Dar praėjusių metų rudenį apskriejusi žinia, kad į Rokiškį dvi indų bendrovės nori investuoti beveik 200 mln. eurų ir sukurti apie 1 700 darbo vietų, turėjo apsvaiginti ir vietos valdžią, ir šio krašto bei aplinkinių rajonų žmones. Dabar Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis prisipažįsta, kad sėkminga žadamų investicijų baigtimi tiki vos 10 proc.

Išdėstė ketinimus

Pernai rugsėjo 25 d. A.Vagonis, konsultacijų bendrovės „IG grupė“ direktorė Alina Adomaitytė ir užsienio bendrovių „Elegant Industries LLC Dubai“ ir „SVP Group India“ direktorius Prafulla Gattani pasirašė ketinimų protokolą dėl investicijų Rokiškyje. Jame investuotojai žada per trejus metus investuoti preliminariai apie 98 mln. eurų ir sukurti 1 000 darbo vietų. Šios užsienio bendrovės ketina statyti dvi gamyklas – tekstilės ir skardinių gamybos.

„Mes įsipareigojame išnuomoti 70 hektarų valstybinės žemės sklypą, suteikti reikiamą elektros galios įvadą, vandens tiekimą. Jie taip pat prašo penkerius metus atleisti įmones nuo pelno mokesčio. Beje, bendrovės yra registruotos Dubajuje, o jų savininkai – indai“, – sakė Rokiškio rajono vadovas.

„Valstiečių laikraščiui“ meras teigė kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą, norėdamas gauti informacijos, ar šios bendrovės nekelia mūsų šaliai grėsmės, ar su jomis galima toliau derėtis. Atsakyta, kad viskas gerai, priekaištų joms nėra.

A.Vagonis taip pat užklausęs Ūkio ministerijos, šiemet pervadintos į Ekonomikos ir investicijų (EIM), ar yra pasirašytas ketinimų protokolas dėl investicijų Lietuvoje. „Kiek žinau, indai Lietuvoje planuoja investuoti apie 200 mln. eurų ir sukurti daugiau darbo vietų. Todėl ir pasklido žinia apie didesnę investicijų sumą ir darbo vietų skaičių. Į Rokiškį jie planuoja investuoti 98 mln. eurų“, – investicijų dydį patikslino jis.

Ekonomikos ir investicijų ministerija merui nurodė viską derinti su investicijas šalyje kuruojančia agentūra „Investuok Lietuvoje“. „Neseniai gavau iš šios agentūros laišką, kuriame dėkojama už išreikštą susidomėjimą investicijų pritraukimo procesu, susitikimą bei išsamų situacijos su minėtomis užsienio bendrovėmis pristatymą“, – pasidžiaugė Rokiškio rajono vadovas.

Trūko sostinės palaikymo

A.Vagonis atviravo, kad pradžioje norėjęs daugiau palaikymo iš centrinės valdžios – juk „merauja“ pirmą kadenciją. „Dabar ketiname kreiptis į regioninę plėtros tarybą ir Vyriausybę. Jeigu nuspręstų, kad tai ypatingos svarbos objektai, būtų lengviau parengti žemės sklypo formavimo projektą, nes šis procesas užtrunka gana ilgai“, – teigė meras ir pridūrė, kad, prakalbus apie investicijas Rokiškyje, jis esą pajutęs, jog gyvena kitoje Lietuvoje – ne toje pagrindinėje, kurią sudaro sostinė ir didesni miestai, o provincijoje.

„Jeigu investuojama Kaune ar Vilniuje, viskas gerai, o jeigu, pavyzdžiui, Rokiškyje – jau šaršalas. Mes juk gyvename kitoje Lietuvoje, kurių dabar jau yra nebe dvi, o kokios keturios“, – sakė Rokiškio rajono vadovas.

Meras įvertino, kad buvo ir tokių, kurie iškart pasisiūlė padėti. Pasklidus žiniai apie dideles investicijas Rokiškyje, konsultacijas dėl reikiamo elektros galios įvado pasiūlė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Darbo biržos atstovai teiravosi, gal reikia organizuoti reikiamus perkvalifikavimo ar mokymo kursus.

A.Vagonis užtikrino, kad apie darbuotojus iš Indijos nebuvo kalbos. „Iškart pasakiau, kad rajone turiu apie 2 000 bedarbių. Jie sakė, kad galėtų atsivežti žmonių iš aplinkinių rajonų 50 kilometrų spinduliu ir kad pastatyti ar išpirkti jiems butus. Apie tai, kad jie atsiveš indus čia dirbti, nebuvo kalbos“, – tikino jis.

Rokiškio rajono meras neslėpė, kad nuo pat pradžios turėjęs ir dabar turintis abejonių dėl žadamų investicijų. „Pradžioje sėkme tikėjau gal 2 proc., dabar daugiau – iki 10 proc., bet iš tikrųjų, matyt, čia nieko nebus. Ir tos abejonės labiau ne dėl pačių investuotojų, o dėl procesų Lietuvoje.

Pas mus vis dar gajus pavydo jausmas: jeigu nori išlipti iš duobės, kiti už kojų laikys, kad tik nepavyktų. Visi klausinėja, kodėl Rokiškis? Gal, mere, atostogavote Dubajuje, o gal čia – viešųjų ryšių akcija prieš rinkimus?“ – dėl keliamų įvairių klausimų apmaudavo meras.

Skubotai pasigyrė

Seimo narys Jonas Jarutis, buvęs Kupiškio rajono meras, kartu dalyvavo, kai A.Vagonis pasirašė ketinimų protokolą su potencialiais investuotojais. Tai įvyko Seimo rūmuose.

„Dalyvavau mero prašymu, bet detalių nežinau. Niekas negali pasakyti, kaip pavyks pritraukti investuotojus. Reikia bandyti, jeigu to nedarysi, tai gali praleisti progą. Būdamas Kupiškio rajono meru priimdavau visus, kurie ketino ką nors daryti. Apie 70 proc. ketinimų nepasiteisindavo, bet vienas kitas buvo įgyvendintas. Štai mano vadovavimo laikais su Panevėžyje veikiančia baldų gamybos įmone pradėjome derybas dėl investicijų, o dabartinė rajono valdžia jas baigė – dabar Kupiškyje sukurta apie 100 darbo vietų“, – apie pastangas dėl investicijų pasakojo J.Jarutis.

Vis dėlto, parlamentaro manymu, jo kolega galbūt per skubotai garsiai paskelbė apie Indijos bendrovių ketinimus statyti dvi gamyklas būtent Rokiškio krašte.

Įžvelgia populizmą

Rokiškio rajono verslininkų asociacijos prezidentas Igoris Skripka euforiją dėl didžiulių investicijų į Rokiškį vertina gana skeptiškai. Jo teigimu, pastangos pritraukti potencialius investuotojus yra pagirtinos, bet šioje istorijoje galima įžvelgti daugiau populizmo nei racionalumo.

Igoris Skripka

„Neturėčiau tiek iliuzijų, kad Rokiškyje bus statomos tos žadamos gamyklos. Bet koks verslas, prieš ieškodamas galimybių verstis nežinomoje šalyje ar mieste, daro apklausas, rinkos tyrimus. Taip, indų bendrovių atstovai buvo atvykę į Rokiškį, domėjosi, bet tai pateikti kaip konkretų ketinimą, būtų nerimta. Pirmas žingsnis padarytas, tačiau tai dar ne faktas, kad indai pas mus investuos. Tokius ketinimus jie gali pasirašyti dar su keliomis savivaldybėmis ir išsirinkti vietą, kuri jiems pasirodys geriausia“, – samprotavo verslininkas.

Svarstydamas, kodėl Rokiškio kraštas – ne pati geriausia vieta tokioms investicijoms, jis dėliojo verslo logikos argumentus. Verslui reikia patogios infrastruktūros, logistikos, kvalifikuotų darbuotojų. „Į tą užmiestyje esantį sklypą reikia tiesti visas komunikacijas, manau, kad tai būtų finansiškai neapsimokantis dalykas. Galima susirasti geresnėje vietoje, kur geresnė infrastruktūra ir susisiekimas, dairytis ten, kur yra laisvoji ekonominė zona. Tad jeigu investuotojų ketinimai rimti, Rokiškis nelabai gali konkuruoti. Gal ko nors nežinau, kiekvienas verslas specifinis, bet apskritai tai veretinu skeptiškai“, – savo nuomonę išsakė I.Skripka.

Jis užsiminė, kad įspūdingą naujų darbo vietų skaičių atokiame rajone žadantys investuotojai susidurtų ir su reikiamų darbuotojų problema. O jeigu jiems reikia nekvalifikuotos darbo jėgos, tai, verslininko manymu, iš tokių investicijų – menka nauda kraštui.

Analizuoja sklypus

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros prie Ekonomikos ir investicijų ministerijos „Investuok Lietuvoje“ atstovai lakoniškai informavo, kad praneša apie tas investicijas, kurios pasiekia finalinį etapą, tai yra, kai sprendimas investuoti į šalį yra priimtas, pasirašyta sutartis dėl patalpų ir (ar) sklypo nuomos ir t. t.

„Konkrečiai su minėtomis įmonėmis bendravimą pradėjome pernai, šiuo metu padedama atlikti jų poreikius tenkinančių sklypų analizę“, – teigiama raštu atsiųstame atsakyme.

„Investuok Lietuvoje“ atstovai taip pat pridūrė, kad pats plyno lauko investicijos pritraukimas į Lietuvą gali užtrukti ne vienus metus, nes dažnai potencialus investuotojas vienu metu svarsto lokacijas keliose šalyse.

Planų Lietuvoje nekeičia

Alina Adomaitytė, Indijos prekybos rūmų prezidentė

Pasirašytas ketinimų protokolas su Rokiškio rajono savivaldybe tik apibrėžia šalių ketinimus, tačiau niekaip jų neįpareigoja. Sklypas šioje savivaldybėje atitinka reikalavimus dėl ploto, tačiau neturi laisvosios ekonominės zonos statuso, atitinkamai ir jo suteikiamų verslo lengvatų. 2019 m. pavasario sesijoje turėtų būti svarstomas įstatymo projektas, kuriam įsigaliojus stambaus investicinio projekto kriterijus atitinkantiems subjektams, nesantiems laisvojoje ekonominėje zonoje, būtų suteikiamos lengvatos.

Investuotojams reikalingą 50 hektarų žemės sklypą šiuo metu gali pasiūlyti dar aštuonios Lietuvos savivaldybės. Taigi yra vertinamos įvairios galimybės dėl šio projekto vietos. Sprendžiant dėl konkrečios vietos bus atsižvelgiama į visą projekto aplinką: nuo įstatyminės iki bendruomeninės ir tuomet bus priimamas sprendimas dėl vietos statyboms. Abi gamyklos bus statomos viename sklype, nes jos naudosis bendra infrastruktūra.

Abi minimos įmonės Indijoje priklauso stambioms įmonių grupėms. „SVP Global Ventures Ltd“ priklauso įmonių grupei „Pittie“ ir Indijos tekstilės srityje veikia daugiau kaip 200 metų. Šiuo metu Omane vykdomas naujas tekstilės gamyklos projektas, kurio investicijų suma siekia 263 mln. eurų, o sklypo dydis – 27 hektarai.

Investuotojai „SVP Global Ventures“ ir „Elegant Industries“ nekeičia savo planų dėl planuojamų investicijų Lietuvoje, ketinama investuoti suma yra tokia, kokia buvo skelbta – 200 mln. eurų. Kuo tokiems projektams patrauklūs Lietuvos regionai? Pirmiausia galimybe pasiūlyti reikalingo dydžio sklypus ir kvalifikuotais darbuotojais.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad užsienio investuotojai į mūsų rinką žiūri globaliai, o ne kaip į atskirus regionus. Lietuva yra ES narė, puiki geografinė vieta leidžia tiekti produkciją visai Europai mažesniais kaštais, nei tai būtų gabenant produkciją iš kitų šalių.