Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Teismai valstybės pinigų nešvaisto

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nepaskelbė sprendimo byloje dėl žalos atlyginimo automobilio bagažinėje Dembavoje sudegintos ir pagalbos nesulaukusios merginos artimiesiems – nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Į šį teismą kreipiamasi prašant priimti prejudicinį sprendimą šiame ginče – taip paskelbė teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė.

Vėl prisimenant šiurpiąją Dembavos istoriją, pirmiausia reikia išsiaiškinti kelis dalykus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) – nepainiokime jo su Europos Žmogaus Teisių Teismu (EŽTT), esančiu Strasbūre, – įsikūręs Liuksemburge. Jo nariai yra po vieną teisėją iš kiekvienos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir 11 generalinių advokatų. Šiuo metu Lietuvai nuo 2010-ųjų atstovauja buvęs Seimo narys ir Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Šių metų spalio 7-ąją jį pakeis dabartinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas Irmantas Jarukaitis. Jau nuo kitų metų kiekvienai šaliai atstovaus po du teisėjus. Jų pareiga užtikrinti, kad Europos Sąjungos (ES) teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse, užtikrinti, kad šalys ir ES institucijos nepažeistų ES teisės.

Iki šiol mums beveik negirdėtas terminas „prejudicinis sprendimas“ ir yra teisės aktų aiškinimas. ES nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma, tačiau skirtingų šalių teismai gali ją skirtingai aiškinti. Jeigu nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali kreiptis į Teismą paaiškinimo. Ta pati tvarka gali būti taikoma nustatant, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su ES teise. Šiuo metu Liuksemburge dar yra neišnagrinėta per dešimt įvairių Lietuvos teismų prašymų.

Auką sudegino gyvą

Dabar, kad būtų aiškiau, prisiminkime Dembavos istoriją. Pagrindiniai jos herojai, dar dažnai vadinami Dembavos budeliais, Deividas Antanaitis ir Julius Jakubaitis, šiuo metu yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos už tai, kad Panevėžyje išžagino ir nužudė Eveliną (17 m.). Tas nusikaltimas pašiurpino visą Lietuvą, nes budeliai merginą įgrūdo į automobilio bagažinę ir gyvą sudegino.

Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas 2013 metų rugsėjo 21 dienos ankstų rytą. J. Jakubaitis ir D. Antanaitis, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotikų, važiuodami automobiliu Panevėžyje, Aukštaičių gatvės gale esančioje autobusų stotelėje, pamatė nepažįstamą merginą – nepilnametę iš Dembavos kaimo. Vyrai jėga įsisodino Eveliną į J. Jakubaičio vairuojamą automobilį ir, nusivežę prie Nevėžio upės, išžagino. Vėliau nusikaltėliai auką įmetė į automobilio bagažinę ir išvažiavo. Vežama automobilio bagažinėje nepilnametė sugebėjo pagrobėjų nepastebėtu savo mobiliojo ryšio telefonu kelis kartus paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Ji paaiškino esanti pagrobta, išprievartauta ir kažkur vežama bagažinėje. Išsigandusi mergina prašė pagalbos, nes ją vežantys asmenys ketina ją nuskandinti.

Nors ant kojų buvo sukelti visi tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, jiems nepavyko surasti žalios spalvos automobilio, kuriuo buvo vežama nepilnametė. Automobilis miškelyje, netoli Velžio seniūnijos Keravos kaimo, buvo surastas tik po poros valandų. Sudegusio automobilio bagažinėje buvo aptikti nepilnametės palaikai. Ji žuvo dūsdama nuo dūmų ir ugnies sukelto karščio, patirdama dideles fizines ir dvasines kančias.

Pažeidė direktyvas

Pavojingi recidyvistai D. Antanaitis ir J. Jakubaitis nuteisti, jų kaltę ir bausmės dydį patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Teismas iš jų nužudytos septyniolikmetės artimiesiems yra priteisęs beveik 103 000 eurų, bet jų žudikai, kalintys kalėjime, tikrai nesumokės. Tokiais atvejais nužudytųjų artimiesiems teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą gali atlyginti Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondas. Jeigu buvo atimta žmogaus gyvybė, maksimali iš šio fondo kompensuojama teismo priteista turtinė žala gali siekti 3765 eurus, o neturtinė – 4518 eurų.

Nužudytosios artimieji į teismą padavė ir Lietuvos valstybės institucijas, prašydami jiems iš Lietuvos valstybės priteisti 4 milijonus eurų neturtinei žalai atlyginti. Žalą prašo atlyginti dukros netekusi motina, nužudytąją nuo 7 metų auginęs patėvis, nepilnametis brolis ir senelė. Kreipdamiesi į VAAT jie nurodė, kad valstybė privalo atlyginti patirtą žalą, nes nusikaltimas buvo padarytas dėl teisės aktų neįgyvendinimo – BPC operatoriai, sulaukę nukentėjusiosios pagalbos šauksmo, nesugebėjo nustatyti jos buvimo vietos ir leido jai sudegti automobilio bagažinėje. Nužudytosios artimųjų nuomone, Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, pažeidė Europos Sąjungos direktyvas.

Atsakovai šioje byloje yra Ryšių reguliavimo tarnyba ir BPC, o trečiaisiais asmenimis įtrauktos Vidaus reikalų, Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos.

Šios bylos nagrinėjimas pradėtas pernai vasarį. Šių metų sausį VAAT, jau išnagrinėjus šią didelės apimties bylą, kilo klausimų dėl bylos teismingumo. Teismo nuomone, nukentėjusiosios patirtos žalos, padarytos galimai neteisėtais Lietuvos valstybės veiksmais, klausimas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti pareiškėjų keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Lauks išaiškinimo

Kai galų gale nuspręsta, jog ši byla turi būti nagrinėjama VAAT, teismui vėl kilo abejonių ar Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja privalomą vietos nustatymo duomenų teikimą, kai skambinama iš įrenginių be SIM kortelių. Teismas taip pat kelia klausimą: jei nacionalinis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę asmenims paskambinti Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112 be SIM kortelės, ar ši aplinkybė reiškia, kad vietos nustatymo duomenys turi būti nustatyti pagal direktyvos reglamentavimą.

„Jeigu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atsakymai reikštų, kad Lietuvos atsakingos institucijos šioje situacijoje turėjo pareigą užtikrinti Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112 skambinančiojo asmens vietos nustatymą, teismui šioje administracinėje byloje gali būti reikšminga tai, ar nacionalinis teisinis reglamentavimas užtikrino tinkamą asmens, skambinusio Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112, vietos nustatymo tikslumą“, – paskelbė teismas.

Teismas taip pat prašo atsakyti ir į klausimą, ar nacionalinis teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, privalo nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Europos Sąjungos teisės pažeidimo ir asmenų patirtos žalos, ar pakanka nustatyti netiesioginį priežastinį ryšį, jeigu pagal nacionalinę teisę ar teismų praktiką to pakanka valstybės atsakomybei kilti. Laukiant išaiškinimo, bylos nagrinėjimas dėl žalos priteisimo dabar vėl sustabdytas. Ir, ko gero, ilgam – kai kurių sprendimų nagrinėjimas Liuksemburge užima ne vienus metus.

Kai VAAT gaus ESTT išaiškinimą, tuomet Vilniaus teisėjai turės tvirtesnį pagrindą priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo.

Nuplikė inkubatoriuje

Domina dar ir klausimas, ar teismas galėtų priteisti iš Lietuvos 4 milijonus eurų. Tai ne dėl to, kad suskaičiuotume svetimus pinigus, bet dėl to, kad žmonės žinotų, kiek paprastai priteisiama ir, ko galima tikėtis.

Kol kas bene daugiausia iš Marijampolės ligoninės yra prisiteisę 2001 metų gruodžio 30 dieną šioje ligoninėje gimusių neišnešiotų ir apdegintų inkubatoriuje dvynių Lauryno ir Martyno tėvai. Buvo nustatyta, kad akušerė į termoforus pripylė karštesnio nei 50 laipsnių vandens, nors jo temperatūra turėjo būti iki 37 laipsnių. Neįsitikinusi, ar akušerė tinkamai paruošė termoforus, gydytoja neonatologė kūdikius paguldė į inkubatorius. Dėl to vienas naujagimis nudegė 14, o kitas – 20 procentų kūno odos. Nukentėjusiems mažyliams teko atlikti kelias odos persodinimo operacijas, ilgai gydyti stipriais vaistais. Už netyčinį sunkų kūno sužalojimą teismas medikėms skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmes. Nuo pataisos namų moteris išgelbėjo Amnestijos įstatymas, tačiau abiem 2 metams buvo atimta teisė dirbti su kūdikiais.

Tuomet po kelių metų bylinėjimosi, 2005 metų gegužę, LAT dvynukų tėvams priteisė 500 000 litų. (145 985 eurų). Ilgą laiką tai buvo kaip ir orientyras visiems besibylinėjantiems dėl žalos atlyginimo.

Sumaišė vaistus

Šiemet birželio pradžioje, irgi po kelių metų bylinėjimosi, Kauno klinikinėje ligoninėje pražudyto kūdikio Domo Drėzos (11 mėn.) artimiesiems LAT priteisė beveik 150 000 eurų. Aukščiausiojo teismo nutartimi ligoninė įpareigota sumokėti 145 000 eurų neturtinę žalą, dar 4978 eurus neturtinės žalos privalės sumokėti draudimo įmonė. Teisingumo, sūnaus netekę kauniečiai Egidijus ir Kristina Drėzai, siekė daugiau nei 6 metus. Tiesa, jų prašytos sumos teismai nepriteisė – Drėzos prašė priteisti milijono eurų neturtinę ir 4400 eurų turtinę žalą.

Tragedija įvyko 2012 metų balandį. Prieš atvykstant į ligoninę kūdikiui buvo įtarta gyvybei nepavojinga rotaviruso forma. Vaiko būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo. Mažylis buvo paguldytas į mokamą palatą, planuota jį tą pačią dieną parsivežti į namus. Gastroenterologijos skyriuje slaugytojai Valdarezai Beleškienei leidžiant vaistus Domą per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis. Vaikelis ėmė verkti, o paskui sustingo. Berniukas buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams jo išgelbėti nepavyko.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vietoje gliukozės tirpalo kūdikiui buvo suleistas kalis. Sušvirkštus vaistus, kalio kiekis berniuko organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.

2014 metų gegužės 9 dienos įsiteisėjusiu nuosprendžiu V. Beleškienei, už neatsargų gyvybės atėmimą ir tarnybos pareigų neatlikimą, Kauno apylinkės teismas skyrė 4 metų lygtinį laisvės atėmimą. Slaugytojai taip pat 2 metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose. Slaugytoja skundė nepalankų verdiktą aukštesnėms instancijoms, bet nieko nepešė nei Kauno apygardos teisme, nei LAT. Teisėjai konstatavo, kad slaugytoja paslėpė svarbius įkalčius – švirkštus, kuriuos buvo atsinešusi į mažojo Domo palatą. V. Beleškienei atkakliai neigiant kaltę baudžiamosios bylos tyrimas ir svarstymas teismuose užtruko beveik 4 metus. Buvo įtikinėjama, kad kalis injekcijos būdu negalėjo patekti į vaikelio organizmą, o mirčiai galėjo turėti įtakos ankstesnės ligos. Netgi aiškinta, kad Domą pražudė reta širdies liga – fibroelastozė. Tačiau dvi medicinos ekspertų komisijos nustatė, kad vaiką pražudė kalis. Tik įsigaliojus teismo sprendimui slaugytoja buvo atleista iš darbo.

Tuomet tėvai ėmė bylinėtis dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas (KAT) šeimai buvo priteisęs 98 800 eurų. Tokį sprendimą skundė ir ligoninė, ir artimieji. Lietuvos apeliacinis teismas pernai lapkritį KAT sprendimo nepakeitė, o štai LAT priteisė panašiai tiek, kiek buvo prisiteisę ir marijampoliečiai.

Daugiausia – sutuoktiniui

Dar kiek anksčiau irgi rezonansinėje byloje, kai girtas Skuodo policininkas suvažinėjo tris nepilnamečius, jų artimiesiems buvo priteista po 43 443 eurus kiekvienam iš tėvų.

Tačiau tokie atvejai yra išskirtiniai. Paprastai Lietuvoje neatsargaus gyvybės atėmimo atvejais, kai tai įvyksta dėl eismo įvykio ar medikų klaidos, neturtinė žala siekia nuo 7000 iki 20 000 eurų.

Nužudymų bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1448 eurų iki 28 985 eurų. Baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys teisiami už nužudymą, specifika yra ta, kad nukentėjusiaisiais pripažįstami nužudytojo artimieji. Todėl nukentėjusiųjų byloje paprastai būna, ne vienas, o keli, kurie vienokiais ar kitokiais ryšiais buvo susiję su nužudytuoju ir dėl jo mirties patyrę neturtinę žalą.

LAT, formuodamas teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, ne kartą vienareikšmiškai yra pasisakęs, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteistina tik išimtiniais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti.

Didžiausios sumos įprastai yra priteisiamos nužudytojo sutuoktiniams – vidutiniškai 18 830 eurų, mažiausios – nužudytojo broliams, seserims (vidutiniškai 3337 eurai). Nužudytojo tėvams vidutiniškai priteisiama 14 000 eurų, o vaikams – vidutiniškai 11 736 eurai.

Lietuva, aukų artimiesiems priteisiamų žalų atlyginimų dydžiais, nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Dažnoje jų neturtinės žalos kompensacija gyvybės atėmimo atveju neviršija 12 000 eurų. Gal tik nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondas kai kuriose šalyse atlygina daugiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, maksimali kompensacija Portugalijoje siekia 30 000 eurų, Belgijoje – 62 000 eurų, o štai Prancūzijoje – vos 3795 eurus.

Formuojama praktika

Lyginti pinigus, kurie buvo priteisti marijampoliečiams ir Drėzams galima, tačiau situacijos – skirtingos. Marijampoliečių vaikučiai liko gyvi ir pinigai skirti jų gydymui, jų gyvenimui. Kauniečių atveju ar Skuode, tiesiogiai nukentėjusiųjų asmenų neliko, o ieškinis buvo išmokėtas tik gyvybės netekusių asmenų artimiesiems.

Sunkių sveikatos sutrikdymų bylose teismai vidutiniškai priteisia 10 130 eurų neturtinės žalos, tačiau kartais ši suma gali būti ir didesnė. Štai šių metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį, kuria paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje pagal jaunos moters ieškinį atsakovėms Centro poliklinikai, Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, „BTA Insurance Company“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad dėl netinkamo ir aplaidaus gydymo ieškovei laiku nebuvo diagnozuota liga, o jai progresavus devyniolikmetė neteko galimybės natūraliai pastojant turėti vaikų.

Vilniaus apygardos teismas priteisė ieškovei solidariai iš Centro poliklinikos ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1000 eurų iš Vilniaus universitetinės ligoninės bei 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aukų artimieji kartais gauna gerokai mažesnes sumas nei nukentėjusieji. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksas, nes lyg ir nuvertinama gyvybė. Tačiau teisininkų nuomone, atlyginant žalą aukų artimiesiems, atlyginama ne už sveikatą, o už socialinius ryšius, išgyvenimus. Tuo tarpu sveikatos sužalojimo atveju pasikėsinama į absoliučią labiausiai saugotiną vertybę – žmogaus gyvybę. Todėl žalos atlyginimo dydžiai sveikatos sužalojimo bylose turėtų būti kur kas didesni nei gyvybės atėmimo atveju.

Žmonės, rašydami ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo milijonų, bet ir patys netiki, kad jiems tiek priteis. Galbūt, manoma, kad, jei daugiau prašys, daugiau ir gaus. Tačiau teismai, vertindami bylos aplinkybes, dar vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje gana nesenas reiškinys ir dar nėra galutinai suformuota praktika. Gerėjant gyvenimo lygiui ir gyventojų pajamoms, turėtų didėti ir priteisiamos sumos.

 

Žilvinas VIZGIRDA

 

Rekomenduojami video