Kiaušinio maistinė vertė tiesiogiai priklauso nuo pašarų sudėties, kuriais yra lesinamos vištos, LRT RADIJUI sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja Gintarė Jatkevičienė. Jos teigimu, didesni skirtumai atsiranda tada, kai vištos turi laisvę išeiti į lauką.

„Norėjau sužinoti, ar maistine verte skiriasi kiaušiniai vištų, laikomų narvuose, ir tų, kurios ant kraiko? Juk pašarai vienodi“, – domisi LRT RADIJO klausytojas.

VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja G. Jatkevičienė pasakoja, ar tikrai tarp skirtingai auginamų vištų kiaušinių yra skirtumų.

„Kiaušinio maistinė vertė tiesiogiai priklauso nuo pašarų sudėties, kuriais yra lesinamos vištos. Jei vištos laikomos ant kraiko ir tos, kurios laikomos narvuose, gauna tą patį lesalą, naudojamą pramoninėje kiaušinių gamyboje, tai kiaušiniai bus vienodos maistinės vertės“, – kalba ji.

Anot specialistės, nėra jokių mokslinių įrodymų, pagrindžiančių, kad esti skirtumų: „Jei vištos laikomos laisvai arba ekologiniuose ūkiuose, jos turi galimybę išeiti į lauko aptvarus, gauti žolės, pakankamą kiekį augalinių pašarų. Tada galima teigti, kad jų kiaušinių maistinė vertė yra aukštesnė. Tokių vištų kiaušiniuose randamas didesnis kiekis karotinoidų.“

Taip pat moksliniais tyrimais nustatyta, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose aptinkamas mažesnis kiekis cholesterolio, tikina VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja G. Jatkevičienė: „Randamas ir didesnis kiekis vitamino E bei omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių.“

Specialistė pabrėžia, kad skirtumų tarp vištų, laikomų ant kraiko arba narve, kiaušinių – neaptinkama.

„Skirtumų nėra, nes jos laikomos pramoniniu būdu, neturi galimybės išeiti į lauką, gauti žolės, saulės šviesos. Jos lygiai taip pat yra lesinamos tuo pačiu pramoniniu lesalu“, – pažymi G. Jatkevičienė.

Parengė Viktorija Juškauskaitė.