Krikščionims pagrindinis kapavietės puošybos elementas yra kryžius, kuris simbolizuoja žmogaus išganymą ir prisikėlimą. Žmonės, išreikšdami savo meilę išėjusiesiems, prideda dar vieną elementą – gėles. Kapui puošti kartais pasitelkiamos ir dirbtinės gėlės.

Praranda išvaizdą

Dirbtinių gėlių tradicija neturi gilių istorinių šaknų ir vyrauja ne daugiau kaip 10–15 metų. Tokių plastikinių dekoracijų naudojimas neturi jokio teologinio simbolizmo. Manoma, kad dirbtinės gėlės yra pigesnės nei gyvos ir ilgiau išsaugo išorinį „šviežumą“. Iš dalies tai – mitas. Dirbtinės gėlės atvirose erdvėse ir saulėje greitai praranda savo išvaizdą. Kas nors paprieštaraus, esą tikros gėlės nyksta dar greičiau. Tačiau nepamirškime, kad yra gėlių, kurios pasodintos ilgai puoš kapavietę. Žinoma, jos šiek tiek brangesnės nei dirbtinės, be to, tuomet jums reikės aplankyti kapines dažniau nei kartą per metus.

Blizgios ir ryškios dirbtinės gėlės visiškai neatitinka kapinių atmosferos. Krikščionišku supratimu, kapinės – mūsų išėjusių artimųjų prisikėlimo vieta, jose mes prisimename mūsų artimuosius maldoje. Taigi tai nėra vieta, skirta neskoningoms ir ryškioms dirbtinėms gėlėms bei neskoningoms dirbtinėms dekoracijoms.

Iš ko gaminamos

Dirbtinės gėlės, nepaisant jų patrauklumo ir paprasto naudojimo, kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Paprastai dirbtinių gėlių žiedlapiai gaminami iš sintetinių audinių, tokių kaip poliesteris, lateksas, organza. Jie būna apdoroti įvairiais cheminiais junginiais, siekiant suteikti jiems plastiškumo ir ilgaamžiškumo. Dažymui dažniausiai naudojami anilino dažai, kurie yra gana kenksmingi ir gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, sukelti galvos svaigimą, skausmą ar silpnumą.

Stiebai, pumpurai ir kiti dekoratyviniai dirbtinių gėlių elementai dažniausiai gaminami iš plastiko, dažniausiai PVC, kuris taip pat yra gana toksiškas.

Negalima perdirbti

Dirbtinės gėlės anksčiau ar vėliau atsiduria sąvartyne. Išmestos jos ir toliau išskiria kenksmingas medžiagas, užteršdamos dirvožemį, orą ir požeminį vandenį. Deginant dirbtines gėles, į aplinką gali patekti sunkiųjų metalų ir dioksinų. Pastarieji neigiamai veikia reprodukcinę sveikatą, imuninę sistemą, sukelia hormoninius sutrikimus ir vėžį. Dirbtinės gėlės negali būti perdirbamos: sunku nustatyti plastiko tipą tinkamam atliekų rūšiavimui. Taigi, nesvarbu, ką darysime su dirbtinėmis gėlėmis, jų nebus galima atsikratyti nekenkiant gamtai ir žmogui.

Dirbtinėms gėlėms galima rasti puikiausių alternatyvų – pavyzdžiui, popierines ar gyvas gėles ir kt. Kapavietę galima užsėti veja arba gėlėmis, papuošti eglių vainikais. Taip pat geras sprendimas – paieškoti audinio pagrindu pagamintų dirbtinių gėlių, mirkytų spalvotame vaške. Jos atrodo net gražiau nei analogiškos gėlės iš plastiko, be to, daug saugesnės aplinkai!

Kapų puošimas dirbtinėmis gėlėmis labai palengvina kapavietės priežiūrą, tačiau tai turėtume daryti atsakingai.

Elena Matiukaitė