Žemdirbiams artėja naujas galvosopis dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ir priemonių, kurios juos mažina. Gali būti, kad artimiausioje ateityje visuose ūkiuose turės būti apskaičiuotas kiekvienas krustelėjimas, kuris gali turėti įtakos klimatui. Lietuvoje skaičiuojama, kad žemės ūkio sektorius išskiria 21 proc. visų į atmosferą išmetamų teršalų.

Emisija stipriai sumažėjo

Tvirtinama, kad žemės ūkio veikla tiesiogiai skatina ŠESD emisijas, todėl žemdirbiams teks daug ir įvairių įpareigojimų laikantis Europos Komisijos nubrėžto Žaliojo kurso. Skaičiuojama, kad žemės ūkio sektorius išskiria 21 proc. visų į atmosferą išmetamų teršalų.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius sako, kad referenciniai 1990 metai yra palankūs žemės ūkio sektoriui dėl tuometinės palyginti aukštos gamybos. „Po Tarybų Sąjungos žlugimo ženkliai sumažėjo žemės ūkio produkcijos gamyba, atitinkamai mažėjo išmetamų dujų. Štai pieno sektoriuje iki 2019 metų karvių sumažėjo nuo 845 tūkst. iki 248 tūkst., tačiau bendras karvių vidutinis produktyvumas išaugo dvigubai, o pienininkystės veikloje metano emisija sumažėjo net 60 proc.“ – skaičiavo jis.

Pasak T.Raudoniaus, atsižvelgiant į dabartines karvių mažėjimo tendencijas, kurios, tikėtina, išsilaikys iki 2030 metų, pienininkystės įtaka išmetamų ŠESD kiekiui dar sumažės. Kita vertus, pienininkystės plėtojimas turi pliusų klimato kaitos atžvilgiu. „Kadangi daugiamečiai žolynai absorbuoja anglies dvideginį, verta didinti karvių skaičių, mažinti mineralinių trąšų naudojimą, kad žemės ūkis ne terštų, bet saugotų aplinką“, – aiškino „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Ne tik išskiria, bet ir sugeria

Kitokia situacija yra susidariusi augalininkystės sektoriuje. Javų derlius ir plotai didėja, atitinkamai naudojama daugiau mineralinių trąšų, vyksta dirvožemio degradacija. Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas sako, kad kol kas dar daug neaiškumų, ką ir kaip turės daryti ūkininkai, siekiant mažinti ŠEDS išmetimus.

„Neseniai svarstėme, kokios ekoschemos bus taikomos. Jų tikslas, kaip teigia Žemės ūkio ministerija, – ŠESD išmetimų, vandens taršos mažinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir kt. Čia yra dar daug neaiškių dalykų“, – kalbėjo jaunas ūkininkas ir pridūrė, jog dabar itin svarbu, kad politikai ir valdininkai nepriimtų vienašališkų sprendimų, ir kad bendradarbiavimas su praktikais nebūtų tik formalumas.

Augalininkai turės mažinti trąšų, pesticidų naudojimą, jiems siūloma taikyti, kaip teigiama, klimato kaitos suvaldymui palankią žemdirbystės priemonę – nearimines technologijas. „Technologijos nuolat keičiasi, neariminis žemės dirbimas gali būti kaip viena iš priemonių mažinant ŠESD išmetimus. Bet reikia turėti omenyje, kad kiekvienas ūkis yra skirtingas pagal savo specifiką, vietovę, dirvožemį, todėl turi pasirinkti tai, kas jam labiausia tinka – negalima visų ūkių matuoti pagal vieną kurpalį“, – aiškino M.Puidokas.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas pastebėjo, kad žemės ūkis ne tik išskiria, bet ir sugeria ŠESD. „Žemės ūkis yra bene vienintelė šaka, kuri teikia naudos klimato kaitos atžvilgiu. Dirvožemyje ar auginamuose augaluose yra „užrakinama“ anglis. Pavyzdžiui, auginamos kanapės gali būti panaudojamos statybose, jos kaip mediena „užrakina“ anglį. Gamtoje niekas iš nieko neatsiranda ir niekur nedingsta“, – teigė ūkininkas.

Nėra pasverta

ŠESD emisijų mažinimas jau figūruoja europinės paramos priemonėse. Teikiant paraišką gauti paramą pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuri įgyvendinama EURI lėšomis, prioritetiniai balai suteikiami už konkrečias priemones, mažinančias ŠESD emisiją proporcingai investicijų dydžiui. Numatyta 15 prioritetinių balų suma ženkliai padidina paramos gavimo galimybes, bet, pasak R.Raudoniaus, investicijos, siekiant gauti balus, dažnu atveju gali ribotai mažinti ŠESD emisiją įvertinant planuojamą ūkio gamybą.

Jis teigė, kad nėra konkrečiai pasverta, kiek įvardytos galimos investicijos, už kurias suteikiami balai, sumažins ŠESD išskyrimą. „Pavyzdžiui, gal didesnis efektas būtų pasiektas naudojant gerąsias srutų bakterijas nei brangi investicija į mėšlidžių uždengimą. Kitas pavyzdys: suteikiami balai už investicijas į šildymo ir ventiliavimo sistemas (su rūko sistemomis, oro biofiltrais), bet balų negauna ūkis, statantis naują tvartą, kuriame užtikrinamos laikymo ir komforto sąlygos be dirbtinės ventiliavimo sistemos. Tokiame tvarte būtų galima laikyti daugiau karvių ir užtikrinti geresnę pašarų konversija į pieną, t. y. didesnį produktyvumą su mažesne ŠESD emisija“, – aiškino „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, investuojantis ūkis turi skaičiuoti gaunamus balus, tačiau balų sistema neskatina maksimaliai prisidėti prie taršos mažinimo racionaliausiu būdu didinant gamybą. „O minėtos priemonės pagrindinis tikslas – skatinti pieno gamybą, karvių laikymą. Tikėtina, kad 2030 metais pieno gamyba bus sumažėjusi, banda susitraukusi iki 160 000 karvių“, – prastas tendencijas pabrėžė T.Raudonius.

Gelbėtų organinės trąšos

Pieno gamintojų kooperatyvo valdybos pirmininkas mano, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėtų atidžiai įvertinti ir įsigilinti į skaičiavimų prielaidas studijose bei ataskaitose, kurias parengė Aplinkos ministerija su partneriais.

„Svarbiausia matyti visą ŠESD emisijos 2030 metų žemėlapį, atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Racionaliausia būtų vertinti atskirus pienininkystės taškus, pavyzdžiui, suteikti pirmumą vietoms, kurios reikšmingai veikia taršą, ir pagal tai planuoti investicijas. Jau dabar žinoma, kad didelio produktyvumo pieno ūkiuose ŠESD sumažėja iki 40 proc. vienam kilogramui pieno. Skysto mėšlo įterpimas į dirvą didina azoto įsisavinimą 15–40 proc., lyginant su paviršiniu išlaistymu. Mikrobiologinių priedų naudojimas mėšle iki 30 proc. sumažina azoto išsiskyrimą į atmosferą. Nors tikslinis tręšimas yra didelis iššūkis, kartu tai galimybė iki 20–30 proc. sumažinti azotinių trąšų sunaudojimą grūdininkystėje“, – pasiūlymus vardijo jis.

T.Raudonius taip pat mano, kad ŽŪM reikėtų inicijuoti atliktų skaičiavimų peržiūrą: „Pavyzdžiui, yra teigiama, kad panašaus produktyvumo lenkiška karvė išskiria 16 proc. mažiau metano nei lietuviška. Tikėtina, kad tai arba skaičiavimo metodikos klaidos, arba noras daugiau atsakomybės perkelti žemės ūkio sektoriui. Tenka apgailestauti, kad žiniasklaida didžiausiais teršėjais vadina žemdirbius, nors transporto sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis kasmet auga.“

Vienareikšmiškai būtina mažinti klimato kaitą ūkinėje veikloje, kuo mažiau teršiant savo namus – Žemę. Vis dėlto, ŠESD atžvilgiu Lietuvos žemės ūkis užima gerą poziciją, kurią galime dar pagerinti išmaniai mažindami taršą, naudodami daugiau organinių trąšų.

Reikės atsiskaityti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė primena, kad Europoje yra patvirtinta vieninga ŠESD skaičiavimo metodika, kuria ir naudojasi mokslininkai, atlikdami tyrimus.

„Jeigu iškelti uždaviniai sumažinti emisijas kiekviename sektoriuje, tai reikės išmatuoti, apskaičiuoti. Kiekviena šalis turės atsiskaityti dėl ŠESD išmetimų. Nesiimčiau prognozuoti, kokiame lygyje mes tai darysime. Kiek žinau, Lietuvoje dar nėra patvirtintos skaičiuoklės, tikiuosi, kad kai atsiras poreikis, metodika bus pateikta ir visiems prieinama“, – kalbėjo Žemės ūkio akademijos kanclerė.