Parduotuvėse įrengus vienkartinių pakuočių grąžinimui skirtus taromatus, į juos iki šio buvo atnešta daugiau nei milijardas pakuočių. Tačiau ne visa stiklinė tara yra priimama, todėl LRT RADIJO klausytojas klausia, ką daryti su senais stiklainiais ar makulatūra.

„Norėčiau sužinoti, kur pradingo antrinių žaliavų supirkimo punktai? Anksčiau buvo „Eko“ punktai, kurie supirkdavo antrines žaliavas. Žmonės turi senos stiklinės taros, kurios nepriima dabartiniai punktai, todėl nėra kur jos priduoti. Kodėl nėra punktų, kurie anksčiau imdavo ir laikraščius ar knygas“, – klausia LRT RADIJO klausytojas iš Vilniaus.

„Minėti supirkimo punktai buvo privati iniciatyva. O valstybė įpareigoja savivaldybes plėsti antrinio žaliavų rūšiavimo galimybes ir tam įrengia antrinių žaliavų konteinerius šalia gyvenamųjų vietų,“ – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė.

Ministerijos atstovė priduria: „Gyventojams makulatūrą rekomenduotume mesti į antrinio žaliavų rūšiavimo konteinerius, kurie įrengti šalia jų gyvenamųjų vietų. Savivaldybės yra įpareigotos plėsti antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles. Jeigu gyventojai nori gauti už antrines žaliavas, t. y. stiklainius, makulatūrą, pinigų, turėtų paieškoti tokias atliekas tvarkančių atliekų tvarkytojų, kuriems galima nuvežti atliekas ir už tai gauti papildomų pinigų.“