Stogas – svarbiausia namo dalis, nes būtent nuo jo priklauso sienų ir pamatų sveikata. Žmonės vis dažniau į sodybos paieškas ir derybas leidžiasi kartu su stogdengiais, mat jiems įvertinus tikrąją stogo būklę argumentų kalba galima derėtis ir dėl kainos. Savo ruožtu stogdengiai sutinka, kad jau „pagyvenusio“ stogo remontas yra kur kas daugiau žinių ir kruopštumo reikalaujantis darbas nei statybos nuo nulio.
Svarbus ne popierėlis, o saldainis
Vilnių į sodybą Zarasų rajone iškeitęs Deividas Digimas sako, kad jau seniai svajojo keltis iš sostinės ne tik dėl ramesnio gyvenimo. Vyras su šeima sako, kad jį kraustytis iš Vilniaus į kaimą paskatino kelios priežastys. Pagrindinės – gamta ir grynas oras. „Dėl to vietai skyrėme ypatingą dėmesį. Ieškojome kampelio, kur aplink nebūtų stambių ūkių su didžiuliais purškiamais laukais. Patys kuriame idėjinį ūkį, todėl reikėjo rinktis žemės ūkio paskirties sklypą su sodybviete. Idealius mūsų kriterijus atitiko Zarasų rajonas, kur ir radome žemės sklypą su pastatais“, – pasakoja vyras.
Nors iš pažiūros pastatai atrodė visai gerai, atidžiau apžiūrėjus konstrukcijas jauna šeima suprato, kad rekonstruoti teks daugiau nei manyta. Pasak jo, namas buvo renovuotas, iš išorės jis atrodė gerai: nauja stogo danga ir konstrukcija, naujas pakalimas ir mediniai langai su stiklo paketais, sutvarkytas pamatas.
„Iš pradžių nekreipėme dėmesio į pastatą, nes viską lėmė sklypo grožis ir gamtos peizažai aplink sodybvietę. Praėjus kuriam laikui po pirkimo ir jau pradėjus galvoti apie remontą, vidaus apdailą, atradome nemalonių dalykų. Namas buvo avarinės būklės, tik kosmetiškai suremontuotas. Pradėjome ardymo darbus ir supratome, kad lengva nebus: sienojai visai supuvę, stogas su savo nauja konstrukcija laikosi ant puvėkų“, – atrastus „siurprizus“ įsigytoje sodyboje prisimena D.Digimas.
Ištaisė klaidas
Vyriškis sako mąstęs griauti namą ir statyti naują. Tačiau šeimyna nusprendė namą lopyti ir pamažu ėmėsi darbų. „Domiuosi žiedine ekonomika, šiais principais vadovaujuosi ir gyvenime. Renovuoti sodybą pilnai jos negriaunant, man atrodo, yra geras perdirbimo būdas. Dėl to ir nusprendžiau eiti ne lengvesniu keliu, netinkamą seną dalį pakeisti nauja. Kadangi stogo konstrukcijos medžiagos buvo naujos, o tik darbai atlikti neteisingai, tikėjau, kad stogą pataisyti bus įmanoma“, – dėsto jis.
Kaip prieš perkant automobilį iš nežinomo pardavėjo su juo keliaujame iki autoserviso, taip ir ieškant namo ar sodybos vis dažniau klientai į kompaniją pasiima patyrusius stogdengius.
Pirmiausia Deividas sutvarkė nekokybiškai atliktus stogo remonto darbus. Pati stogo danga buvo uždengta nekokybiškai, panaudota mažai grebėstų, todėl matėsi gilūs įlinkimai bituminėje šiferio dangoje. Pirmajame remonto etape atlikti stogo sutvirtinimo darbai. D.Digimas sukalė vinis ir sankabas, ilgasriegiais varžtais susuko stogo konstrukcijos dalis. „Pirmiausia perkalėme vinimis gegnes, sukalėme sankabas į gegnes ir mūrlotą. Atlikome rimtus stogo sutvirtinimo darbus. Antrajame etape sustatėme specialias atramas, naudojamas monolitinių perdangų betonavimui. Tada nuardėme sienas ir iškasėme naujus pamatus. Stogas laikosi ant atramų su skersiniais. Šis būdas saugus ir patikimas. Didžiausias privalumas, kad statybos darbai vyksta po stogu“, – atliktus darbus dėlioja pašnekovas.
Tolesniuose jo planuose – ardyti dangą, keisti difuzinę plėvelę, naujai sukalti grebėstus ir kloti naują skardinę dangą. Senąją dangą šeimyna panaudos ūkinio pastato renovacijai. Pilnai sutvarkius stogą, ateityje Deividas norėtų pilnai pasiruošti apšiltinti stogo konstrukciją ir palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas.

Stogo remontas yra vienas didžiausių ir svarbiausių namo restauravimo darbų.
Pirkti namo – su stogdengiu
Kaip prieš perkant automobilį iš nežinomo pardavėjo su juo keliaujame iki autoserviso, taip ir ieškant namo ar sodybos vis dažniau klientai į kompaniją pasiima patyrusius stogdengius. Klaipėdos krašte besidarbuojantis stogdengys Algis Judys sako, kad atsiranda vis daugiau klientų, kviečiančių jį konsultacijai apžiūrint dominančias sodybas. „Geriau išsikviesti meistrą ir tiksliai įvertinti medinę konstrukciją, pažiūrėti kur nubėga vanduo, užlipti į palėpę ir, jei ji nešildyta, patikrinti, ar nepatenka šviesa. Jei stogas šiferinis, greičiausiai stogui bent 60 metų, jo nusidėvėjimas akivaizdus. Žmonės išsikviečia meistrą, kad šis sudarytų stogo remonto sąmatą. Tai jiems leidžia tiksliau žinoti, kiek dar galima derėtis“, – pasakoja A.Judys.
Netaupyti kokybės sąskaita
Jo teigimu, padėti apsispręsti, ar stogo remontas yra „degantis“ klausimas, gali pats stogas. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokia lietaus surinkimo sistemų ir pakalimų būklė, ar tvarkingai sudėtos vėjalentės, toliau atidžiai apžiūrėti atraminę stogo konstrukciją. „Atvykus pas žmones į namus dažniausiai matomas fizinis stogo nusidėvėjimas. Kai kada žmonės nori taupyti ir nekeičia gegnių, bando stogą it kregždės lipdyti. Tačiau ilgainiui stogas pasidaro nelygus, išsikraipo, todėl imantis didesnio remonto verta atsinaujinti ir gegnyną. Visada sakau prie bendros sąmatos pridėti apie 10 Eur/m2 ir susidėti naujas gegnes, nes jos suteikia tvirtumo, galima dėti sunkesnę dangą, pavyzdžiui, čerpes. Taip pat daugiau galimybių kokybiškai apšildyti stogą, nes pastačius, tarkime, 20–25 cm aukščio gegnę galima įdėti daugiau vatos“, – tvarkant stogą nesistengti sutaupyti kokybės sąskaita siūlo meistras.
Laiko beveik šimtmetį
Pašnekovas pastebi, kad naujos statybos namuose stogą naujakuriai dažniausiai dengia čerpėmis, o senos statybos namuose – skarda ar šiferiu, nes kitos dangos konstrukcijai paprasčiausiai per sunkios. „Ar konstrukcija numatomą svorį atlaikys, galima nuspręsti paprastu būdu. Tiesiog peiliu įdurkite į gegnes ir žiūrėkite, kaip jos atlaiko tokį smūgį, ar nepradeda byrėti. Senose sodybose dažnai vietoje gegnių yra sudėti paprasti rąsteliai. Jeigu rąsteliai nėra perlinkę nuo amžiaus, jie gerai išlaiko svorį. O jei tai 10–15 cm storio gegnės, per laiką jos bus stipriai išlinkusios. Pastebėjau, kad Klaipėdos krašte, kur vokiečiai statė namus su tikromis gegnėmis, kurios dar buvo impregnuotos žalioje naftoje, jos laiko itin ilgai. Šiandieną renčiant stogo konstrukciją dažniausiai naudojama eglės arba pušies mediena“, – pabrėžia specialistas.
Dažna senų pastatų problema – įlinkę stogai. Tai rodo, kad buvo pastatyta per silpna medinė konstrukcija, per trumpos atramos. Tokiu atveju kosmetinio remonto neužteks, būtina keisti visą stogo konstrukciją.
Stogai įkaista vienodai
Laikomasi nuomonės, kad tvyrant karščiams skardiniai stogai per daug įkaista, todėl renkantis tokį stogą labai svarbu nepamiršti ventiliacinių angų. Tačiau A.Judys prieštarauja ir tikina, kad praktiškai visos dangos įkaista vienodai, mat po stogu karštą dieną temperatūra dažniausiai laikosi apie 80 laipsnių. „Visą esmę sudaro kondensatas. Čerpiniai ir šiferiniai stogai ne taip greitai įšyla ar atvėsta, dėl to tai nėra palanki terpė kondensatui. Mano nuomone, skardos problema yra tai, kad per lietų ji garsiai barška. Šią problemą reikėtų spręsti kokybiškai apšiltinant stogą“, – pataria patyręs stogdengys.
Užbaigti darbą iki galo
Pastačius naują stogą apie jį dažniausiai atsimename tik tada, kai „išlenda“ problemos: ima lašėti, susidaro kondensatas ir t. t. Tačiau meistrai skatina nepamiršti ir priežiūros darbų: kasmet išvalyti lietaus surinkimo sistemas, ypač jei stogas yra netoli miško ar pavienių didesnių medžių, reguliariai nuvalyti stogą, kad ant jo nepradėtų augti samanos. „Atrodo akivaizdu, bet remontuojant stogą dažnai pamirštama pabaigti darbus, nepalikti atvirų vietų. Vadinasi, turi būti tvarkingi pakalimai, sudėti kraigai. Taip pat rekomenduočiau šlaitinio stogo ertmės apsaugai nuo paukščių, graužikų bei stambių vabzdžių patekimo įsirengti šukas. Svarbu nepamiršti smulkmenų, nes galiausiai jos taip pat užima svarbią vietą“, – akcentuoja stogdengys A.Judys.
Sprendimas medinukams
Dailidystės amatą puoselėjantis meistras Saulius Sakalas pabrėžia, kad stogas – svarbiausia namo dalis. Pasak jo, jeigu stogas tvarkingas, tikėtina, kad ilgiau tarnaus namo sienos ir pamatai. Nemažai medinių namų restauravimo patirties turintis meistras svarsto, kad seno medinio namo stogo keitimas yra kiek sudėtingesnis procesas nei statybos nuo nulio. Nors darbo praktiškai tiek pat, remontas reikalauja daugiau kruopštumo ir žinių.
Jis primena, kad restauruojant seną medinį pastatą, norint pritaikyti šiuolaikišką stogo dangą, laikančios konstrukcijos plokštumas reikia ne tik išlyginti, bet ir sutankinti. Karkasiniam, rąstiniam ar kitokiam mediniam namui stogo dangą meistras siūlo rinktis pagal tai, kokioje vietoje stovi pastatas, koks stogo nuolydis, taip pat svarbu įvertinti numatomas sniego apkrovas. Jeigu planuojama ant stogo kloti sunkesnę dangą, pavyzdžiui, betonines ar keramikines čerpes, reikėtų įvertinti, ar didesnį svorį atlaikys ir namo sienos. „Jeigu čerpės technologiškai gerai pagamintos, jos gali puikiausiai tarnauti ir šimtą metų. Bet jei pastebėtumėte nuo sovietmečio laikų likusias čerpes, po žiemos jos ima trūkinėti, nes kai kur buvo pagamintos nekokybiškai. Norintys sutaupyti šiandieną renkasi pigesnius skardinius stogus, bet man asmeniškai širdis visuomet linksta prie autentikos – čerpinių stogų“, – pabrėžia S.Sakalas.
Populiari medžiaga pūdo medieną
Pašnekovas pastebi, kad dabar žmonės kraustosi gyventi į palėpes. Tam tikslui reikalinga sutvarkyti ventiliacijos angas, šilumos izoliaciją, investuoti į difuzines ir vėjo izoliacines plėveles. Pertvarkant ir apgyvendinant palėpes dažnai daroma klaida – išimama styga. „Dėl to stogas išlinksta. Yra speciali metodika stygos pakėlimui (įprastai ji žmonėms užkliūva, nes būna akių lygyje). Jeigu ją reikia pakelti, šonuose būtini statramsčiai. Į šį procesą reikia žiūrėti kompleksiškai“, – tinkamai paruošti palėpę prieš ją apgyvendinant ragina S.Sakalas.
Dar viena klaida, kurią pastebėjo meistras, yra palėpių užsandarinimas poliuretaninėmis putomis. Jos, anot pašnekovo, nedraugiškos medienai, ją greitai supūdo. „Toks sprendimas gali pridaryti daug bėdų. Esu matęs, kaip jos supūdo visą stogo konstrukciją“, – atsakingai rinktis priemones pataria pašnekovas.