Lietuvoje vasaros per trumpos, kad prieš žieminių javų sėją suspėtume nukulti visus rapsus (vasarinius) bei vėliausiai subręstančius javus, kaip to reikalauja darnios agrotechnikos reikalavimai ir kas faktiškai įvyksta pietvakarinėse kaimyninėse šalyse. Todėl kasmet rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais mūsų kaime darbymetis ypač intensyvus. Per šį periodą kuliami likę javai ir rapsai, pradedamos kasti bulvės ir cukriniai runkeliai, pjaunami žolių atolas ir kukurūzai silosui, sėjami žiemkenčiai.

Iki rugpjūčio pabaigos jau privalėjo būti pasėti visi žieminiai rapsai ir jau iškulti žieminiai ir vasariniai miežiai bei žirniai. Taip pat pagal agrotechninius reikalavimus iki rugpjūčio pabaigos paprastai būna nukulta ne mažiau kaip 80-100 % žieminių kviečių, kvietrugių bei rugių ir apie 65-75 % vasarinių kviečių, avižų bei grikių. Tačiau šiam rugpjūčiui baigiantis (kaip ir daugelį kitų metų) buvo vis dar nebaigti sėti žieminiai rapsai, dar yra neiškultų javų bei vasarinių rapsų pasėlių. Jau įpusėjo žieminių miežių sėjos optimalus laikas (08.25-09.05). Rugsėjo pirmąją dekadą prasidės žieminių kvietrugių ir žieminių rugių sėja, kuriuos būtina pasėti iki šio mėnesio 20 dienos. Rugsėjo antrąją dekadą prasidės žieminių kviečių sėja, kuriais planuojame užsėti net 650 tūkst. ha žemės. Šiame straipsnyje rašysime apie žieminių javų sėjos ypatumus 2016 m. rudenį.

Reikėtų atidžiau pasirinkti javų sėklų normas. Pastebėta, kad du trečdaliai ūkių sėja per dideles žieminių kviečių sėklų normas (4,5-5,5 mln. vnt. ha^-1). Didėja auginimo sąnaudos ir gauname per tankius pasėlius, kurie vėliau blogiau žiemoja. Jei optimalaus sėjos laikokviečių sėklų normas sumažintume iki 3,5-4,0 mln. vnt. ha^-1 (priklausomai nuo dirvožemių našumo), tai lauke sudygtų apie 2,8-3,2 mln. vnt. ha^-1 augalų. Toks skaičius ne tik atitiktų pasėlio tankumo rudenį optimalius reikalavimus, bet ir sutaupytume lėšų įsigydami sėklas.

 Klimato ir dirvožemio sąlygų poreikis

Kultūrinių augalų auginimo technologijos visada prasideda įvertinant, kaip klimato ir dirvožemio sąlygos atitinka augalų biologinius reikalavimus. Sprendžiant pagal šilumos poreikį, žieminiai javai eitų tokia eile: miežiai, kviečiai, kvietrugiai ir rugiai. Pagal drėgmės paklausą: žieminiai kviečiai, kvietrugiai, miežiai ir rugiai. Pagal saulės energijos poreikį: žieminiai miežiai, kviečiai, kvietrugiai ir rugiai.

Klimato sąlygos yra vienos iš svarbiausių javų žiemojimo sėkmei. Mūsų šalyje žieminių javų žiemkentiškumo seka yra: žieminiai rugiai, žieminiai kvietrugiai ir žieminiai kviečiai. Ilgametė praktika rodo, kad visiems minėtiems žieminiams javams Lietuvoje pakanka ir šilumos, ir drėgmės, kad gautume vidutinius ir didesnius derlingumus.

Tuo tarpu sprendžiant, kaip dirvožemių savybės atitinka skirtingų rūšių žieminių javų biologinius poreikius, matome daug sudėtingesnę situaciją. Tinkamumą auginti įvairius augalus charakterizuoja įvairios dirvožemių savybės. Tyrėjai netgi sukūrė visų dirvožemio savybių kompleksinį rodiklį – „dirvožemio našumas“, kuris išreiškiamas boniteto balais. Teoriškai, dirvožemio našumas gali būti 1-100 boniteto balų ribose. Lietuvoje yra labai įvairaus našumo žemių: nuo 10 iki 80 balų. 80 boniteto balų ribą gali viršyti tik labai derlingi ir sukultūrinti juodžemiai, kurių Lietuvoje nėra. Mūsų šalyje labiausiai paplitę dirvožemiai, kurių našumas įvertintas nuo 25 iki 70 boniteto balų. Jie skirstomi: labai žemo našumo (<28,0), žemo našumo (28,01-35,0), žemesnio negu vidutinio našumo (35,01-42,0), vidutinio našumo (42,01-50,0), aukšto našumo (50,01-60,0) ir labai aukšto našumo (>60,0). Žieminių javų minimalus poreikis dirvožemių našumui toks: žieminiai kviečiai – >35,0; žieminiai miežiai (hibridinės selekcijos veislių) – >33,0; žieminiai kvietrugiai – >25,0; žieminiai rugiai – >20,0.

Vertinant, kaip dirvožemio savybės atitinka žieminių javų biologines reikmes, be našumo, taip pat būtina atsižvelgti į dirvožemių rūgštumą (pH), granuliometrinę sudėtį, humuso kiekį ir drėgmės režimą. Ypač svarbios yra dirvožemio pH reikšmės. Kviečių nerekomenduojama sėti į žemesnio nei pH 5,3 rūgštumo žemes; žieminių kvietrugių – <pH 5,0, o žieminių rugių – <pH 4,25, priešingu atveju šių javų derlingumai labai sumažės.

Sprendžiant pagal granuliometrinę sudėtį, žieminių kviečių nesėjame į smėlius, priesmėlius ant smėlių ir į durpžemius. Geriausiai jiems tinka lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai. Gana gerai jie auga ir priesmėlių ant priemolių dirvožemiuose. Pageidautina, kad kviečiams skirtuose dirvožemiuose minimaliai būtų 2 procentai humuso.

Drėgmės trūkumui dirvožemiuose atspariausi yra žieminiai rugiai ir miežiai, o jos pertekliui – žieminiai kvietrugiai ir kviečiai.

Žieminių miežių ir kviečių būsimiems derliams labai svarbūs augalams „prieinamų“ judriųjų fosforo ir kalio kiekiai. Siekiant išauginti 7-8 t ha^-1 grūdų, dirvožemiai privalo turėti ne mažiau kaip vidutiniškai fosforo ir kalio (100-150 mg kg^-1), o 8-10 t ha^-1 ir didesnius derlingumus galima gauti tik labai fosforinguose (150-200 mg kg^-1) dirvožemiuose. Kol kas mokslininkai dar negali tiksliai paaiškinti, kodėl per žemo fosforingumo dirvožemiuose net aukštos fosforo trąšų normos nesugeba visiškai pakeisti dirvoje esančio fosforo įtakos augalų derlingumams. Nustatyta, kad dirvožemių fosforo ir kalio optimalios reikšmės, kurioms esant galima išauginti maksimalius derlingumus, yra: žieminiams kviečiams – 240; miežiams – 225; kvietrugiams ir rugiams – 150 mg kg^-1.

Priešsėlių poreikis

Apie juos detaliai buvo rašyta ankstesniuose www.rapsai.lt straipsniuose. Primename tik tai, kad 2016 metų rudens sėjai žieminiams kviečiams turime apie 430 tūkst. ha gerai tinkančių priešsėlių (rapsai, pupiniai javai, daugiametės žolės, pūdymai), o apie 250 tūkst. ha kviečių teks atsėliuoti. Praėjusių metų sėjai tinkamų priešsėlių turėjome tik apie 350 tūkst. ha ir atsėliuoti reikėjo apie pusę visų žieminių kviečių. Atsėliuoti rekomenduojama tik tuos žieminius kviečius, kurie buvo pasėti po minėtų gerų priešsėlių.

Atsėliuoti žieminiai kviečiai, auginami pagal intensyvias technologijas, laikomi gerais priešsėliais žieminiams rapsams (150 tūkst. ha) ir mažiau jautriems priešsėliams vasarojaus augalams. Tuo tarpu vasariniai kviečiai sėjami tik po gerų priešsėlių augintų žieminių kviečių. Žinant, kad 2017 metų pavasarį žadame pasėti apie 250 tūkst. ha vasarinių kviečių, tai jiems „gerų“ priešsėlių gali nepakakti. Siūlome gerai paskaičiuoti savo dabartinius ir 2017 metų būsimus pasėlių plotus ir nuspręsti, kuriuose laukuose po žieminių kviečių pjūties reikėtų įsėti ražieninius augalus, siekiant sumažinti daugkartinio atsėliavimo žalą vasariniams kviečiams.

Žieminiai kvietrugiai ir rugiai paprastai sėjami kitose, įrengtose žemesnio našumo žemėse, sėjomainose ir jie nėra susieti priešsėliniais ryšiais su žieminiais kviečiais. Minėti žieminiai javai yra mažiau jautrūs ir priešsėlio rūšiai, ir atsėliavimui. Be abejo, ir rugiai, ir kvietrugiai nėra „abejingi“ geresniems priešsėliams.

Veislių parinkimas

Šia tema www.rapsai.lt yra pateikti AB „Linas Agro“ siūlomų žieminių kviečių veislių gamybinio įvertinimo įvairiuose šalies regionuose duomenys, kurie Jums padės lengviau ir tiksliau parinkti ūkiui tinkamas veisles. Mes tik primename, kad pasirinkdami veisles, daugiau dėmesio kreipkite į jų brandos laiką. Šios vasaros patirtis dar kartą parodė, kokią įtaką derlingumui ir grūdų kokybei turi derliaus nuėmimo laiko vėlavimas. Ūkiams būtina sudaryti visų javų pjovimo laiko grafiką, atsižvelgiant į turimų kombainų kiekį, jų našumą ir kitus faktorius, lemiančius javapjūtės darbų darną. Čia padės Jūsų žinios apie turimos technikos galimybes, apie javų ir rapsų veislių brandos preliminarias datas.

Kiekvienas ūkis tos pačios rūšies žieminių javų turėtų sėti mažiausiai dvi veisles. Javų plotams didėjant, veislių pasirenkame daugiau. Tarp jų privalėtų būti ir skirtingo brandos laiko, ir skirtingo žiemkentiškumo, būtinai suderintos su ūkio dirvožemių savybėmis ir t.t. Pirmenybę reikėtų teikti ankstyvos brandos ir aukšto žiemkentiškumo veislėms. Žinoma, nepamirštant ir dar neišbandytų ūkyje naujausios kartos veislių.

Rapsų sėja

AB „Linas Agro“ tinklapyje www.rapsai.lt yra pateiktos žieminių javų auginimo technologijų schemomis, kurių rekomendacijomis ir siūlome vadovautis. Aišku, sėjant ir prižiūrint pasėlius, reikia atsižvelgti į šių metų rudens sąlygas. Visi žinome, kad 2016 metų vasaros orai buvo labai permainingi. Patyrėme visko: ir sausrų, ir perteklinių kritulių. Kai kurių ūkių neaplenkė ir stiprios liūtys su vėju, kruša. Daugelyje laukų išgulė javai, permirko dirvos, sulėtėjo žieminių rapsų ir žieminių miežių kūlimo darbai. Dėl užsitęsusios javapjūtės neturėjome laisvų žemių, skirtų žieminiams rapsams sėti. Be to, spartesnei jų sėjai nepakako paruoštų dirvų, o paruoštos buvo per šlapios, kad į jas įvažiuotų traktoriai su sėjamosiomis. Ką daryti, ar klampoti dirvas, ar vėlinti rapsų sėją? Klausimas sudėtingas. Visi supranta, kad negalima sėti į permirkusias dirvas, tačiau visi žino ir tai, kad negalima per vėlai pasėti žieminius rapsus, nes labai sumažės jų žiemkentiškumas. Tada ūkininkams patarėme, kad iš dviejų blogybių geriau pasirinkti antrąją, tai yra šiek tiek vėlinti sėją, negu sėti į „balą“. Didesnė ūkininkų dalis taip ir pasielgė. Iki rugpjūčio 25 dienos (žieminių rapsų sėjos optimalaus laiko pabaiga) ūkininkai, nepaisant lietingų orų, jau buvo pasėję arti pusės planuotų sėti žieminių rapsų. Didelė dalis ūkininkų šį rudenį žieminius rapsus planuoja sėti iki rugsėjo 5 dienos. Jei orai leis, tikėtina sėjos planai bus įvykdyti.

Miežių sėja

Po rapsų prasidėjo žieminių miežių sėjos optimalus laikas (08.25), tačiau tada juos sėjančių dar nesimatė, nors orų sąlygos buvo palankios. Ūkininkai vis dar kūlė likusius javų pasėlius. Ir teisingai darė, nes buvo saulėta, kombainai galėjo dirbti. Per rugpjūčio trečiosios dekados 5-7 saulėtas dienas buvo nukulta beveik toks pat plotas žieminių kviečių, kiek per tris ankstesnes dekadas. Iš savo patirties ūkininkai žino, kad javapjūtės vėlavimas lemia ir žieminių javų sėjos vėlinimą. Net 35 % žieminių kviečių yra atsėliuojami. Vadinasi, būtina skubėti nukulti žieminius kviečius, antraip vėlinsime jų sėją.

Ūkininkai sprendžia dar vieną problemą: ar būtina prieš žieminių javų sėją pirmiau paskleisti mineralines trąšas, o po to sėti. Ar geriau skubėti pasėti, o po to, pasėliams sudygus, išberti trąšas. Mūsų nuomone, esant lietingiems orams, mažesnį nuostolį gausime, jei trąšas išbersime po sėjos, nei vėlinsime sėją. Tai tinka ir žieminiams hibridiniams miežiams.

Manome, kad šį rudenį žieminius miežius reikėtų sėti iki rugsėjo 5-10 dienos, nes dirvos pakankamai šiltos ir jose netrūksta drėgmės. Vadinasi, sėklos sparčiai dygs, daigai greitai formuos antžeminę dalį ir augalai suspės pasiekti IV organogenezės etapą bei pasiruošti žiemoti.

Kvietrugių ir rugių sėja

Rugsėjį prasideda ir žieminių kvietrugių bei žieminių rugių sėja. Planuojami jų plotai palyginus nedideli. Be to, jie auginami lengvesnėse žemesnio našumo žemėse, kurios greičiau pradžiūsta. Tačiau kvietrugiams ir rugiams praktiškai netaikoma neariminė žemės dirbimo sistema, nes pagrindiniai jų priešsėliai yra kitų rūšių migliniai javai, o tai beveik tolygu atsėliavimui. Atsėliuojamiems pasėliams dirvas reikia arti. Žinant, kad beveik tris rugpjūčio dekadas lijo, tai javų šiaudų ligninas turėtų būti jau suardytas. Jei taip, tai galima arti dirvas iš karto po priešsėlinių augalų pjūties. Po to dirvą paruošiame sėjai ir sėjame. Jei turime laiko, trąšas išberiame iki sėjos, jei ne, tai po sėjos ar pasėliams sudygus. Svarbu per daug nesuvėlinti kvietrugių ir rugių sėjos laiko.

Kviečių sėja

Tikras ūkininkų išbandymas laukia, prasidėjus žieminių kviečių sėjai. 2016 metų rudenį jų žadama pasėti apie 650 tūkst. hektarų. Darbo bus daug ir jo sėkmė daug priklausys nuo orų sąlygų. Mūsų pagrindinis uždavinys - per rugsėjo pirmąją pusę baigti kulti likusius javus ir vasarinius rapsus, po kurių bus sėjami žieminiai kviečiai. Jei orai leis, tai kviečius sėti pradėsime rugsėjo pirmoje pusėje, nes dalį paruoštų dirvų (po rapsų ir žirnių) jiems turime ir dabar. Be to, gamybinių bandymų duomenys rodo, kad ankstyva sėja didesnę naudą duoda, kviečius sėjant po gerų priešsėlių.

Atsėliuojamų žieminių kviečių sėją geriau perkelti į rugsėjo trečiąją dekadą, nes jiems ilgiau ir sudėtingiau ruošiamos dirvos (ražienų skutimas + arimas + kultivavimas). Įrodyta, kad priešsėjinis dirvų arimas ne tik pagerina būsimo atsėliuoto pasėlio sanitarinę būklę, bet ir yra geriausia priemonė sumažinti sudygusių pabirų kiekį pasėlyje. 2012-2013 metais Panevėžio rajono Aukštadvario ŽŪB buvo atlikti gamybiniai bandymai, kuriuose tirta arimo įtaka atsėliuojamų žieminių kviečių pasėlių sanitarinei būklei ir jų produktyvumui. Bandymų duomenys parodė, kad ariminis žemės ruošimo būdas padidino atsėliuojamų žieminių kviečių derlingumą net 2,0 t ha^-1. Bandymų autoriai teigia, kad atsėliuojamų žieminių kviečių derlingumo padidėjimas artoje dirvoje buvo gautas pagrindinai dėl pasėlių sanitarinės būklės pagerėjimo.

Manome, kad reikėtų atidžiau pasirinkti sėklų normas. Mūsų atlikti ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad du trečdaliai jų sėja per dideles sėklų normas (4,5-5,5 mln. vnt. ha^-1). Taip didėja auginimo sąnaudos ir gauname per tankius pasėlius, kurie vėliau blogiau žiemoja. Jei optimalaus sėjos laiko žieminių kviečių sėklų normas sumažintume iki 3,5-4,0 mln. vnt. ha^-1 (priklausomai nuo dirvožemių našumo), tai lauke sudygtų apie 2,8-3,2 mln. vnt. ha^-1 augalų. Toks skaičius ne tik atitiktų pasėlio tankumo rudenį optimalius reikalavimus, bet ir sutaupytume lėšų įsigydami sėklas. Be to, tokio tankumo pasėliuose kviečiai išauga daug stipresni ir žiemkentiškesni. Dėl to labai sumažėja jų iššalimo pavojus. Kai kurie ūkininkai mano, kad pasėlių tankumą labiau lemia ne tiek sėklų normos, kiek dirvožemių našumas ir agrotechnikos ypatumai. Taigi, kokią pasirinkti sėklų normą, spręsti Jums. Taip pat negalima pamiršti ir klasikinės tiesos, kad sėją vėluojant, sėklų normos didinamos, ir atvirkščiai.