, ko ieško atėjūnas. Manau, taip elgtis kaimyniška. Jeigu koks įtartinas prašalaitis bus pakalbintas gyventojų, tikėtina, kad tai jam nepatiks ir galbūt antrą kartą nepasirodys“, – sako J.Orševska, įsitikinusi, kad namų saugumas priklauso ir nuo kaimynų.

Nukniaukia nebrangius daiktus vakarais

Moteris džiaugiasi, kad stambesnių įsilaužimų ir vagysčių nebuvo jau daugiau kaip dešimtmetį. Sodininkams praktiškai iš po nosies nugvelbiami nedideli „laimikiai“: aliuminis laistytuvas, metalinis bakelis degalams laikyti ar kiti nesunkiai panešami daiktai. Šie nugvelbiami net ir šeimininkams būnant namuose, jau pradėjus temti, kol šeimininkai darbuojasi ne kieme ar jau ilsisi. Vilnietė mintija, kad tokie daiktai patraukia asocialių, greičiausiai nuolatinio darbo neturinčių asmenų, kurie metalą renka su tikslu jį parduoti, dėmesį.

„Manau, kad nuo rimtesnių vagysčių apsisaugoti padeda tiek dabartinės technologijos, tiek bendruomeniškumas. Dabar vagys puikiai supranta, kad jeigu bus užfiksuoti kamerų, grės dideli nemalonumai. Galima sakyti tą pačią dieną ilgapirščio nuotraukas šeimininkas gali įkelti į socialinius tinklus, įspėdamas saugotis ir kitus. Sodą turiu jau keliolika metų ir galiu pasakyti, kad vagysčių pasitaiko rečiau“, – su palengvėjimu atsidūsta J.Orševska.

Saugumu domisi tik po įvykių

„Kameras ar signalizaciją žmonės dažniausiai įsirengia tada, kai prie jų turto vagys jau būna prisilietę“, – pokalbį pradeda Saulius Mekšriūnas, Klaipėdos regione montuojantis įvairias apsaugos sistemas. Vyriškis sako, kad naujos statybos namuose diegiamos visos saugumo priemonės, tačiau senesniuose pastatuose apie saugumą dažniausiai galvojama tik po didesnių ar mažesnių įsilaužimų. Saulius pabrėžia, kad jei anksčiau į vaizdo stebėjimo kameras žiūrėta kaip į prabangos prekę, šiandieną jas renkasi vis dažniau žmonių. Nors pačios kameros nuo įsilaužimo neapsaugo, jos veikia prevenciškai. „Kiek man teko girdėti iš klientų, visos vagystės nutinka vykstant statyboms arba kai šeimininkų nėra namuose. Labai dažnai įsilaužiama per terasos duris, langus. Žiemą vagiama daugiau nei vasarą, nes valdos rečiau lankomos. Galbūt šaltuoju metų laiku dažnesnės smulkesnės, buitinės vagystės“, – pastebi S.Mekšriūnas.

Nepamiršti sandėliukų, ūkinių pastatų

Pasak apsaugos sistemų specialisto, didelė klaida padaroma tada, kai signalizacija įsirengiama gyvenamosiose patalpose, tačiau pamirštami ūkiniai pastatai, kuriuose laikoma statybinė įranga, vejapjovės, keturračiai, įrankiai ir kita brangi technika.

Saugos sistemos nuolat tobulėja. Jau yra skaitmeninių spalvotai naktinį vaizdą fiksuojančių kamerų, taip pat teritorijoje fiksuojančių judesį. „Per tą pačią išmaniąją programėlę kartu su signalizacija labai patogu įsirengti kiemo, garažo vartų, laiptų, apšvietimo valdymą. Su kiekvienu statybų bumu auga apsaugos sistemų poreikis. Natūralu, kad po renovacijos norisi apsaugoti savo būstą“, – augančią apsaugos sistemų paklausą mato S.Mekšriūnas.

Priešgaisrinės sistemos ignoruojamos

Apsaugos sistemų specialistas Sigitas Stanevičius atkreipia dėmesį, kad gyventojams svarbu savo būstą apsaugoti ne tik nuo įsilaužėlių, bet ir nuo ugnies. Bendraudamas su klientais jis vis dar pastebi atsainų požiūrį į priešgaisrines signalizavimo sistemas, esą jos perteklinės. Ypač tai jaučiama nuošalesnėse kaimo gyvenvietėse, sodo bendrijose, senesniuose individualiuose namuose. „Jei turtas pavagiamas, su tuo lengviau susitaikyti, nes jį per laiką gali užgyventi, naujai nusipirkti. Bet gaisras žaibiškai praryja visą turtą, o kartais net gali atimti gyvybę. Turiu klientų, kuriems įvedus apsaugą nuo įsilaužimų rekomendavau pasirūpinti ir priešgaisrine signalizacija. Vėliau jie man nuoširdžiai padėkojo, nes dažnai dėl židinio, elektros instaliacijos pažeidimų gali kilti gaisras. Gaisro įspėjimo sistemos tikrai nėra brangios, palyginti su tuo, kokius padarinius gali atnešti liepsnos“, – įsitikinęs S.Stanevičius.

Kameros – ne prabangos prekė

Technologijos tobulėja, todėl net ir nuošaliose, sezoniškai apgyvendinamose sodybose žmonės renkasi priemones, kurios padeda turtą apsaugoti ir per nuotolį. „Kameros šiais laikais nėra brangios. Geros charakteristikos kamerą galima įsigyti ir už 50 Eur, o vaizdo įrašymo įrenginys kainuos papildomai 100 Eur. Parduotuvėje nė nesusimąstydami išleidžiame apie pusšimtį eurų vieno apsipirkimo metu. Dėl to verta investuoti į savo saugumą, juolab kad investicija vienkartinė, o daiktas tarnaus bent 5–6 metus. Pastebėjau, kad kol sodo bendrijose gyvenimas eina palengva, viskas ramu, saugumas šiek tiek pamirštamas. Bet jei tik koks įvykis, iškart visi sukrunta. Jeigu įvyksta vagystė pas kaimyną, aplinkiniai taip pat suskumba pasirūpinti turto apsauga“, – pasakoja pašnekovas.

Nepalikti nerakintų patalpų

Kalbėdama apie vagystes užmiestyje, Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grondskė pastebi, kad vagystės dažniausiai įvykdomos sezoniškai apgyvendinamose sodybose, taip pat gyvenamose ištisus metus (jose dažniausiai vagiama iš kiemų, garažų). Pasitaiko atvejų, kai apvagiamos apleistos sodybos. „Vyrauja vagystės įsibraunant į patalpas ar gyvenamąją teritoriją, dažniausiai įveikiant spyną, laužiant duris arba atviroje vietoje, kur laikomi daiktai (iš namo, sodo kiemo)“, – pastebi policijos atstovė.

Jos teigimu, dažniausiai į namus vagys patenka per pagrindinio įėjimo duris, pirmo aukšto langus arba vidinio kiemo duris. Į gyvenamąsias sodybas dažnu atveju įsmunkama, kai žmonės nuolat dirba lauke, prie namų, poilsiauja, o namai ir visos pagalbinės patalpos yra atrakintos.

Pasiteiravus, ar į sodybas ir sodus dažniau laužiamasi žiemą, L.Grondskė sako, kad būna vagysčių, ypač prasidėjus šaltajam sezonui, sodo nameliuose, kuriuose niekas nesilanko. Soduose dažniausiai vagiamos darbo priemonės, įrankiai, dviračiai, žoliapjovės, keturračiai, laisvalaikio ir poilsio inventorius, maistas, elektroninė technika.

Kaip apsaugoti savo turtą

·  Išvykdami iš namų būtinai užrakinkite duris, uždarykite visus langus.

·  Užrakinkite duris prieš užsiimdami bet kokia veikla, pavyzdžiui, dirbdami darže, gamindami maistą ar mokydamiesi.

·  Nepalikite telefono, raktų, piniginės ar kitų vertingų daiktų prieškambaryje. Vagims tereikia kelių sekundžių, kad juos sėkmingai iš ten paimtų.

· Burkitės į saugios kaimynystės grupes, bendraukite su kaimynais.

· Nepasakokite apie turimus vertingus daiktus nepažįstamiems asmenims, socialiniuose tinkluose. To mokykite ir savo vaikus.

· Apie būsimas atostogas neskelbkite socialiniuose tinkluose. Atostogų akimirkomis galėsite pasidžiaugti jau grįžę į namus.

· Nepalikite kieme daiktų, kuriuos būtų lengva paimti (dviračio, žoliapjovės, kepsninės) arba kurie padėtų vagims patekti į Jūsų būstą, pavyzdžiui, kopėčių.

· Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu ir kitose „slaptose“ vietose.

· Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.

Šaltinis: Lietuvos policija