Šiais laikais išeina daug laikraščių, internete susikūrė daug informacinių svetainių, kurios kurie skelbia labai prieštaringas naujienas, nuomones, faktus. Kartais sunku atskirti, kur tiesa, o kur melagingos naujienos, paskalos, gandai, vadinamosios „fake news“. Kaip atskirti pelus nuo grūdų, kaip reaguoti į gandus žiniasklaidoje? – klausia skaitytojas Juozas iš Kauno rajono.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis

Geltonoji spauda ir yra gandų platinimo priemonė. Manipuliacijų ypač gausėja artėjant rinkimams, todėl turime išmokti pastebėti ir atsirinkti poveikio mums būdus.

Gandai retai skleidžia geras žinias. 99 proc. melagingų naujienų skleidžia blogas žinias, ką nors pajuokia. Tokia informacija žiniasklaidoje išsiskiria tuo, kad jos niekas nepatvirtina, negalima patikrinti, kad ji yra nepatikima. Gandų nešėjai irgi nežino, ar informacija tikra, bet jie remiasi patarle: „Ugnies be dūmų nebūna“.

Gandus platinančios informacijos priemonės savo žinias pavadina skaitytojų nuomone, už kurią redakcija neatsako. Arba pristato jas kaip laišką į redakciją, komentatorių nuomonę. Arba tokio straipsnio pavadinimas būna su klaustuku. Pati žiniasklaidos priemonė sufleruoja, kad tai žemesnis, nei kitų tekstų, patikimumo lygis.

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad gandus platinančių leidinių forma skiriasi nuo rimtos žiniasklaidos. Pagrindinis skirtumas – jos vizualumas, orientacija į skandalus, perdėtai sureikšmintos, sensacingos temos, rėkiančios, skandalingos antraštės.

Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos laikraščiai labiausiai linkę pateikti blogas, neigiamas nuomones apie šalyje vykstančius reiškinius bei įvykius, net 55 proc. naujienų yra susijusios su kriminalais. Suprantama, kad tai per daug. Rimti užsienio laikraščiai, pavyzdžiui, Lenkijos pateikia tik 2,5 proc. straipsnių šia tema. JAV laikraščiai – 9 proc. Juk Lenkijoje ar JAV nusikaltimų ar nelaimių tikrai ne mažiau nei Lietuvoje.

Taip pat reikia pažiūrėti, kam tokios netikros naujienos naudingos? Socialiniais politiniais gandais paprastai siekiama nestabilumo, neigiamų pokyčių visuomenėje. Gandas patvirtina vertybių deficitą, socialinio teisingumo trūkumą. Robinas Hudas, Tadas Blinda, Betmenas įkūnija socialinį teisingumą.

Lietuvoje sėkmingai platinamas gandas apie per didelį Seimą ir kartu siūloma sumažinti Seimo narių skaičių. Šis gandas nesusijęs su Seimo darbo gerinimu, o tie, kurie apie tai šneka, nori užsidirbti politinių dividendų. Tai būdas manipuliuoti rinkėjais. Tokių pavyzdžių yra daug. Žmonės jau pradėjo suvokti melagingas reklamas, o politinių gandų platininimas dar vyksta sėkmingai. Reikia kritiškiau vertinti tuos makaronus, kuriuos politikai kabina rinkėjams ant ausų.