Seni medžiai – tikra sodybos puošmena. Tačiau kartais tokie senoliai tampa savotiška grėsme. Neatlaikę sniego ar audros jie lūžta ant stogų, automobilių, krintančios šakos kelia pavojų ir kitam turtui ar net gyvybei. Tačiau verta žinoti, kad net jei ir savo nuosavame kieme sumanysite atsisveikinti su garbingo amžiaus medžiu, savavališkai to padaryti negalėsite – tam būtinas leidimas.

Kėlė grėsmę

Sartų regioniniame parke sodybą turinti Silvija Janušonė sako, kad praėjusiais metais jai teko priimti svarbų, bet jai asmeniškai sunkų sprendimą – nupjauti sodybos puošmena buvusi beržą. Šis augo dar tada, kai sodyboje gyveno pirmieji šeimininkai, prieš maždaug 100 metų.

Pastaraisiais metais per kiekvieną stipresnę audrą šeimyna būgštavo, kad jo šakos gali griūti ant gyvenamojo namo ar ūkinio pastato stogo. „Mes su juo per tiek metų susigyvenome, buvo labai gaila pjauti. Į beržą buvome įkėlę inkilus, jis mums darė pavėsį. Jau net sulos nebeimdavome, nes buvo gaila jį gręžioti. Jis jau buvo sutrešęs. Kamienas turėjo landų, atrodė, kad iš jo jau byra spaliai. Kadangi priklausome regioniniam parkui, mums bet kada užsinorėjus medžio pjauti negalima. Kreipėmės į seniūną, jis atsiuntė užpildyti specialią formą. Ten reikėjo užpildyti tam tikrus duomenis. Atsimenu, kad reikėjo išmatuoti medžio kamieno skersmenį 130 cm aukštyje, nurodyti, kur ir dėl kokių priežasčių jis bus kertamas, kada bus atliekamas kirtimas. Per kelias dienas nuo prašymo užpildymo, jis mums atsiuntė leidimą pjauti“, – pasakoja moteris, pridurdama, kad leidimą gauti buvo nesunku, jis nieko nekainavo.

Darbu liko patenkinta

Kainavo laiko ir pinigų tik rasti patikimus pjovėjus. Kadangi beržas gana aukštas ir stambus, savarankiškai darbų organizuotis nesiryžo. Dėl to teko ieškoti tuo užsiimančios įmonės. Pastarieji už medžio pjovimą su bokšteliu prašė 200 eurų. Medis šaka po šakos per pusdienį buvo supjautas iki kamieno. Stambesnes šakas į kalades teko smulkintis patiems. „Man atrodo, kad kaina nebuvo didelė. Darbininkai labai atsakingai dirbo, šakas pjovė atsargiai, iš lėto. Kiek teko kalbėtis su pažįstamais, niekas dabar už mažesnę kainą nevažiuoja ir nesivargina su tokiais medžiais“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak jos, sodyboje yra ir daugiau senų medžių, tačiau kol kas jų pjauti neplanuojama. Nors praėjusią savaitę nuo sniego apdrabos lūžo didžiulės kito beržo šakos, su medžiu atsisveikinti neskubama.

Audros palikti ženklai

Panaši situacija ir kitame mūsų krašte – Prienų rajone. Vienkiemyje esančioje Jurgio Kazlausko sodyboje ošia du seni medžiai – topolis ir uosis. Dirstelėjus į medžius matyti audros palikti ženklai – jų viršūnės išretintos, kai kurios šakos aplūžinėjusios. Didelė topolio šaka kabo virš gyvenamojo namo. „Kai naktį užeina stipresnis vėjas, gali girdėti, kaip lapai šlama per stogą. Buvo jau kelios audros, kai lūžo didžiulės šakos. Laimei, jos nei pastatams, nei mums žalos nepadarė. Bus ramiau juos pašalinti ir vietoje jų kitoje sodybos pusėje pasodinti naujus medelius“, – apie būtinybę pjauti senus, pavojų keliančius medžius kalba vyriškis.

Jis sako jau kreipęsis į savivaldybę dėl leidimo pjauti medžius. Jį gavus ieškoma žmogaus, kuris nupjautų augančius milžinus. Vieni pjovėjai už medžio pjovimą prašė 200 eurų, kiti – 100 eurų.

Kainą lemia darbo sudėtingumas

Dešimties metų medžių pjovimo patirtį turintis Mantas Gerulis tikina, kad medis medžiui nelygus ir jo pjovimo kaina – individualus klausimas. Jis tai įvertina tik gavęs medžio nuotraukas įvairiais rakursais bei atvykęs į vietą. „Pjovimo kainą lemia medžio pašalinimo sudėtingumas. Galbūt aplink medį yra pastatai, tvoros, elektros laidai, gatvė, kurioje reikia stabdyti eismą ar nukreipti pėsčiuosius. Vienas medis turi dvi šakas, kitas – penkias. Pasakyti kainą nematant medžio tas pats, kas burti iš kavos tirščių“, – pabrėžia aukštalipis arboristas Mantas.

Jis sako į medžius lipantis su specialia alpinistine įranga. Medžio pjovimo laikas taip pat priklauso nuo jo sudėtingumo ir aplink jį esančių objektų. Ilgiausiai jo karjeroje truko tuopos pjovimas, kai didžiulį medį teko šaka po šakos pjauti dvi dienas. Aplink tuopą buvo keli pastatai, elektros laidai, o pačio medžio kamieno nupjauti be motorizuotos technikos nepavyko – kamieną teko patraukti traktoriumi. Ne tokio sudėtingo „sudėjimo“ medžiai sutvarkomi greičiau. Įprastai užtrunkama nuo pusdienio iki dienos.

Atsisakė pjauti

Savaime suprantama, kad medžio pjovimas – nelengvas ir rizikingas darbas. Tai reikalauja ne tik gero pasiruošimo, bet ir patirties. M.Gerulis sako dar nė karto neatsisakęs sudėtingo ar nepatogaus medžio pjovimo. Griežtą „ne“ klientams jis yra pasakęs visai dėl kitų priežasčių. „Kiekvienas medžio pjovėjas gerbia savo darbą. Daugelis mūsų yra baigę arboristų kursus. Tai vadinu gerąją praktika, padedančia suvokti, kaip elgtis su medžiais, krūmais. Galiu pasakyti, kad pas mus įstatymuose yra spragų. Sodininkų bendrijų sklypuose net ir valstybės saugomi medžiai yra nesaugomi. Žmonės imasi pjauti ką nori ir kada nori. Jie sugalvoja nusipjauti didelį, brandų ąžuolą. Tokių darbų dažniausiai atsisakome. Tokiam medžiui užaugti reikia mažiausiai kelių šimtų metų. Jį be svarbios priežasties kirsti atsisakome. Brandžių medžių Lietuvoje mažėja labai dideliais tempais“, – prieš seną, bet sveiką ir tvirtą medį be svarios priežasties kirvio galąsti neskuba Mantas. Jis sako be rimtos priežasties nepjaunantis sveikų beržų, klevų, pušų, paprastųjų bukų, uosių, nepaisant to, kad to prašo užsakovai.

Kada pjauti negalima?

Norint apsaugoti perinčius paukščius, nuo kovo 15 iki rugpjūčio 15 dienos draudžiama kirsti valstybės saugomus medžius, t. y. žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Yra tik kelios šio draudimo išimtys. Jis netaikomas tada, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, eismo saugumui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui. Kita išimtis – kai pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių.

IŠNAŠA be foto:

M.Gerulis: „Galiu pasakyti, kad pas mus įstatymuose yra spragų. Sodininkų bendrijų sklypuose net ir valstybės saugomi medžiai yra nesaugomi. Žmonės imasi pjauti ką nori ir kada nori. Jie sugalvoja nusipjauti didelį, brandų ąžuolą. Tokių darbų dažniausiai atsisakome. Tokiam medžiui užaugti reikia mažiausiai kelių šimtų metų. Jį be svarbios priežasties kirsti atsisakome.“

Kokie medžiai yra saugomi valstybės?

·         Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose mieste didesnio kaip 20 cm skersmens, ne mieste didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys.

·         Žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys.

·         Kurortuose ar kurortinėse teritorijose didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

·         Už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą numatyta bauda asmenims nuo 60 iki 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.