Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Angelo Frosio: „Pieno produktai ir sūris – stipriausi vaistai“

Profesorius, sūrių gamybos technologas iš Italijos Angelo Frosio nuo pat vaikystės svajojo išrasti produktą nuo vėžio. Daugelį metų tyrinėdamas pieno ląsteles jis troško jas panaudoti ligoms gydyti, ypač antivėžines ląsteles, kurios galėtų kovoti su vėžį sukeliančiomis ląstelėmis.

„Džiaugiuosi, kad per pastarąjį dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai, paremti in vitro eksperimentais, įrodė, kad gamtoje esantys pieno mikroorganizmai pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Prieš porą mėnesių Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje buvo skirta dviem mokslininkams. Jie įrodė, kad galima stimuliuoti imuninę sistemą, jog ji kovotų su vėžinėmis ląstelėmis. Tai patvirtina, kad ląstelės gali teigiamai veikti žmogaus sveikatą“, – sakė A.Frosio daugiau nei du dešimtmečius savo sukauptą patirtį perduodantis AB „Rokiškio sūris“.

Mokslininkas pastebėjo, kad bakterijos, esančios pieno produktuose, geriau išgyvena žmogaus virškinimo sistemoje, nes joms nekenksminga rūgšti aplinka, esanti skrandyje, ir tulžies druskos.

Pasirinko sūrininko kelią

Į aštuntą dešimtį įkopęs A.Frosio – guvus ir energingas vyras. Jis nenuilsdamas gali pasakoti apie savo gyvenimą, kuris, anot pašnekovo, buvo labai sėkmingas. Pasak profesoriaus, didžiausia sėkmė – gimti varge. Jo mama turėjo vienuolika brolių, visi jie užsiėmė žemdirbyste. Tėtis taip pat buvo kilęs iš valstiečių šeimos. Angelo buvo vyriausias sūnus iš septynių šeimoje esančių vaikų, todėl jam anksti teko padėti tėvams uždirbti duonai. Pašnekovo teigimu, Italijoje mokslas buvo mokamas, išskyrus dvasininkų, todėl giminės norėjo, kad jis stotų į kunigų seminariją. Vis dėlto jaunuolis savo pašaukimo ieškojo kitur: pirmiausia išbandė muziko kelią, vėliau mokėsi sūrininkystės mokykloje, eksperimentiniame pieno produktų institute, kuris iki jo uždarymo buvo pasaulinio lygio tyrimų ir eksperimentų centras mikrobiologinėje srityje.

Meilė ląstelėms

„Jaunystėje iš gamtos svajojau paimti visus geriausius dalykus ir juos tinkamai panaudoti. Man teko privilegija dirbti su mokytojais, kurie mane išmokė šių didžių dalykų ir įskiepijo meilę ląstelėms“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad profesoriai Bottazzi, Del Forno, Jone Rossi jam leido suprasti, kad ląstelėse – mažyčiuose organizmuose – slypi nepaprasti turtai. A.Frosio suvokė ryšį, kuris siejo jį ir kitus žmones su bakterijomis ir raugais. „Šie gyvi organizmai – ne kas kita, kaip milijardų ląstelių sankaupa. Jų veikimas priklauso nuo mechanizmų, vykstančių ląstelės lygmenyje. Mano kūnas ir mano siela negalėjo skirtis nuo mažyčių būtybių, kurias tyrinėjau, auginau mėgintuvėlyje ir su kuriomis eksperimentavau“, – savo patirtimi dalijosi Angelo.

Angelo Frosio pagal savo technologiją ir iš savo atrinktų raugų sukūrė du sūrius – „Montecampo“ ir „Grand“.

Plušėjo laboratorijose

Italas pasakojo, kad visa tai, ką jis gavo iš gamtos, tobulino. A.Frosio lankėsi pienininkystės įmonėse ir naktimis rinkdavo skirtinguose gamybos proceso etapuose, kuriuose buvo naudojamas žaliavinis pienas, susidariusias išrūgas. Jis žinojo, kad kiekvienas išrūgų pavyzdys yra kitoks, nes kiekviename tvarte ir piene gyvena skirtingi mikroorganizmai. „Tuomet laboratorijoje ruošdavau sultinį su baltymais, mėsa ir daržovėmis, į kurį įdėdavau agaro, kad viskas sukietėtų. Šį sultinį naudodavau kaip natūralią maistinę terpę, kurioje auginau išrūgose esančias ir mano surinktas ląsteles, kad vėliau jas perkelčiau į pieną, iš kurio gaminau sūrį“, – apie savo bandymus pasakojo A.Frosio. Pasak mokslininko, šiame specialiame piene, kuris iš kiekvieno tvarto buvo skirtingas, jis išaugindavo vis didesnę bakterijų masę. Atlikęs įvairius procesus, profesorius gaudavo kultūras, turinčias tūkstančius milijardų mikroorganizmų, kurie pasižymėjo specifine savybe, pavadinta „atmintimi“.

Tyrė pieno mikroorganizmus

Svečias prisimindamas savo vaikystę akcentavo, kad tuomet, kai jis su broliais ir seserimis sirgdavo, mama savo vaikus gydė gamtoje esančiais vaistais. „Koks žmogaus organizmui gali būti dar geresnis naudingų bakterijų šaltinis nei išrūgos, pienas ir sūris? Turėdamas tokią gyvenimišką patirtį, laboratorijoje drauge su savo mokytojais pradėjau tirti, kaip pieno mikroorganizmai veikia vėžines ląsteles“, – sakė A.Frosio. Jis pastebėjo, kad bakterijos, esančios pieno produktuose, geriau išgyvena žmogaus virškinimo sistemoje, nes joms nekenksminga rūgšti aplinka, esanti skrandyje, ir tulžies druskos. Tokios į žarnyną patekusios bakterijos teigiamai veikia visą žmogaus organizmą. „Sužinojęs tai, aš pats labai nustebau, o mano entuziazmas buvo didžiulis: tarsi sugrįžau į savo paauglystės svajones, kai norėjau išgelbėti visą pasaulį. Pamažu mano svajonės ėmė pildytis. Mamos vaistai, kuriuos jį ruošdavo, įgijo moksliškai įrodomą ir galimą pakartoti pagrindą“, – teigė pašnekovas.

A.Frosio akcentavo, kad tinkamai pagamintas sūris, stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą ir saugo nuo sunkių ligų, taip pat ir onkologinių.

Vertingiausias visame pasaulyje

Pasak A.Frosio, pienas jam visuomet buvo ir tebėra pats vertingiausias pasaulyje esantis elementas. Jis drąsiai teigia, kad visatoje nėra nei vienos tokios medžiagos, kuri turėtų tiek daug sudedamųjų dalių, itin vertingų žmogaus organizmui. O sūryje yra šių dalių koncentratas. Sūrių gamybą italas vertina kaip meną.

„Aš esu menininkas. Koncentruodamas skystą pieną (žaliavą), iš jo gaminu sūrį, kuris yra tarsi skulptūra“, – šypsodamasis pasakojo pašnekovas, išmanantis 600 rūšių sūrių technologiją ir apie 20 jų sukūręs pats. A.Frosio akcentavo, kad tinkamai pagamintas sūris stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą ir saugo nuo sunkių ligų, taip pat ir onkologinių. Svečias teigė, kad daugiau nei prieš 20 metų atvykęs į Rokiškį jis ėmė gaminti „Montecampo“ sūrį be laktozės – pieno cukraus. Žmonės, kurie valgė šį sūrį, įveikė tam tikras ligas.

„Aš galiu kalbėti tik apie savo asmeninę patirtį ir apie paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatus. Asmeniškai pažįstu vyrus ir moteris, kurie pasveiko nuo vėžio, valgydami kai kuriuos sūrius, pagamintus pagal mano technologiją ir iš mano atrinktų raugų. Visi piemenys, su kuriais susipažinau ir apie kuriuos rašiau savo knygose, garbingo amžiaus sulaukė būdami geros sveikatos“, – akcentavo A.Frosio, daugelio knygelių autorius. Jis džiaugėsi, kad AB „Rokiškio sūris“ išleido knygą „Sūris – didis vaistas žmonijai“, kurioje yra pateikti moksliniai tyrimai apie tai, kaip sūris gali padėti užkirsti kelią vėžiui plisti.

Rekomenduojami video