Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tikra žiema – iššūkis nuo sniego atpratusiems vairuotojams

Praėjusios savaitės pabaigoje šalį užklojęs sniegas ir spustelėjęs šaltukas per gerą pusdienį iš esmės pakeitė vairavimo sąlygas – keliai tapo slidūs, atsirado provėžų ir pasipylė techninės avarijos. Vairuotojams iš atminties kertelių vėl tenka traukti vairavimo žiemą įgūdžius, o specialistai ir lenktynininkai pataria, kaip elgtis tikros žiemos sąlygomis.

Teorijos neužteks

Kad vairuotojai visiškai nepasiruošę pasikeitusioms oro sąlygoms, šlapdribai ir sniegui,akivaizdžiai rodo irpraėjusią savaitę Lietuvos kelių policijos tarnybos užfiksuotų avarijų skaičius. Praėjusios savaitės antradienį, dar esant geroms oro sąlygoms, įvyko 31 eismo įvykis, trečiadienį – 41, o ketvirtadienį, kai oras ėmė bjurti ir pradėjo smarkiau snigti, įvyko net 56 avarijos. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei antradienį.

Lenktynininkas, „Audi SportDriving Academy“ instruktorius Audrius Gelžinis įsitikinęs, kad pirmą kartą po ilgos pertraukos snieguotu, slidžiu keliu važiuojančiam žmogui gali būti išties sunku susigaudyti, kaip ir kodėl elgiasi automobilis. Todėl slidžiame kelyje svarbiausia yra atsargumas, saugus atstumas ir tinkamas greitis. Tinkamas greitis – tai toli gražu nemaksimalus leistinas kelio ženklais nurodomas greitis, nes jis saugus yra tuomet, kai eismo sąlygos geros, bet ne tada, kai kelias padengtas plikledžiu.

Pašnekovo manymu, jeigu vairuotojas yra patyręs ir žino, ką daro, jis automobilį turi suvaldyti kol šis dar nepradėjo slysti. O jei mašina tampa nebevaldoma, teorinių žinių jai suvaldyti tikrai nebeužteks.

„Pats bendriausias patarimas – reikia kuo švelniau elgtis su automobiliu, vengti staigių judesių tiek vairu, tiek pedalais, bet visa tai turi būti daroma automatiškai. Juk, pavyzdžiui, kai paslystate ant šaligatvio, negalvojate, kaip paskirstyti svorį ant vienos ar kitos kojos – jeigu nenukritote, viską darėte teisingai“, – tvirtino A.Gelžinis.

Jo teigimu, jeigu nesate tikras savo vairavimo gebėjimais ir kelio būkle, geriau važiuoti lėčiau ir tegukiti automobiliai jus lenkia: nereikėtų pasiduoti bandos jausmui ir važiuoti „kaip visi“, svarbiausia važiuoti taip, kad pačiam būtų saugu.

Tuo pat metu reikėtų stebėti kitų eismo dalyvių elgesį – jie gali padaryti klaidų. Jeigu už jūsų važiuojantis automobilis nesilaiko saugaus atstumo, leiskite jam jus aplenkti, nes, esant reikalui, turėsite laiko pristabdyti automobilį be rizikos, kad į galą atsitrenks važiuojantis iš paskos.

„Žinoma, jeigu ant jūsų automobilio vis dar vasarinės ar nudilusios universalios padangos, jos atima iš vairuotojo net teorines galimybes išvengti avarijos kritinėje situacijoje. Reikėtų tiesiog įsikalti į galvą, kad padangos tiek žiemą, tiek vasarą yra pats svarbiausias saugumo veiksnys“, – sako pašnekovas.

Svarbiausia – išvengti

Kitas labai svarbus dalykas žiemą – išlaikyti saugų (maždaug 2–3 kartus didesnį nei vasarą) atstumą iki priešais važiuojančios mašinos.

Mašinos stabdymo kelias dėl sniego ir ledo pailgėja dvigubai, o kartais net tris kartus. Todėl sningant, krentant šlapdribai ar šąlant itin svarbu išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Taip užsitikrinama, kad pakaks erdvės ir laiko netikėtam manevrui ar staigiam stabdymui.

Skaičiuojama, kad atstumas tarp automobilių turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei greitis, kuriuo važiuojate. Pavyzdžiui, jei važiuojate 50 km/val. greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti apie 80–100 metrų.

„Svarbiausia – išvengti ekstremalių situacijų, o tuomet nereikės sukti galvos, kaip iš jų išsikapstyti. Tiesa, jei laikotės pirmų dviejų taisyklių – saugaus atstumo ir tinkamo greičio – nemalonių siurprizų žiemą, tikėtina, pavyks išvengti“, – sako lenktynininkas.

Itin svarbus elementas yra stabdymas. Dauguma lenktynininkų, vairavimo instruktorių iškritus pirmajam sniegui rekomenduoja važiuoti į kokią nors aikštelę ir pasitreniruoti ant sniego. Jų manymu, būtina pajusti, kaip automobilis elgiasi kritinėse situacijose staiga greitėjant ir stabdant, kas atsitinka manevruojant vairu.

Derėtų pabandyti įsibėgėjus stabdyti skirtingais režimais, nuo švelnaus lėtėjimo iki staigaus kirčio per stabdžio pedalą, ir analizuoti, kaip kuriuo atveju elgėsi automobilis bei elektroninės stabdymo sistemos. Bet kuriuo atveju šį veiksmą reikia kartoti tol, kol automobilis sustos nė karto neužblokavęs ratų.

Neperlenkti lazdos

Tiesa, vairuotojai, kurie iškritus sniegui nusprendžia patobulinti slystančio automobilio valdymo įgūdžius aikštelėse, turėtų nepersistengti. Mat jie gali sulaukti didelės baudos už chuliganišką vairavimą. Saugaus eismo specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje yra didžiulė spraga, nes vairuotojai beveik neturi galimybių išbandyti savo automobilio savarankiškai.

Noras pasitreniruoti aikštelėse yra logiškas ir naudingas vairuotojams, tačiau jis kertasi su Lietuvoje galiojančiu Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK), kurio 420 straipsnis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų. Maža to, už tai atimama teisė vairuoti nuo vienerių iki dvejų metų.

Lietuvoje veikia keturios mokomosios trasos (Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose) su slidžios kelio dangos ruožais, kuriose už papildomą mokestį galima išbandyti, ką reiškia šoninis slydimas ir kaip slidžiame kelyje apvažiuoti kliūtis.

Pavojingos vietos

Važiuojant pažįstamu ar nauju maršrutu, labai pravartu žinoti potencialiai pavojingiausias ir slidžiausias kelio vietas. Tai vietos, kuriose automobiliai stoja ir greitėja – sankryžos, išvažiavimai į pagrindinį kelią, autobusų transporto stotelės. Dėl susidariusio išvažinėto sniego sluoksnio čia kelio danga būna slidesnė nei kitur.

Būkite labai atsargūs ir važiuodami pro vietas, kur pagrindinis kelias kertasi su šalutiniais keliais – iš šalutinio kelio išvažiuojantys automobiliai dažnai negali laiku sustoti ant iki blizgesio išvažinėto sniego sluoksnio ir išslysta į pagrindinį.

Užmiesčio keliuose slidūs ruožai pasitaiko miško proskynose ir už jų, kai po šalia kelio užsodintų medžių ruožų susidaro pusnys.

O tie, kuriems kasdien tenka keliauti ilgus atstumus, turėtų įvertinti, kad sąlygos tame pačiame kelyje gali pasikeisti net kelis kartus. Štai Klaipėdoje gali lyti, o Vilniuje – snigti ir pustyti. Itin atidiems reikėtų būti važiuojant per tiltus ir viadukus, nes jų dangos temperatūra paprastai būna žemesnė nei kelio dangos. Tad net ir esant nulinei ar lengvai pliusinei temperatūrai, tiltai ir viadukai gali būti labai slidūs.

Mašina – ne tankas

Žiemą gana dažnai galima pamatyti tarsi sniego pusnis ant keturių ratų, kuriose sėdintys vairuotojai ant priekinio stiklo yra prasigremžę tik mažą „iliuminatorių“ ir važiuoja aplinkuinieko nematydami lyg tanke.

Prieš važiuodami atraskite laiko gerai nuvalyti automobilį, apledėjusius langus. Joks skubėjimas nepateisina rizikos, kai važiuojama su apledėjusiais stiklais ir pusnimi ant stogo, kuri greitėjant gali atsidurti ant variklio dangčio arba ant iš paskos važiuojančio automobilio priekinio stiklo.

Išsiruošę į ilgesnę kelionę nevažiuokite apsirengę žieminiais drabužiais, nes tai trukdo judesiams. Be to, labai storos žieminės striukės neleidžia patikimai pritvirtinti saugos diržo ir, įvykus avarijai, jis gali nepadėti taip, kaip turėtų.

Verta pasitreniruoti

Didžiuosiuose šalies miestuose yra vairavimo mokymo centrai, kurių įkainiai tikrai nėra dideli, palyginti su atsakomybe, numatyta už tokius bandymus gatvėje. Saugaus eismo specialistų manymu, jei Lietuvoje būtų daugiau trasų, kuriose už simbolinį mokestį vairuotojai galėtų patikrinti savo vairavimo įgūdžius, sužinoti, ką reiškia šoninis slydimas ar stabdymo kelias, eismas būtų saugesnis ir vairuotojai turėtų kur kas daugiau patirties.

Netoli Kuršėnų įrengtoje Šiaulių darbo rinkos mokymo centro bazėje valandą pasivažinėti automobiliu su dviem slidaus kelio moduliais kainuoja 70 eurų. Panevėžio darbo rinkos mokymo centre 1,5 valandos vairavimo pratybų kainuoja 50 eurų.

Šiuose, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje veikiančiuose vairavimo mokymo centruose, galima pasitreniruoti valdyti automobilį šiam slystant šonu, pasimokyti apvažiuoti slidžiame kelyje pasitaikančias kliūtis. Tokios pratybos suteikia labai daug patirties ir yra ypač naudingos prieš žiemą.

Rekomenduojami video