Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Milijonai plauks į elitines mokyklas

Nesibaigiančių reformų išpurtyto mokyklų tinklo laukia dar viena, skambiai pavadinta „Tūkstantmečio mokyklų“ pertvarka. Nors ši valdančiųjų sumanyta programa, pagal kurią bus sukurta 150 elitinių mokyklų, sulaukia daug kritikos dėl galimų regionams liūdnų pasekmių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja pradėti ją įgyvendinti dar šiais metais.

Pastūmės į užribį

Vyriausybė skelbia, kad sukurtos naujos kartos mokyklos suteiks daugiau galimybių regionų vaikams. Tačiau regionuose dirbantys pedagogai mano, kad atsitiks priešingai – elitarinių mokyklų steigimas tik padidins atskirtį ir smogs provincijai. O ekspertai perspėja, kad pasaulyje yra atlikta tyrimų, kurie liudija, jog elitinės mokyklos nepasiteisina.

Kaip pristato ŠMSM, „Tūkstantmečio mokykla“ bus naujos kartos geros mokyklos standartas, į kurį ateityje turėtų lygiuotis visos kitos ugdymo įstaigos. Žadama, kad „Tūkstantmečio mokyklose“ bus įkurtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos laboratorijos, sporto aikštynai, individualaus mokymosi, poilsio erdvės, taikomos šiuolaikiškos ugdymo metodikos ir kt.

ŠMSM skelbia, kad pirmasis šio projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., o antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad tokios mokyklos bus kuriamos daugumoje šalies savivaldybių, jų turėtų būti įsteigta 150. „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos įgyvendinimui numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2021–2026 m. laikotarpiui. Savivaldybės, norėdamos įsteigti „Tūkstantmečio mokyklą“, turės dalyvauti konkurse.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad naujos kartos mokyklos, į kurias plauks milijonai, bus pozityvių švietimo pokyčių katalizatorius. Tačiau švietimo bendruomenės ir savivaldos atstovai nuogąstauja, kad šis katalizatorius sugeneruos priešingus rezultatus – padidins atskirtį, sukurs nemažai problemų. Seimo opozicijos atstovai šį pažangos projektą vadina elitariniu, kuris bus naudingas tik daliai vaikų, o daugelį mokyklų ir mokinių pastūmės į užribį.

Iš 7 gimnazijų liktų viena

Praėjusią savaitę Seime buvo diskutuota, ant kokių vertybinių pamatų ketiname statyti šiuolaikinę mokyklą. Čia kalbėta ir apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė išsakė nuogąstavimus, kas po pertvarkos lauktų nemažos dalies regiono mokyklų ir mokinių.

„Pastaruoju metu nėra nė dienos, kad nekalbėtume apie ministerijos optimistiškai pristatinėjamą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Labai daug kalbama apie rezultatus, pasiekimus, proveržio galimybes, milijonus, bet kokia čia bus vieta regionų mokykloms? Kad neatrodytume, jog regiono atstovai yra kategoriški ir kritiški, norime pasakyti, kad programa turi pridėtinės vertės ir idėjų, bet neramina tai, kaip ją planuojama įgyvendinti“, – Seime kalbėjo gimnazijos direktorė.

Ji įvardijo tris didžiules grėsmes, kurios regionų mokykloms pasireikš kaip stiprus šalutinis programos poveikis. Pirmiausia pedagogė išskyrė socialinį aspektą: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa tik dar labiau pagilins socialinę atskirtį ir pasunkins vidurinio ugdymo prieinamumą regionų vaikams.

„Ministerijos pristatymuose tarp gausybės pozityvių argumentų tik keliose eilutėse užsimenama apie 5–8 jungtinių klasių panaikinimą ir, cituoju, „šiek tiek koreguojama teisinė bazė“. Bet po šiuo sakiniu slypi gana stiprūs regiono mokyklų pertvarkos aspektai. Mūsų rajone iš 7 veikiančių ilgųjų gimnazijų liks viena – priemiestinė, perpildyta, kurią lanko ir miesto vaikai. Kur dėti 22 Raguvos ar kitos gimnazijos abiturientus? Artimiausia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, į Panevėžio pusę būtų 28 km, į Ukmergės – 38 km. Ir taip kasdien į abi puses“, – į ignoruojamus aspektus dėmesį atkreipė A.Sakalauskienė.

Pasak jos, iš čia kyla kitas šalutinis pertvarkos poveikis – neaiški ir netolygi teritorinė šių mokyklų disproporcija. „Pristatymuose akcentuojama, kad pagrindiniai kriterijai – ugdymo kokybė ir galimybės vaikui. Bet ar galimybė lankyti mokyklą, nutolusią 28 ar 38 km, pagerins ugdymo kokybę? Vaikai bus keliami nuo 6 val. ryto, valandą važiuos į mokyklą ir atgal, o kur dar neformaliojo švietimo veiklos. Ar tai būdas užtikrinti kokybę? Ar patys pavežtumėte tokią dieną?“ – retoriškai klausė gimnazijos vadovė.

Kas liks po pertvarkos?

A.Sakalauskienė išsakė trečią ir bene svarbiausią grėsmę – kokia mokykla po pažangios pertvarkos liks regione? Ir apskritai – ar liks? „Mes 100 proc. pritariame geros mokyklos koncepcijai, tačiau planuojama programa į pagrindinius 150 mokyklų atrankos kriterijus įdeda tik vieną – pasiekimus. Branda, pažanga, pretenduojant į „Tūkstantmečio mokyklą“, iki šiol niekur nefigūruoja. Suprantame, kad pasiekimus įvairiais pjūviais pamatuoti ir susireitinguoti yra lengviausia, o kaip su progresu ir individualia pažanga? Pagal dėliojamus kriterijus negalėtume net bandyti pretenduoti į „Tūkstantmečio mokyklų“ sąrašą, nes viename iš skyrių nuo kito rugsėjo dar nebus išnykę du 5–8 jungtinių klasių komplektai“, – teigė Raguvos gimnazijos direktorė.

Ji konstatavo, kad jeigu programos startiniai bilietai bus matuojami vien aritmetiniais skaičiais, jie atiteks tik didelėms miestų ir priemiesčių mokykloms. Tad ko vertas siekis stiprinti silpniausias grandis ir mažinti ugdymo skirtumą?

Nukentės šimtai mokyklų

Seimo opozicijos atstovas, „valstietis“ Valius Ąžuolas išsakė nuogąstavimus, kad įkūrus elitines mokyklas ir joms nukreipus milijonus, daug mokyklų ir mokinių bus stumiama į užribį. Jis skaičiavo, kad kuriant 150 elitinių mokyklų nukentės apie 500 kitų mokyklų.

„Vadinasi, kurdami elitines ugdymo įstaigas, sužlugdysime beveik pusę mokyklų, kurių dabar esama apie 1 100. Jau 2016 m. Seimo rinkimuose konservatoriai savo programoje turėjo „Tūkstantmečio mokyklų“ idėją. Dabar ją įgyvendins, tik pasekmės, manau, bus labai skaudžios ir liūdnos. Štai Panevėžio rajone iš 7 gimnazijų paliks vieną, o kitos taps pagrindinėmis, aštuonmetėmis ar keturmetėmis mokyklomis? Ar verta 7 gimnazijas uždaryti dėl vienos geros? Yra rajonų, regis, vienas toks Alytaus, kur nebeliks nė vienos gimnazijos! Kur dėsis mokiniai? Jau dabar yra gimnazijų, kur nebesutelpa mokiniai. Ar reikia į jas dar dvigubai daugiau vaikų atvežti?“ – kritikos naujai valdančiųjų mokyklų tinklo pertvarkai negailėjo parlamentaras.

Pasak jo, suvaryti vaikus iš kelių mokyklų į vieną – pražūtis. „Geltonieji autobusiukai keliaus po visą rajoną, valandomis vežios vaikus į mokyklą ir atgal. Juk jau dabar daugybė vaikų iš namų išvažiuoja ankstų rytą ir grįžta tik apie 17 val. Jie dirba po keliolika valandų per dieną! Tad apie kokią ugdymo kokybę galima kalbėti? Bet pagal liberalų požiūrį vaikas tėra prekė. Kai atsirado „krepšelinis“ finansavimas, vaikai kaip kokia prekė buvo gaudomi“, – konstatavo V.Ąžuolas.

Geri pasiekimai nieko verti?

Parlamentaro vertinimu, baisu tai, kad Damoklo kardas pakibs virš mokyklų, kur mokosi apie 60 vaikų. „Jeigu bus toks Vyriausybės požiūris, uždarysime dar apie 200 mažųjų mokyklų. Štai vienas iš pavyzdžių: Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla, kurioje yra 70 vaikų, nepilnos klasės, jungiamos kai kurios pamokos, pernai buvo pripažinta stipriausia pagal dešimtokų pasiekimus tarp mažųjų pagrindinių mokyklų, o šiemet užėmė 7 vietą. Tačiau ministerija mano, kad tokia mokykla nereikalinga“, – apgailestavo Seimo narys.

Jis užsiminė, kad kuriamas mitas, esą daug švietimo pinigų suryja didelis mažų mokyklų tinklas. Tačiau duomenys, anot V.Ąžuolo, atskleidžia, kad mokykloms, kur mokosi iki 100 mokinių, skiriama tik 10 proc. viso mokykloms skirto finansavimo. Tad jas uždarius sutaupoma nedaug, be to, dar nemažai išleidžiama mokinių pavežėjimui.

Paradoksalūs rezultatai

V.Ąžuolas palygino dviejų gretimų rajonų – Akmenės ir Mažeikių – rezultatus po mokyklų tinklo optimizacijos. „Akmenės rajonas giriamas, kad uždarė daug mokyklų ir, liberaliu požiūriu, esą puikiai susitvarkė bei sutaupė daug pinigų. O gretimame Mažeikių rajone buvo stengiamasi išsaugoti kuo daugiau mokyklų. Po dešimtmečio mokyklų tinklo optimizavimo šis rajonas pagal ugdymo kokybę užima 7 vietą Lietuvoje, o Akmenės – priešpaskutinę. Tad štai ką turime, kai optimizuodami nematome vaiko“, – teigė Seimo narys.

Jis pridūrė, kad Akmenės rajone mokytojų atlyginimai buvo vieni didžiausių, nes po optimizacijos jie turėjo didesnį krūvį, o mažeikiškių – vieni mažiausių, tačiau čia išliko daugiau darbo vietų mokytojams ir dėmesio vaikams.

„Tūkstantmečio mokyklų“ projektas gali būti paskutinis smūgis švietimui ir regionams. Negi norime grįžti į tuos laikus, kai tik vienas šeimos vaikas gaudavo išsilavinimą? Kita vertus, juk jau dabar kalbama, kad Lietuvoje yra per daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių! Tai daugiau nei šokiruoja. Gal jau ir vidurinio išsilavinimo nebereikia?“ – stebėjosi seimūnas.

Pasak jo, stebina ir tai, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra apgaubta neaiškumo ir paslapčių skraiste. „Prieš 3 mėnesius iš savivaldos atstovo sužinojau, kad iš ŠMSM gavo kažkokį dokumentą ir prašo nuomonės apie jį. Kodėl taip slapčiomis? Įdomiausia, kad apie tai sužinojusios mokyklos norėjo savo atsiliepimą pateikti ministerijai, tačiau joms buvo liepta nuomonę siųsti savivaldybių asociacijai. Toks bendravimas akivaizdžiai liudija, kad čia kažkas labai negerai. Daug kam kyla įvairių klausimų, bet paaiškinimų kol kas negirdime“, – apgailestavo V.Ąžuolas.

Lėšas „surys“ didžiosios savivaldybes

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Eugenijus Jovaiša susirūpinęs, kad didžioji dalis lėšų, numatytų „Tūkstantmečio mokykloms“ kurti, bus paskirstyta didžiosioms šalies savivaldybėms.

Jis skaičiavo, kad 20 savivaldybių gaus 50 mln., 29 savivaldybės – 43,5 mln., 5 savivaldybės – 20 mln. ir 3 savivaldybės „suvalgys“ 60 mln. eurų. Jis įžvelgė didelę disproporciją teritoriniu požiūriu, kai 49 savivaldybėms numatyta skirti 93,5 mln., o 8 savivaldybėms – 80 mln. eurų.

Buvęs Lietuvos edukologijos universiteto (buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto) rektorius yra minėjęs, kad pasaulyje yra atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, jog elitarinės mokyklos nepasiteisina, nes jos padidina socialinę atskirtį.

Rekomenduojami video