Riebalų ir aliejaus mokslo bei technologijos specialistė dr. doc. Dainora Gruzdienė sakė, kad aliejumi piktnaudžiauti negalima, nes aliejus yra riebalai, kurie turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų per dieną gaunamų kalorijų. Per parą rekomenduojama suvartoti apie 80 g aliejaus. Negalima jo gausiai vartoti, kaip tai klaidingai daro Viduržiemio jūros regiono gyventojai.

Aliejų galima net „kramtyti“

Pasak docentės, žiemos laikotarpis iš kitų laikotarpių niekuo neišsiskiria, todėl žiemą aliejaus nereikia suvartoti daugiau, tačiau tinkamiausias šiuo laikotarpiu šalto spaudimo aliejus (sėmenų, kanapių, rapsų, saulėgrąžų, kukurūzų). Geriausia aliejaus išgerti anksti ryte nevalgius, užtenka desertinio šaukštelio. Aliejų netgi galima „pakramtyti“ ir išspjauti, nes jis tarsi suriša visus burnos gleivėse esančius toksinus. Jei nemalonu, galima užgerti šaukšteliu citrinų sulčių. Bet tam rekomenduojama naudoti šaltai spaustą aliejų, turtingą omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, būtinų mūsų organizmui. „Optimalus jų tarpusavio santykis atitinkamai yra 1:2. Maistinis rapsų aliejus išskirtinis unikalia, geriausiai subalansuota riebalų rūgščių sudėtimi, jis turtingas vitamino E. Tinkami ir aliejaus mišiniai: sėmenų ir saulėgrąžų (30 : 70), sėmenų ir kukurūzų (40 : 60)“, – sakė D.Gruzdienė.

Išsigelbėjimas žiemą

Mokslininkė teigė, kad gyvybiškai svarbios nepakeičiamos polinesočiosios riebalų rūgštys žmogaus organizme nesintetinamos, jos turi būti gaunamos su maistu. Šalto spaudimo aliejuje gausu riebaluose tirpstančių vitaminų: provitamino A, vitaminų E, D ir F (omega-3 ir omega-6). Aliejus turtingas fosfolipidų, sterolių, fenolinių junginių, turinčių antioksidacinėmis savybėmis. Vitaminai ir omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys neleidžia atsirasti arba šalina jau atsiradusius kraujotakos pažeidimus, saugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, stiprina regėjimą ir organizmo imunitetą, padeda kovoti su vėžiu, reguliuoja kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą.

„Nuo seno lietuviai žiemą vartodavo sėmenų aliejų, kuriame gausu alfa-linoleno (omega-3) RR. Išsigelbėjimas mums – Lietuvoje užaugintų rapsų, sėmenų ir kanapių aliejus. Kituose aliejuose α-linoleno rūgšties (omega-3) yra labai mažai arba visai nėra, o rapsų aliejuje – 8–12 proc., kanapių – 19 proc., sėmenų – net 66 proc.“, – pabrėžė docentė D.Gruzdienė.

Būtina išmanyti

Mokslininkė sakė, kad aliejus spaudžiamas ir iš riešutų, aliejingų sėklų, taip pat iš alyvuogių, palmių vaisių. Tačiau docentė D.Grizdienė priminė mūsų senolių taisyklę – vartoti tai, kas auga mūsų žemėje. „Žinoma, galima vartoti ir kitos rūšies aliejaus, juk žmogus nėra įspaustas į rėmus. Reikia prisiminti, kad racione būtina mažinti sočiųjų riebalų kiekį, o lietuviškuose aliejuose kaip tik ir pasižymi šiomis savybėmis, lenkdami alyvuogių aliejų, jau nekalbant apie sočiuosius riebalus, tokius kaip palmių riebalai. Vieniems vartotojams patinka alyvuogių aliejus, kitiems – rapsų, sėmenų, saulėgrąžų ir t. t. Todėl tie, kurie išmano, kaip „išgauti“ omega-3 ir omega-6 optimalų santykį, turi naudoti sėmenų šalto spaudimo aliejų“, – sakė docentė D.Gruzdienė.

Docentė pridūrė, kad kasdien naudojamas rafinuotas aliejus – tai patys gryniausi riebalai ir tuščios kalorijos. Saugiausia kepimui naudoti rafinuotą (alyvuogių, rapsų) aliejų, o kepimui gruzdintuvėje reikia rinktis specialius aliejaus mišinius su antioksidacinių medžiagų priedais, tinka ir kokosų, ir palmių aliejus. Rafinuoto alyvuogių, kaip ir kitų rūšių aliejaus, negalima painioti su išspaudų aliejumi, kuris yra pačios žemiausios kategorijos ir išgaunamas iš išspaudų (spaudžiant aliejų mechaniniu būdu) ir iš rupinių (ekstrahuojant aliejų tirpikliais – žemiausia kategorija).