Prieš dvi savaites „Technikos kieme“ dalinomės specialistų patarimais, kaip geriausiai ir lengviausiai parduoti savo automobilį. O šį sykį patarsime, kokį pirmąjį automobilį geriausiai pirkti pilnametystės jau sulaukusiam ir vairuotojo teises tik neseniai gavusiam sūnui ar dukrai.

Asmeninė patirtis

Man pačiam, prieš trejus metus gavusiam vairuotojo pažymėjimą, iškilo panašus klausimas. Žinoma, labai svarbūs buvo tėčio, gerai išmanančio automobilius, patarimai.

Taigi, nebrangus (kad nebūtų gaila įbrėžti ar trinktelėti), saugus (nebuvęs avarijoje, su veikiančiomis saugos oro pagalvėmis) ir daug degalų „neryjantis“ – apsibrėžėme tokius pagrindinius kriterijus. Išvaizda, gamintojas, eksploataciniai kaštai buvo mažiau svarbūs dalykai.

Kai kurie pasakys, kad Lietuvoje praktiškai neįmanoma rasti nebrangių ir nebuvusių avarijoje mašinų. Įmanoma, tik reikia atidžiai filtruoti skelbimus, juose pateikiamą informaciją bei nuotraukas ir skirti tam pakankamai laiko – mėnesį ar net du.

Taigi, per paieškas aptikome 2010 metais pagamintą „Renault Clio Storia“ su 1,5 litro dyzeliniu varikliu už 2 100 eurų. Baltas, lyg iš pieno plaukęs, nuvažiavęs 147 tūkstančius kilometrų ir eksploatuotas Latvijoje – buvęs Rygos pieno kombinato automobilis. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad „neragavęs“ nešvaraus, iš neaiškių talpų pilto kontrabandinio dyzelino, nes degalai buvo pilti bendrovės kortele ir techninė priežiūra atlikta tada, kai priklauso.

Daug kentėjo

Automobilis judrus, manevringas, labai ekonomiškas (mieste naudojo apie 4,8 litro dyzelino), o tai studentui yra labai svarbu. Penkerios durys, patogios sportinio stiliaus sėdynės, tiesa, gale labai ankštas ir nedidelė bagažinė.

Tačiau, kaip ir dauguma pirmųjų automobilių dar nepatyrusio vairuotojo rankose, automobilis tikrai daug kentėjo. Kelis kartus užgesau viduryje sankryžos, nes bake baigėsi degalai, du kartus, neįvertinęs bordiūro aukščio, nuplėšiau priekinį buferį, vėliau įlenkiau slenkstį ir galines dureles. Galų gale, kaimynui nešant baldus, nuslydo stalas ir metaline koja pylė į priekinį stiklą – įskėlė.

Meistras, kuris prižiūrėjo „Clio“, stebėjosi, kad sugedo abu dešinės pusės ratų guoliai – ir priekinio, ir galinio. Matyt, tai nuolatinio statymo dviem ratais ant bordiūro pasekmė. Be to, pradėjo vibruoti stabdžių diskai ir atsirado kitų netikėtų eksploatacinių bėdų, labiau būdingų prancūziškiems automobiliams – iš pradžių ėmė nebeatsidarinėti galinės keleivio durelės, vėliau – ir vairuotojo.

Ėmė nervinti

Automobilis ėmė tiesiog nervinti – kasdien vis labiau, tiesiog nebegalėjau į jį žiūrėti. Todėl po 3 metų šį „sužalotą“, aplankstytą ir nebekenčiamą mašiną pardaviau pirmam pasitaikiusiam pirkėjui už 300 eurų. Žodžiu, per trejus metus jauno vairuotojo rankose mašina neteko 1 800 eurų savo vertės.

Galima sakyti, tai buvo bandomasis triušis ir labai protingas sprendimas į jį daug neinvestuoti. Dabar persėdau į erdvesnį, solidesnį, patogesnį automobilį – juodą „Honda Civic“, kuris nuriedėjęs 213 tūkstančių kilometrų, parvažiavęs iš Belgijos, su visa serviso istorija, galiojančia belgiška technine apžiūra, nematęs lietuviškų žiemų, todėl be menkiausių rūdžių žymių. Dyzelinis variklis taip pat ekonomiškas – mieste naudoja apie 5,5 litro degalų, o erdvės, palyginti su „Clio“, tiesiog rūmai.

Antrąjį savo automobilį eksploatuoju gerokai atsakingiau, jis nebekenčia taip, kaip pirmasis, ir man „atsidėkoja“ tuo pačiu – per daugiau nei pusmetį eksploatacijos jis nepateikė jokių neigiamų siurprizų.

Neišpūsti biudžeto

Lenktynininkas Benediktas Vanagas taip pat yra panašios nuomonės, kad renkantis pirmą automobilį reikia pradėti nuo realistinio kainų rėžio nusistatymo ir nesirinkti brangios versijos.

„Jei pradėsite rinktis automobilį nenusistatę biudžeto, lūkesčiai naujam pirkiniui gali greitai išsipūsti. Norėsis, kad jis būtų ir su gera rida, ir patogus, ir turėtų daug privalumų. Dažnai akys nori daugiau nei leidžia kišenė, todėl pirma nubrėžkite kainos lubas. Geriau įsigyti tvarkingą automobilį pagal kišenę negu mašiną su neaiškia istorija ir mažesne nei rinkos kaina“, – sako jis.

Dar prieš rinkdamiesi automobilį, atsižvelkite ne tik į turimas santaupas jam nusipirkti, bet ir į tai, kiek galėsite skirti automobilio išlaikymui. Per mėnesį visoms automobilio išlaidoms turėtumėte skirti ne daugiau kaip 15–20 procentų pajamų.

Perkant pirmą automobilį apskaičiuoti galimas mėnesines išlaidas gali atrodyti sudėtinga, bet taip nėra.

Pirmiausia įvertinkite, kiek kilometrų per mėnesį vidutiniškai nuvažiuosite, taip galėsite apskaičiuoti preliminarias išlaidas kurui. Tik turėkite omenyje, kad jo kainos svyruoja ir ilgainiui auga. Taip pat porą kartų per metus reikės keisti automobilio tepalus, filtrus ir valytuvus. Žiemai reikės padangų, kurių komplektas kainuos kelis šimtus eurų. Dar yra išlaidos draudimui ir „atsidėjimas“ nenumatytiems remontams.

Potencialių išlaidų įvertinimas gali netgi padėti apsispręsti, kokį automobilį išsirinkti. Pavyzdžiui, galingas ir senesnis automobilis mieste sunaudoja 10 litrų degalų, mažiau galingas ir naujesnis – 7 litrus, o per metus planuojate nuvažiuoti 15 000 kilometrų. Vien išlaidoms kurui su pastaruoju sutaupytumėte apie 500 eurų per metus. Neskaičiuojant kitų eksploatacijos kaštų.

Meilė iš išskaičiavimo?

Kai atliksite namų darbus ir įsivertinsite biudžetą bei galimybes išlaikyti automobilį, galite pradėti rinktis konkretų modelį. Šiame etape lenktynininkas įspėja išvengti vienos didžiausių klaidų.

„Renkantis pirmą automobilį, atsiminkite paprastą taisyklę – jis nėra investicija ir ims prarasti vertę vos jį nusipirksite. Būkite pragmatiški ir rinkitės iš modelių, kuriuos pigu išlaikyti ir kurie yra užsitarnavę „neužmušamų“ vardą. Pavyzdžiui, japoniški automobiliai garsėja savo patikimumu. Jei aptarnavimai ir tepalų keitimas atliekami laiku, jie gali nuvažiuoti ir 500 000 kilometrų“, – sako lenktynininkas.

Vertindami automobilių patikimumą neskubėkite pasitikėti draugų ar komentatorių internete patarimais. Jie nebūtinai yra objektyvūs.

Verčiau pasirinktus modelius patikrinkite nepriklausomų vertintojų reitinguose. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje veikianti techninės apžiūros asociacija (TÜV) kasmet sudaro patikimiausių naudotų automobilių reitingą. Jame pateikiama informacija, kokia dalis automobilių pagal konkretų modelį ir pagaminimo metus turėjo trūkumų. Šis reitingas ypatingas tuo, kad sudaromas pagal realiai atliktas technines apžiūras.

Kai išsirinksite konkretų automobilį, prieš pirkdami patikrinkite jo identifikavimo numerį (VIN). Jis parodys automobilio istoriją, turėtus eismo įvykius ir kitą aktualią informaciją, kurios pardavėjas nežinojo. Arba nenorėjo pasakyti. Net ir tuo atveju, kai VIN patikra neatskleidė didelių trūkumų, prieš pirkdami pirmąjį automobilį patikrinkite jį servise arba derėkitės, kad pardavėjas raštu suteiktų bent kelių mėnesių garantiją.

Nepamiršti saugumo

Mažas ir pigus automobilis gali vilioti savo prieinamumu ir žemais išlaikymo kaštais, tačiau eismo įvykių metu tokia mašina nebūtinai bus saugi.

Tikimybė, kad mažai patirties turintis vairuotojas pateks į didesnį ar mažesnį įvykį, yra didelė. „Mažų mažiausiai pirmasis automobilis turėtų turėti elektroninę stabilumo kontrolę (ESC) ir stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Tačiau jei yra galimybė, rinkitės modelius, kurie turi daugiau saugumo įrangos. Ji gali išgelbėti gyvybes.

Papildomą saugumo įrangą gali sudaryti traukos kontrolės sistema, kuri padeda išlaikyti automobilio stabilumą važiuojant per lietų ar slidžiame kelyje, įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos ir automatinio avarinio stabdymo sistemos ar aklosios zonos indikatorius.

Atliko apklausą

Net 50 procentų banko „Inbank“ apklausoje dalyvavusių mūsų šalies gyventojų nurodė, kad pirmasis pradedančio vairuotojo automobilis turi kainuoti nuo 1 000 iki 3 000 eurų.

25 procentai mano, kad mašiną reiktų pirkti už 3 000–5 000 eurų.

Iki 1 000 eurų už pirmąją transporto priemonę mokėti rekomenduoja 17 proc. respondentų. Likusieji siūlo pirkti brangesnius automobilius.

Perkant pirmąjį automobilį tėvai dalinasi į tris grupes. Pirmoji tvirtinta, kad nereikia išlaidauti ir mašinos neturėtų būti gaila, jei sugestų ar pakliūtų į eismo įvykį.

Antroji renkasi kiek brangesnius, bet saugesnius automobilius. Jie mano, kad jaunuolis tokią mašiną labiau saugos, o jei paklius į eismo įvykį, bent smarkiai nenukentės.

Trečioji, ir kol kas mažiausia grupė, pirmajam automobiliui netaupo. Jie renkasi naujesnes mašinas su papildoma saugumo įranga bei taupiais varikliais.

Adomas Grinius

VL žurnalistas