Lietuvoje tikriausiai nėra nė vieno vairuotojo, kuris pastaruoju metu nebūtų girdėjęs apie vadinamuosius „trikojus“ – nesenai policijos įsigytus mobilius greičio matavimo įrangos komplektus „PoliScan FM1“, kurie yra montuojami ant trijų kojų ir gali būti labai greitai perkeliami iš vienos vietos į vietą. Kelių policijos vadovas Vytautas Grašys įsitikinęs – „trikojai“ yra pati aktualiausia šių metų pradžios tema.

Trūko kontrolės

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V.Grašys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad svarbu, jog informacija apie 37 keliuose ir miestų gatvėse veikiančius „trikojus“ pasiektų ne tik vairuotojų ausis, bet ir smegenis: „Kad žmonės susivoktų, jog reikia paisyti Kelių eismo taisyklių (KET) ir važinėti taip, kaip jos numato.“

„Buvo laikotarpis, kai atsisakėme matuoklių, kurie nėra patikimi, neturi ateities ir tarp vairuotojų buvo atsiradęs toks laisvumo pojūtis, nes greičio matavimo priemonės iš teisų buvo vykdomos minimaliai. Vidutinio greičio matuokliai, stacionarūs, nežymėti policijos automobiliai ir policijos turimi keliolika matuoklių – šių priemonių buvo tikrai mažai“, – sako jis.

Pasak pašnekovo, „trikojai“ tikrai turėtų daryti pokytį vairuotojų sąmonėje sprendžiant, kokiu greičiu važiuoti. Jis tikisi, kad pavasarį, kai vairuotojai įprastai yra linkę spustelėti greičio pedalą, šiemet tokių bus mažiau ir jie susimąstys apie pasekmes.

Be to, pasak V.Grašio, labai svarbu žinoti, kad „trikojais“ fiksuojamas greičio viršijimas ir bauda už tai vairuotojus pasiekia labai greitai – maždaug per valandą.

„Pavyzdžiui, 8 val. ryte užfiksuotas pažeidimas, o jau 9 val. žmogus gavo pranešimą apie padarytą pažeidimą su administracinio nusižengimo protokolu. Tai leidžia žmogui labai aiškiai suvokti, ką jis padarė, kodėl ir kokia atsakomybė gresia. Nebėra taip, kaip būdavo anksčiau su stacionariais matuokliais – gauna baudą po kokių pusės metų ir jau net nebeprisimena, nei kada, nei ką pažeidė“, – kalba V.Grašys.

Ir į priekį, ir į galą

Policija primena, kad „PoliScan FM1“ – tai lazeriniu principu veikiantis greičio matuoklis, visas transporto priemones skenuojantis ir automatiškai vienu metu matuojantis ir fiksuojantis tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį.

Greičio viršijimo pažeidimus fiksuoja dvi skaitmeninės kameros, sistema pasirenka tą fotokamerą, kuri labiausiai tinkama geriausiam vaizdui užfiksuoti. Nuotrauka ir kiti pažeidimo duomenys mobiliu ryšiu automatiškai išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą.

Nuotraukoje yra žyma, leidžianti aiškiai ir neginčijimai identifikuoti leistiną greitį viršijusią transporto priemonę.

Mobilus veikimas yra visiškai autonominis ir automatizuotas, komplektuojamas su reguliuojamo aukščio trikoju stovu ir autonominiu maitinimo šaltiniu.

Jis gali dirbti šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu, nepalankiomis aplinkos sąlygomis, esant dideliam transporto eismo intensyvumui. Darbui nakties metu naudojama vairuotojų neakinanti raudonos šviesos blykstė, matuoklis nereaguoja į objektus, galinčius atspindėti elektromagnetines bangas, praktiškai nėra apribojimų pasirenkant matavimo vietą.

Griebėsi detektorių

Šių metų pradžioje kilo nemenkas triukšmas, kai paaiškėjo, jog „trikojus“ policija gali naudoti bet kur ir bet kada bei neprivalo apie tai pranešti įspėjamaisiais ženklais.

Tačiau televizijos kanalo LNK žiniose buvo pranešta, kad vairuotojai ėmė šluoti radarų detektorius, kurie gali užfiksuoti „trikojus“ matuoklius ir apie tai įspėti vairuotoją.

Vienam iš tokių radarų gamintojų atstovaujantis Žilvinas Malinauskas teigia, kad detektorius gali užfiksuoti „trikojo“ lazerio spindulį maždaug 500 metrų atstumu, tad vairuotojas turi dar 400 metrų greičiui sumažinti.

Tačiau kitų specialistų teigimu, ne visi radarų detektoriai fiksuoja greičio matuoklius – esą pigūs detektoriai „trikojų“ nemato, o brangesni, kainuojantys nuo 400 eurų, juos fiksuoja, bet vairuojančiajam tai nebūtinai yra naudinga.

„Paprastai „trikojį“ radaro detektorius pamato apie 150–170 metrų atstumu, todėl smarkiai viršijant greitį jis bus neveiksmingas, nes vairuotojui tiesiog pritrūks laiko sureaguoti ir sumažinti greitį“, – aiškina Osvaldas Orda, bendrovės „Radijo ryšio sistemos“ vadovas.

Sausį – mažiau įvykių

2020 m. sausį eismo įvykių skaičius yra dešimtadaliu mažesnis nei prieš metus. Tačiau ar sumažėjusį avaringumą lemia didelį ažiotažą sukėlę „trikojai“ greičio matuokliai, spręsti neskubama – vairuotojų elgsenos pokyčius bus galima tiksliau įvertinti praėjus keliems mėnesiams. Be to, šių metų sausis yra gerokai šiltesnis nei pernai.

Draudimo bendrovė BTA sausio mėnesį Lietuvoje registravo 1 032 eismo įvykius, kuriuos sukėlė lengvųjų automobilių vairuotojai. Tai – beveik 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vilniuje avarijų skaičius sumažėjo 18 proc., Kaune – 19 proc., Panevėžyje – 11 proc., Šiauliuose – 33 proc. Iš visų didmiesčių eismo įvykių skaičius augo tik Klaipėdoje (4 proc.).

„Neatmestina, kad mažesnį avaringumą sausio mėnesį lemia ir kai kurių vairuotojų baimė įkliūti į įvairiuose šalies miestuose bei rajonuose statomų trikojų greičio matuoklių radarus. Visgi vienareikšmiškai taip tvirtinti būtų ankstoka, be to, svarbus eismo faktorius yra oro sąlygos, kurios šių metų sausį vairuotojams gerokai palankesnės nei prieš metus“, – sako BTA Ekspertizių centro skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ir pirmąjį, ir antrąjį šių metų sausio dešimtadienį vyravo teigiama oro temperatūra, o sausio 15 d. užfiksuotas aukščiausios šios dienos temperatūros rekordas: 8,6 °C Mažeikiuose.

Tuo tarpu 2019 m. sausį vidutinė oro temperatūra buvo tarp –5,1 ir –2,7 °C. Praėjusių metų pradžioje žemę dengė 1–3 cm storio sniego sluoksnis, kuris per sausį palaipsniui storėjo – storiausias sniego sluoksnis, siekęs 28–33 cm, fiksuotas paskutinėmis mėnesio dienomis Vilniaus ir Šilalės apylinkėse.

Statistika rodo, kad minusinė temperatūra ir krentantis sniegas tiesiogiai koreliuoja su augančiu avarijų skaičiumi. Tad šiemetinė žiema, kurią keiksnoja sniego ir ledo pramogų mėgėjai, lemia palankesnes eismo sąlygas nei pernai.

Vilniuje – daugiau matuoklių

Vilniaus mieste ir apskrityje, kur veikia 7 „trikojai“, šiais metais atsiras dar 32 modernūs multifunkciniai prietaisai, galintys matuoti ne tik greitį. Šie matuokliai – itin modernūs. Jie gali „šaudyti“ ir į automobilio priekį, ir į galą. Taip pat – fiksuoti A juostomis ar per raudoną šviesoforo signalą važiuojančius automobilius. Panašus prietaisas jau nuo 2018 m. veikia sostinės Konstitucijos prospekte.

Vilniaus mieste šiuo metu veikia 18 stacionarių greičio pažeidimų fiksavimo įrenginių. Devyni iš jų fiksuoja ne tik greičio, bet ir raudono šviesoforo signalo pažeidimus, o vienas įrenginys (Konstitucijos pr.) ir važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pažeidimus.

Naujieji įrenginiai pažeidimus fiksuos abiem kryptimis ir apims iki 6 eismo juostų. Jie fiksuos ne tik greičio viršijimą, bet ir pažeidėjus, įvažiuojančius į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui arba naudojantis viešajam transportui skirta maršrutinio transporto juosta, kai to daryti nėra leidžiama.

Visiems 32 pažeidimų fiksavimo įrenginiams vietos dar bus planuojamos ir vertinamos atskirai. Įrenginiai bus įrengti tose miesto gatvėse ir sankryžose, kuriose fiksuojama daugiausia pažeidimų, eismo įvykių. Preliminariai šie matuokliai bus montuojami pavojingiausiose sostinės transporto arterijose: Geležinio Vilko, Ukmergės, Oslo, Tūkstantmečio, Kalvarijų, Antakalnio gatvėse, Savanorių, Laisvės prospektuose, Minsko ir Eišiškių plentuose ir t. t.

Nevažiuoti per lėtai

Tuo metu, kai Lietuva ginčijasi dėl „trikojų“, fiksuojančių kelių erelius, preciziška greičio kontrole garsėjanti Suomija įveda naujas baudas – važiuojantiems per lėtai. Kai kuriose Suomijos vietose statomi ženklai, ribojantys minimalų leistiną greitį. Šios naujovės tikslas – kovoti su per lėtai važiuojančiais ir eismui trukdančiais automobilių vairuotojais. Kai kuriose transporto arterijose tokie automobiliai trikdo eismą ir sukuria avarines situacijas.

Tokius per lėtai judančius automobilius fiksuos specialūs greičio matuokliai. Dažniausiai jie (ir specialūs ženklai) bus statomi aplinkkeliuose, kurių funkcija – didelis transporto pralaidumas. Todėl labai svarbu, kad automobiliai keliomis juostomis ta pačia kryptimi judėtų sklandžiai. Nauja tvarka įsigalios kartu su naujosiomis Kelių eismo taisyklėmis birželio mėnesį, o bauda važiuojantiems per lėtai – 100 Eur.

Žinoma, išimtiniais atvejais lėtai važiuojantys vairuotojai nebus baudžiami – jei tokiu greičiu judės dėl meteorologinių ar kitų sąlygų, bloginančių eismo saugumą.

Adomas Grinius

VL žurnalistas