Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Reitingai ir atsarginės padangos

Mažiau nei metams belikus iki Lietuvos prezidento rinkimų, stiprėja nuojauta, kad šį sykį jie bus nuobodūs dėl jau dabar nuspėjamų rezultatų. Viena vertus, taip manyti verčia ir tikėtinų kandidatų politiniai reitingai, ir partiniuose rinkimų lenktynių garažuose tvyranti ramybė. Kita vertus, niekas neapsaugotas nuo netikėtumų: juk ir lenktynių lyderio padangas staigesniame posūkyje gali prakirsti vienas ar kitas netikėtas įvykis. Konkurentai nepraleistų progos tuo pasinaudoti.

Apklausų rentgenas

Kol kas matematine prezidentinių lenktynių išraiška galėtume įvardyti lygtį su keliais nežinomaisiais, kurios sprendimą vis labiau artins bėgantis laikas. Pagal galiojančius įstatymus pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų datos ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms. Jei, kaip planuojama, pirmasis prezidento rinkimų turas įvyks kitų metų gegužės 12 dieną, pirmųjų kandidatų pavardes oficialiai sužinosime vasario 18 dieną, o visi prezidentinių lenktynių dalyviai paaiškės kovo 9 dieną. Tačiau tie, kam nelabai rūpi formalioji reikalo pusė – galų gale tai, ar iki nurodytos paskutinės datos reikiamus dokumentus į Vyriausiąją rinkimų komisiją suspės pristatyti tik savame rate žinomas Jonas Jonaitis ar Petras Petraitis, ko gero, rūpi tik jiems patiems – jau dabar gali įvertinti tikėtinų rinkimų dalyvių šansus ir pasvarstyti apie tai, kaip juos galėtų paveikti iki kandidatų registravimo pradžios likęs pusmetis.

Nors nė vienas politikas ar politikos debiutantas nėra oficialiai pranešęs, kad dalyvaus 2024 metų prezidento rinkimuose, galimi kandidatai jau minimi portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje gyventojų apklausoje. Remiantis jų atsakymais, už ką balsuotų prezidento rinkimuose, buvo sudaryta vadinamųjų prezidentinių reitingų lentelė, kurioje šiuo metu pirmauja prezidentas Gitanas Nausėda. Už jį birželio mėnesį būtų balsavę 19,3 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – advokatas Ignas Vėgėlė, jį palaikė 10,1 proc. respondentų.

Trečia vieta šiame reitinge atiteko visuomenininku vadinamam Andriui Tapinui (6,6 proc.). Po jo seka Saulius Skvernelis (6,2 proc.), Vilija Blinkevičiūtė ir Ingrida Šimonytė (po 5,7 proc.), Arvydas Anušauskas (4,7 proc.), Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,6 proc.) bei Remigijus Žemaitaitis (2,5 proc.). Į prezidentinių reitingų sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko po mažiau nei 2 proc. balsų.

Reikėtų pabrėžti, kad 11,5 proc. apklaustųjų nurodė, jog per prezidento rinkimus balsuotų už kitą, sąraše nepaminėtą, kandidatą. 13,7 proc. gyventojų nežinojo, už ką atiduotų savo balsą, o 9,4 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.

Jei darytume prielaidą, kad Lietuvos rinkėjai prezidentu rinks žmogų, kuriuo pasitiki labiausiai, prezidentinio reitingo rezultatus būtų įdomu palyginti su tuo pat metu bendrovės „Baltijos tyrimai“ sociologų atlikta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kurie visuomenės veikėjai yra nusipelnę didžiausio piliečių pasitikėjimo. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų (24,2 proc.) atsakė, kad jiems didžiausią pasitikėjimą kelia prezidentas G.Nausėda. Antroje vietoje liko S.Skvernelis (8,4 proc.), trečioje – V.Blinkevičiūtė (7,4 proc.). Po jų seka Dalia Grybauskaitė (7,4 proc.), A.Tapinas (7 proc.), I.Vėgėlė (4,8 proc.), Valdas Adamkus (4,6 proc.), I.Šimonytė (4,6 proc.), Visvaldas Matijošaitis (3,2 proc.) ir A.Anušauskas (2,8 proc.).

Kortų neatskleidžia

Nors naujausios gyventojų apklausos būsimuose prezidento rinkimuose neabejotiną pirmenybę prognozuoja prezidentui G.Nausėdai, o tokią nuostatą turėjo dar labiau sustiprinti jau po minėtų apklausų Vilniuje įvykęs NATO viršūnių susitikimas, kuriame Lietuvos vadovas bičiuliškai bendravo su galingiausių Vakarų valstybių lyderiais, svarstyti apie jo pergalę būsimuose prezidento rinkimuose – kai kurių manymu, net pirmajame ture – ko gero, reikėtų atsargiai. Pirmiausia dėl to, kad, jei tikėtume paties prezidento G.Nausėdos žodžiais, dėl savo dalyvavimo rinkimuose jis ir pats dar nėra apsisprendęs: savo sprendimą jis pažadėjo pranešti šių metų pabaigoje.

Apie galimą kandidatavimą dar svarsto ir advokatas I.Vėgėlė, tikėtinas didžiausias G.Nausėdos konkurentas, remiantis naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa. Kortų neatskleidžia ir kai kurie kiti į prezidentinių reitingų sąrašą įtraukti politikai: antai premjerė I.Šimonytė apsiribojo fraze „Nesakau ne.“ Deja, po to, kai ji, sykį pasakiusi vienaip, netrukus pasielgė kitaip, interpretuoti tokius pasisakymus kebloka. Ekspremjeras S.Skvernelis anksčiau kelis kartus yra pareiškęs nebedalyvausiantis prezidento rinkimuose, ir jo žodžiais tarsi nėra pagrindo netikėti. Apie dalyvavimą nekalba ir vienas populiariausių Tėvynės sąjungos politikų – krašto apsaugos ministras A.Anušauskas.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė V.Čmilytė-Nielsen taip pat nekomentuoja galimo savo dalyvavimo prezidento rinkimuose: anot jos, partija dėl savo kandidato apsispręs rugsėjį, galbūt per partijos suvažiavimą. Ji žurnalistams sakė palauksianti diskusijos partijoje, pasitarsianti su jai artimais žmonėmis.

Pastaruoju metu pasirodę TV reportažai, kuriuose kalbinti žmonės vieningai išreiškė norą, kad vadovauti Lietuvai grįžtų prezidentė D.Grybauskaitė, daug ką suintrigavo, nes ji dar prieš metus pakartojo po antrosios kadencijos pasitraukusi iš aktyvios politikos. Bet, kaip žinome, „darbo žmonių prašymu“ (kitais atvejais – atsižvelgus į partijos prezidiumo nuomonę) būdavo priimami visokie, net ir priešingi, sprendimai... Juolab kad itin žemi konservatorių lyderių reitingai (birželį Lietuvos gyventojų pasitikėjimas partijos pirmininku G.Landsbergiu, remiantis „Baltijos tyrimais“, siekė 1,6 proc., o premjere I.Šimonyte – 4,6 proc.) verčia svarstyti, ar jų ekipažą prezidentinėms lenktynėms rengiantys technikai nebus įžvalgiai pasirūpinę atsargine padanga...

Nors galimi kandidatai būsimuose šalies prezidento rinkimuose dar neatskleidžia savo planų, iš visko sprendžiant, pasiruošimas rinkimams jau vyksta. Antai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba dar gegužės pradžioje prezidento rinkimų štabo vadovu paskyrė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mindaugą Lingę. Vasarą laiko negaišta ir advokatas I.Vėgėlė: jis žurnalistams leido suprasti, kad dalyvavimo prezidento rinkimuose galimybę jau aptarė su galimais rinkiminės kampanijos dalyviais.

Didžioji intriga

Politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, paklaustas, ar būsimieji Lietuvos prezidento rinkimai iš tikrųjų gali būti nuobodūs savo nuspėjamumu, atsakė, kad, sprendžiant pagal šios dienos situaciją ir kitų galimų kandidatų pasirengimą rinkimams, rinkimų rezultatai išties nuspėjami. „G.Nausėda visus stipriai lenkia ir, ko gero, jį pralenkti bus neįmanoma“, – sakė politologas.

Visuomenės pasitikėjimo dabartiniu prezidentu stabilumą jis sieja su keliais veiksniais. „Vienas iš jų – tai, kad G.Nausėda elgiasi gana nuosekliai, todėl yra nuspėjamas, o tai visuomenei visuomet yra priimtina. Kitas vertus, jis neeskaluoja konfliktų. Taip, jis turi simpatijų ir antipatijų, ne visus mėgsta, bet nedidina konfliktų, nežemina savo oponentų. Ir tai irgi labai stiprus veiksnys, nes visuomenė nemėgsta politikų, kurie yra agresyvūs, bando neetiškais būdais triuškinti savo oponentus“, – pabrėžė profesorius.

Paklaustas, kuo būtų galima paaiškinti tokį advokato I.Vėgėlės, artimiausio G.Nausėdos konkurento „Spinter tyrimų“ prezidentiniame reitinge, populiarumą, L.Bielinis atsakė, kad jis yra žinomas tam tikruose visuomenės sluoksniuose, o jo opozicinis kalbėjimas daugeliui yra simpatiškas. „Šiuo požiūriu jis tikrai turi paramą, yra mėgstamas. Bet politiniame lauke, ypač prezidento rinkimuose, I.Vėgėlei pritrūks kelių labai svarbių resursų. Pirmiausia – jį remiančios organizacijos, o taip pat ideologinio vientisumo. Šiuo metu, sakyčiau, jis yra tam tikrų populistinių akcentų skleidėjas, ir tai jį daro populiariu. Bet ne daugiau“, – pridūrė pašnekovas.

L.Bielinis sutiko su manančiais, kad didžiausia būsimų prezidento rinkimų intriga gali tapti partijų – pirmiausia Tėvynės sąjungos – kandidatai. Kol kas, bent jau sprendžiant iš reitingų, sunku įsivaizduoti, kas jais galėtų tapti. „Iš tikrųjų tai yra įdomu, ir tą tikrai galima įvardyti kaip intrigą. Mes tikrai negalime nuspėti, kokie kandidatai bus keliami nuo kai kurių partijų. Kol kas tai mįslė. Tokia intriga tikrai kreips besidominčių rinkimais dėmesį, bet, kad ir kokie būtų kandidatai, rinkimų rezultatams tai vargu ar atsilieps“, – prognozavo politologas.

Ar tai, kad ministro A.Anušausko pozicijos politikų reitinguose yra nepalyginamai geresnės, nei jo partijos pirmininko ar Vyriausybės vadovės, turėtų reikšti, kad pagal politinę logiką konservatorių partija būtent jį turėtų kelti kandidatu į prezidentus kaip stipriausią savo atstovą? „Teoriškai iš tikrųjų taip turėtų būti. Lyginant su kitais konservatorių lyderiais, A.Anušauskas vertinamas palankiausiai, ir jeigu partija tikrai nuspręstų paremti jo kandidatūrą prezidento rinkimuose, jo populiarumas, ko gero, dar išaugtų, turbūt viršytų dabartinį jo reitingą. Sakyčiau, kad A.Anušauskas yra potencialus kandidatas, bet kaip partija nuspręs, koks žaidimas bus joje žaidžiamas, turbūt kol kas net patys konservatoriai nežino“, – spėjo L.Bielinis.

Jis atsargiai vertino galimybę, kad į aktyvią politiką, nusprendusi trečią kartą dalyvauti prezidento rinkimuose, galėtų sugrįžti prezidentė D.Grybauskaitė. „Jeigu konstituciškai yra įmanoma, kad dvi kadencijas dirbęs prezidentas po pertraukos vėl galėtų siekti valstybės vadovo pareigų, tai prezidentė D.Grybauskaitė išties galėtų tapti ryškia kandidate prezidento rinkimuose. Tiesa, jos reitingas šiuo metu nėra toks aukštas, kad ji galėtų tvirtai konkuruoti su G.Nausėda ir netgi su I.Vėgele. Iš esmės tai yra labiau asmenybės ir jos visuomeninės pozicijos klausimas. Kitaip tariant, ar D.Grybauskaitei būtų priimtina būti antrąja arba trečiąja būsimų prezidento rinkimų rezultatų sąraše? Nes laimėti naujus prezidento rinkimus taip, kaip ji laimėdavo anksčiau, kai nebūdavo rimtų konkurentų, jai nepavyks. D.Grybauskaitei teks kovoti su G.Nausėda, ir šioje kovoje daugiau šansų turėtų dabartinis prezidentas. Tad, ko gero, būtų labai sunku pasakyti, ar ji tikrai ryžtųsi dalyvauti tokioje kovoje. Antra vertus, eidama į rinkimus ir rizikuodama pralaimėti, ji gali prarasti stiprią visuomeninę poziciją, kurią turi dabar. Kai, stovėdama nuošalyje, remdamasi sukauptu autoritetu, gali kritikuoti ir politinę kairę, ir dešinę, ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos valdžią, taip visuomenei siųsdama tam tikrą savo žinią. O grįžusi į realią politiką ji turės nutilti. Prezidentė negali nesuvokti, kad tokiu atveju jos visuomeninė pozicija turės keistis, ypač jeigu ji pralaimėtų prezidento rinkimuose“, – sakė L.Bielinis.

Vėgėlės žvejyba

Prezidento rinkimai tikrai nebus nuobodūs, prognozavo politologas Bernaras Ivanovas. „Ypač jeigu prie visų dalyvaujančiųjų prisijungs dar ir prezidentė D.Grybauskaitė. Aš esu už tai, kad ji ateitų ir trinktelėtų kumščiu į stalą taip, kad visiems kitiems kandidatams kinkos suvirpėtų. Ir tada mes pamatytume tikrąjį šou“, – sakė pašnekovas. Anot jo, kad ir kaip būtų, laukia pramoginis politikos reginys. „Manau, jo metu pamatysime I.Vėgėlės apšilimą, G.Nausėdos benefisą, na ir, žinoma, nuožmų konservatorių, grūmojančių išdavikams, elgesį. O išdavikai yra tie, kurie ne su jais. Visa tai mes pamatysime, tad per rinkimus bus įdomu“, – pridūrė B.Ivanovas.

Paklaustas, kas lėmė, kad prezidentiniame „Spinter tyrimų“ reitinge antruoju po G.Nausėdos tapo I.Vėgėlė, politologas atsakė, kad priežastis, jo manymu, paprasta. „Na, jis tiesiog padorus žmogus. Tai reta Lietuvoje. Suprantate, šia prasme daug nereikia: pakanka būti mandagiu, išsilavinusiu, padoriu. Tiesa, tą įspūdį kai kas gali smarkiai sugadinti: man atrodo, kad dabar paskelbta I.Vėgėlės medžioklė, t.y. žvejyba. Vėgėlę bus bandoma pagauti. Tikiuosi, kad jis nepasiduos tiems pigiems triukams, bet kas ten žino? Pažiūrėsim. Čia irgi įdomi intriga. Prezidento rinkimai jam – tai apšilimas. Nemanau, kad jis nori būti prezidentu, kad jam to reikia. Kam jam tas nominalus politinis postas? Europos Parlamento rinkimai – kas kita, ir norėčiau, kad I.Vėgėlė juose vis dėlto parodytų visą savo galią, pasikviesdamas įdomius žmones ir parodydamas, kad Europos Parlamentas – tai ne vienos partijos politinis kiemas. O juk vyks dar ir Seimo rinkimai – tai iš tikrųjų rimtas reikalas“, – sakė B.Ivanovas.

Jis įvardijo ir galimą Tėvynės sąjungos kandidatą prezidento rinkimuose. „Manau, kad tai bus A.Tapinas. Juk visa ta „čekių istorija“ kilo ir dėl to – be viso kito. Pagal „Spinter“ apklausą jis jau užima trečią poziciją prezidentiniame reitinge, taip kad, manau, A.Tapiną mes pamatysime tarp kandidatų į prezidentus. Rinkimų kontekste minimas ir A.Anušauskas, bet, mano manymu, jis tiesiog per lėtas prezidentinei kovai, greičiausiai liks ministrų palaikymo komandoje. Vargu ar jį iškels kandidatu. Juo labiau kad kai kurie iš tos aplinkos jo smarkiai nemėgsta“, – svarstė pašnekovas.

Jis abejojo, ar nusmukę konservatorių lyderių reitingai galėtų veikti prezidento rinkimų kampaniją kaip tam tikras politinis katalizatorius. „Tai reiškia, kad mūsų „gilioji valstybė“ atsiuntė duobkasius. Kaip tame anekdote: jeigu daktaras pasakė – į morgą, vadinasi, į morgą. Ir viskas. Kokios visuomenės nuotaikos, ką ji apie juos galvoja, mes jau seniai žinome. O dabar atėjo žinutė iš sistemos: jau viskas, politinis morgas paruoštas. Malonėkit! Jie norėtų prezidentu matyti savo žmogų, bet, manau, „gilioji valstybė“ susitaikė su mintimi, kad G.Nausėda lieka“, – teigė politologas.

Paprašytas pasvarstyti, ar prezidentė D.Grybauskaitė galėtų ateiti į pagalbą konservatoriams, tapdama savotiška atsargine padanga prezidento rinkimų lenktynėse, B.Ivanovas sutiko, kad labai daug kas iš nomenklatūros sluoksnių vėl norėtų jos prezidentavimo. „Yra Grybauskaitės mitas: prie jos neva viskas buvo gerai. Tad ją daug kas vėl norėtų pamatyti rūmuose Daukanto aikštėje. Norėčiau tikėti, kad jai užteks proto nelipti dar kartą į tą balą. Žmogus susitvarkė gyvenimą, kam jai šito reikia... O gelbėti kažką nuo nežinia ko, manau, yra kvailystė“, – apibendrino politologas.

Galėtų sudaryti sandorį

Artūro Paulausko, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko, buvusio Seimo vadovo, teigimu, kol kas prezidento rinkimai skendi sutemose, jei ne visiškoje tamsoje. „Nežinome visų galimų kandidatų. Tarp galimų yra I.Vėgėlė, po truputį renkantis reitingų balus. Nežinau, ar jis ryšis, skaičiau, kad tarsi rudenį norėtų atsakyti į klausimą apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose. Matyt, svarstys, vertins galimybes, kaip ir kiti protingi žmonės. Kai dėl kitų kandidatų, bent jau tų, kurie yra reitinguojami, tai nemanau, kad jie turi rimtų galimybių varžytis su G.Nausėda. Šiandien jis yra gyventojų nuomonės favoritas. Nebent atsirastų kažkoks netikėtas labai populiarus kandidatas, turintis gerą programą, galintis įtikinti žmones. Neatmesčiau ir galimo prezidentės D.Grybauskaitės kandidatavimo, nors ji ir pasakė, kad tikrai neis į rinkimus. Vis dėlto matome, kad į ją vilčių kai kas deda. Ir pajuokaudami, ir, matyt, rimtai. Tad vis dėlto galimo jos kandidatavimo visiškai neatmesčiau, nes politikai dažnai pasako „Ne“, bet paskui persigalvoja, nes neva pasikeitė aplinkybės, todėl reikia sakyti „Taip“, – sakė A.Paulauskas.

Jo teigimu, šiandien akivaizdus būsimų prezidento rinkimų lyderis yra G.Nausėda. „Kol kas visi mato jį kaip rimčiausią varžovą. O kas vyksta partijų štabuose, ką jos planuoja kelti ir remti, mes dar nežinome, galime tik spėlioti. Liberalų sąjūdis, panašu, kandidate mato V.Čmilytę-Nielsen. Nežinau, ar konservatoriai drįs dar kartą I.Šimonytę stumti. Girdėti, kad tarp galimų kandidatų minimas A.Anušauskas. Matyt, yra dar nepasiskelbusių, tyliai galvojančių, ramiai savo komandas, kampanijos biudžetus dėliojančių. Pažiūrėkite: tame prezidentiniame reitinge nurodyta, kad vadinamasis kitas kandidatas, kurio nėra paminėtųjų sąraše, gali net 11 proc. balsų surinkti! Taigi, jei atsirastų tas „kitas“, kuris būtų priimtinas žmonėms, tai su 11 proc. palaikymu iškart patektų į antrąją vietą po G.Nausėdos. Tad kol kas per daug nežinomųjų, kad galėtume labai tiksliai prognozuoti, kas bus. Bet jei užfiksuotume, ką dabar matome, manyčiau, kad daugiausiai šansų turi G.Nausėda“, – konstatavo pašnekovas.

Paklaustas, kuo būtų galima paaiškinti tokį visuomenės pasitikėjimo prezidentu stabilumą – juk jo kadencijos metu buvo daug politinių įtampų, susijusių su valstybę ištikusiomis krizėmis, prieštaringai vertinamais sprendimais, tarp jų ir užsienio politikos srityje, už kurią tiesiogiai atsako prezidentas, A.Paulaukas atkreipė dėmesį į vadinamuosius politinius antpečius.

„Aš prezidento reitingų nesureikšminčiau: turbūt daugiau kaip 50 proc. jų duoda prezidento pareigos. Pas mus jau pati prezidento institucija suteikia didelį pranašumą prieš kitus politikus. Lietuviai mėgsta autoritarinius sprendimus ir lyderius. Jiems patinka, kad valstybės vadovas nepartinis, kad tarsi stovi virš politikos, pabara tai Seimą, tai Vyriausybę. Visuomenei toks politinis vaidmuo yra visai priimtinas. Neprisimenu, kad pareigas einantį prezidentą būtų reitinguose kas nors aplenkęs, o jei kada ir buvo, tai greičiausiai tik trumpam, po kokio nors didelio triukšmo. Manau, kad Lietuvoje prezidento pozicija yra nekvestionuojama, jam suteiktas didelis pasitikėjimo kreditas, skiriami dideli politiniai dividendai. Vien už tai, kad jis – prezidentas. O jeigu nepadaro didelių klaidų, kažkuo visuomenės pernelyg nesuerzina, tai ir toliau pirmaus apklausose.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tas pirmavimas nieko nereiškia: V.Adamkus irgi buvo gana aukštose reitingų pozicijose, bet, kaip žinome, 2002 metais Rolandui Paksui visgi pralaimėjo. Antrajai kadencijai išrinkta D.Grybauskaitė pirmajame rinkimų ture gavo ne tiek daug balsų, kiek, matyt, tikėjosi. Pamenu, ji tada nerimavo, kad aš nepatekčiau į antrąjį turą. Į jį pateko kartu su Zigmantu Balčyčiu, ir jeigu būtų kitaip vykę debatai, jeigu jos varžovas būtų norėjęs kautis ir laimėti, jai būtų buvę žymiai sunkiau pasiekti pergalę. Nors tuometiniai prezidentės reitingai rodė, kad ji turi pranašumą. Noriu pasakyti, kad aukšti reitingai, lyderio marškinėliai dar negarantuoja pergalingo galutinio rezultato“, – pabrėžė A.Paulauskas.

Jo teigimu, rinkėjų požiūris į prezidento instituciją susijęs ir prezidento rinkimų išskirtinumu lyginant su vietos valdžios ar parlamento rinkimais. „Prezidento rinkimai yra šiek tiek kitokie. Tu gali būti pats stipriausias meras, bet žmonės už tave gali nebalsuoti kaip už būsimą prezidentą. Galbūt prezidentą jie įsivaizduoja kitaip“, – sakė pašnekovas.

Jis pritarė manantiems, kad viena didžiausių prezidento rinkimų intrigų bus konservatorių kandidato pasirinkimas. „Aš irgi nematau tarp konservatorių rimto kandidato. Gal jie turėtų ieškoti kažko iš šalies, kaip 1997 metais, kai pasirinko V.Adamkų, nors iš pradžių, kai Vytautas Landsbergis dalyvavo pirmajame rinkimų ture, jo nerėmė. Netgi priešingai – tada konservatorių atstovai tvirtino neleisiantys „šlepetėmis peržengti mūsų Konstitucijos“, tačiau antrajame rinkimų ture mobilizavosi telkdami paramą V.Adamkui. Manau, kad ir dabar jie, ko gero, ieškos kandidato iš šalies. Nereikėtų atmesti ir kito varianto: juk gali būti sudarytas politinis sandoris su G.Nausėda. Nepaisant to, kad šiandien su juo konfliktuojama. Konservatoriai turbūt neturi didelių šansų laimėti Seimo rinkimų, todėl paremti dabartinį prezidentą jiems gali būti politiškai naudinga. Jeigu sumažintų savo politines ambicijas, manau, galėtų tokį sandorį sudaryti“, – svarstė A.Paulauskas.

Rekomenduojami video