Trečiadienio vakare valstybės tarnybos įvairiais kanalais buvo informuotos apie tilto remontininkų teršiamą Širvėnos ežerą. Į pranešimus nereaguota. Aplinkosaugininkai tvirtina, kad negavo pranešimo iš Bendrojo pagalbos centro. Tuo metu centras informuoja, kad pranešimai aplinkosaugininkams buvo perduoti.

Iš specialių purkštuvų į Širvėnos ežerą krito medienos apdirbimo chemikalų debesys, virtę spalvotais lašeliais ir plitę netoli Jaunimo maudyklos. Į tą pusę sklido ir didelės dažų dėmės. Neabejingų žmonių pranešimai valstybės tarnyboms apie neleistiną statybininkų elgesį ir galimą pavojingą taršą trečiadienio vakare sklido tarsi į niekur. Žinią gavę vietos aplinkosaugininkai siūlė skambinti telefonu 112, ši bendrosios pagalbos tarnyba aiškino, kad turi reaguoti aplinkosaugos budinčios tarnybos... O tarnyba taip ir nesureagavo, nes nesulaukė skambučio iš Aplinkos pasaugos departamento, kuriam esą nepaskambino Bendrosis pagalbos centras. Skamba kaip anekdotas. Tačiau tai yra realybė.

Aplinkai nepavojingas, pavojų kelia tik žmogaus sveikatai?

„A... tai „Pinotex“. Jis aplinkai nepavojingas, pavojų kelia tik žmogaus sveikatai“, - ironiškai kalbėjo informaciją apie chemikalą internete skaitantis vyras. Jį, kaip ir žurnalistus, į paežerę iškvietė poilsiautojai, visais įmanomais būdais bandę sustabdyti teršėjus - pėsčiųjų tiltą dažiusius darbininkus. Ežere irklentėmis besiirstę jauni žmonės rodė filmuotą medžiagą apie vandenyje plintančią dažų balą. Poilsiautojai rodė ir iš statybininkų gautą dažų dėžutę, ant kurios užrašyta „PINOTEX SOLAR TERACE & WOOD OIL“.

Informacijoje apie šios medžiagos saugumą rašoma, kad „apie patį mišinį duomenų nėra, nėra žinoma jokio žymaus poveikio ar kritinio pavojingumo“.

Tačiau nuodyta, kad būtina saugotis, jog alyva nepatektų į akis, ant odos ar drabužių. „Neleiskite patekti į kanalizaciją arba vandentakius“, - įspėjama.

Tokia medžiaga pateko ne į kanalizaciją, o į ežerą, kur maudosi žmonės.

Alyvoje „Pinotex“ yra ir medžiaga methylisothiazolinone, kurią uždrausta naudoti kosmetikos gaminiuose, skirtuose liestis su oda, plaukais arba gleivine.

Šia alyva darbininkai (iš liudininkų pasakojimų, gali būti, kad dirbo nepilnamečiai) dengė pėsčiųjų tilto per Širvėnos ežerą konstrukcijas. Jaunimas dirbo, kaip išmanė, o sulaukęs dėmesio ir pastabų esą netgi „juokavo“, purkštuvus nukreipę į plaukiojusius žmones.

Aplinkos saugotojai: reforma, atostogos, reakcijos

„Šiaurės rytai“ 19.40 val. sulaukė pranešimo apie tai, kas vyksta prie remontuojamo tilto. Ten korespondentai nuvyko apie 20 valandą. Ant tilto matėsi žmonės, virš kurių kilo spalvota dulksna, besileidusi į ežerą.

„Tie darbininkai neatrodo galintys elgtis atsakingai – jiems lyg ir linksma, kai į juos atkreipiamas dėmesys“, - pasakojo ežere plaukioję ir teršėjus drausminti bandę poilsiautojai.

„Gavau pranešimą, kad ir mano irklentes dažais nupurškė, o kažkuriam poilsiautojui kojas nudažė“, - kažką telefonu informavo prie tilto dviračiu atvažiavusi atostogaujanti aplinkosaugininkė Mantė Ramanauskienė. Jos šeima – netoli tilto esančio savivaldybės kempingo nuomininkai.

Aplinkosaugininkė sakė, kad apie situaciją žino ir jos kolegė – Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė. Jų kolega Artūras Griška atostogauja, išvykęs į užsienį. Tą „Šiaurės rytai“ sužinojo iš paties aplinkosaugininko, kuriam skambino dėl ežero taršos.

E. Pipiraitė korespondentei patarė skambinti telefonu 112. Dabar, anot jos, esanti tokia tvarka, kad ne darbo metu pranešimai turi būti perduodami Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu, o ši tarnyba turinti informuoti Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento budinčius pareigūnus.

Telefonu 112 paskambinusi korespondentė išgirdo, kad tarnyba pranešimų iš Biržų jau turi.

Budintis dispečeris siūlė pranešėjams ir patiems bandyti bendrauti su aplinkosaugininkais, kurie ką tik korespondentams siūlė bendrauti su BPC.

Ar šimtus kilometrų verta važiuoti dėl dažų dėmės?

Trečiadienį pastangos sulaukti aplinkosaugininkų, kurie pamatytų, kas ir kokiais kiekiais patenka į ežerą, buvo nesėkmingos.

Ketvirtadienį prieš pietus Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė E. Pipiraitė teigė neturinti jokios informacijos apie įvykio Širvėnos ežere tyrimą. Ji pati teigė dar nespėjusi pasidomėti, kas ir kada vyko į Biržus, ar ežeras buvo teršiamas. Viršininkė važiavo į Pasvalį, paskui skubėjo tirti pranešimo dėl kažkokį lauželį sukūrusios Kilučių gatvės moteriškės.

Po kurio laiko E. Pipiraitė informavo, kad Aplinkos apsaugos departamentas negavo jokio pranešimo iš BPC apie įvykį Biržuose.

Tą ketvirtadienį „Šiaurės rytams“ tvirtino ir Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus vyriausiasis specialistas Albertas Skirniškis. Jis sakė atsakingai peržiūrėjęs visus birželio 19 dienos pranešimus, tačiau pranešimų apie Biržuose esančio ežero taršą neradęs.

Specialistas, išgirdęs iš korespondentės, kad biržiečius buvo pasiekusi informacija, jog prie ežero gali atvykti budinti komanda iš Panevėžio, pasakė įdomią frazę. Jos esmė tokia: esą būdraujančių grupių departamentas turi mažai, o dėl kokios dažų dėmės važiuoti šimtus kilometrų neracionalu. Ar gali būti, kad departamentas budinčios komandos nesiuntė, sužinojęs apie nedidelio masto taršą?

„Mano klaida, kad aš pasitikėjau Bendruoju pagalbos centru, o jis, kaip paaiškėjo, neperdavė informacijos departamentui“, - ketvirtadienį po pietų kalbėjo E. Pipiraitė.

Bendrasis pagalbos centras informaciją perdavė

Į klausimą, kodėl pranešimo apie ežero taršą BPC neperdavė aplinkosaugininkams, atsakė šios centro Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Atkočiūnaitė.

„Informuojame, kad 2019-06-19 20.08 val. skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas Biržų gyventojos pranešimas, kad Biržuose darbuotojai dažo tiltą, o dažai krenta į Širvėnos ežerą. Bendrojo pagalbos centro operatorius surinko reikiamą informaciją ir ją nedelsdamas perdavė Aplinkos apsaugos departamentui. 20.09 val. skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas kitos gyventojos skambutis dėl to paties įvykio. Skambinančiajai buvo paaiškinta, kad ši informacija jau yra perduota aplinkos apsaugos tarnybai. Ši informacija yra užfiksuota Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje“, - rašoma BPC atsakyme „Šiaurės rytams“.

Kodėl aplinkosaugininkai informacijos negavo ar nerado, klausimas lieka atviras.

Savivaldybės meras: tilto remontas kelia bėdų

Tilto remonto darbų užsakovas - Biržų rajono savivaldybė. Meras Vytas Jareckas teigė trečiadienio rytą pats buvęs prie tilto.

Pasak rajono vadovo, dabar specialia impregnuojančia medžiaga purškiamos jungiamosios tilto konstrukcijos. „Šiaurės rytai“ teiravosi, kodėl konstrukcijos chemine medžiaga apdorojamos dabar, kai jau atsidūrė virš vandens, o ne ruošiant medieną. Meras atsakė, kad dengiamos tos pažeistos konstrukcijų vietos, kurias reikėjo taisyti – „apdrožti ir kitaip apdoroti“.

Pasak mero V. Jarecko, tilto remonto kokybė kelia rūpestį, randama daug klaidų, neleistinai juda kai kurios aikštelės konstrukcijos ir pan.

Dėl to, kas dažo tiltą, meras siūlė kalbėtis su savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriumi. Nei vedėjas Giedrius Neviera, nei projekto vadovas Laimutis Braždžionis negalėjo pasakyti, kas dirba ant tilto.

Anot vyrų, darbų rangovas yra UAB „Ukmergės keliai“, tačiau ši bendrovė pasamdė subrangovus. Kas jie, dirbantys ant ypatingo objekto, savivaldybė nežinanti.

Kažką perspės arba nubaus

Ketvirtadienį 11 valandą prie tilto per Širvėną jau buvo ir savivaldybininkai, ir aplinkosaugininkai, ir rangovai.

Ir bendrovės „Ukmergės keliai“ generalinis direktorius, ir darbų vadovas sutartinai tvirtino, kad darbininkai elgėsi neatsakingai. Anot ukmergiškių, jų samdyti subrangovai esantys iš Kauno bendrovės „Dažymo technologijų centras“.

Ar ežeras buvo užterštas, anot E. Pipiraitės, dabar sunku pasakyti. Iš vakaro, anot jos, tą padaryti būtų buvę lengviau. Dabar dažų jau nebematyti.

Inspekcijos viršininkė biržietė E. Pipiraitė kelis sykius kartojo pripažįstanti savo klaidą dėl to, kad pasitikėjo BPC ir nepasidomėjo, ar apie taršą pranešimą gavo Aplinkos apsaugos departamentas.

E. Pipiraitė akcentavo tiltą rekonstruojančios įmonės atsakomybę, darbininkų sąmoningumą. Anot jos, prie kiekvieno darbininko kontrolieriaus nepastatysi.

„Jei žmonės bus sąmoningi, tai nei dagių, nei pipiraičių nereikės“, - mano inspekcijos viršininkė, gavusi neabejotinai sąmoningų piliečių pranešimą apie teršalus, tačiau stabdyti teršimo nesiryžusi. Jai esą keista, kodėl apie įvykį niekas nepranešė savivaldybei.

E. Pipiraitė teigė departamento specialistams išsiuntusi informaciją apie į ežerą patekusių dažų cheminę sudėtį. Jei paaiškės, kad dažai aplinkai nekenksmingi, žalos gamtai vertinti neteks. Tačiau atsargumo priemonių nesiėmusi įmonė atsakomybės neturėtų išvengti.

Panašiai kalbėjo ir projekto vadovas L. Braždžionis. Anot jo, dėl netinkamos darbų saugos bei kultūros rangovas perspėtas ir gali būti nubaustas už taršą.

„Mes visaip bandėme tuos dažus – kai maišėme kibire, tai jie tirpo“, - preliminariais bandymo rezultatais pasidalijo projekto vadovas.

Mykolas Kutka

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"