TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – pasakojimas apie išskirtinę sodybą, kurioje vieną dieną sudygo šimtai geltonų saulėgrąžų, o į ją nuo šiol mielai užsuka ir daugybė pro šalį važiuojančių žmonių. Sodyboje darbuojasi visa trijų kartų šeima, o čia galima išvysti ne tik įvairių rūšių saulėgrąžų, bet ir paveikslų, meno dirbinių su šiuo nuostabaus grožio augalu.
Sodyba įsikūrusi tarp
Panevėžio ir Šiaulių, netoli Burbiškio dvaro. Jos įkūrėja ir viena iš
bendrasavininkių Elžbieta Karaliūtė pasakoja, kad tokios sodybos idėja
nusižiūrėjo svečiuodamasi užsienyje.
Nori žmonėms dovanoti geras emocijas
„Nuvažiavus į Ukrainą prieš porą metų ir pamačius saulėgrąžų lauką, kur
buvo daug hektarų ir ploto saulėgrąžų, tiesiog užsinorėjau to ir
Lietuvoje. Labai norėjosi to geltonumo, to grožio ir tos didybės, tos
saulės namuose“, – teigė saulėgrąžas pamilusi E. Karaliūtė.
Pasak E. Karaliūtės, čia žmonės dažniausiai atvyksta pasidaryti gražių fotografijų, bet būna ir tokių šeimų, kurios čia praleidžia ištisas valandas. „Šis laukas išties yra pramogai dėl grožio žmonėms, kad jie nebijotų atėję jo išminti, kažkur ne ten koją pastatyti. Grynai jiems ir yra padarytas laukas fotosesijoms, nes čia gali rasti ir kėdę, ir kopėčias, kurias gali pasinešti, kur tau patogu. Atsigulti lovoje, pamedituoti tarp saulėgražų.
Būna ir tokių, kurie čia atvažiuoja ir sėdi ant
suoliukų dvi, tris valandas, išsitraukia savo sumuštinius atsivežtus,
geria kavą kaip kokiame šeimos piknike“, – džiaugėsi E. Karaliūtė.
Įrengė pastogę piligrimams
Kuriamos etnografinės sodybos šeimininkai sename iš vietinio molio
drėbtame buvusiame tvarte priima ir piligrimus. Per šią vietovę eina
piligriminis Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“.
„Mūsų „Molinė saulėgrąža“ yra 175-ame kilometre. Šis kelias prasideda
Žagarėje, o baigiasi už Alytaus ir tiesiog kilo tokia mintis, nes tie
pirmieji piligrimai atėjo čia per Jonines ir jiems buvo labai nepatogu,
nes lauke labai lijo, buvo audra.
Tai jie su visomis palapinėmis įlėkė į mūsų tvartą, kuriame tuomet buvo visas palikimas arkliukų, karvyčių, šieno ir malkų. Rugpjūčio mėnesį tėtis man sako, kad reikia piligrimams padaryti kažką rimtesnio po stogu, kad tie žmonės nesušaltų ir nesušlaptų“, – pasakojo sodybos šeimininkė. Idėjų nestokojanti šeima čia taip pat rengia edukacijas, moko kitus saulėgrąžų auginimo subtilybių.
Čia auga net dvylikos rūšių saulėgrąžos.
„Auginant saulėgrąžas svarbu, kad žemė nestovėtų vandenyje ir nemirktų,
nes saulėgrąža nemėgsta labai daug vandens. Žemę paruošiame ir
saulėgrąžas sėjame nuo balandžio iki gegužės.
Saulėgrąža nėra reiklus augalas, ji gali augti ir be vandens, ir su
vandeniu.
Kiek lietus palaisto, tiek jai užtenka ir trašų papildomai
pilti tikrai nereikia, nes tada ji tik išeis į ūgį ir į lapus“, –
saulėgrąžų sodinimo subtilybėmis su laidos žiūrovais dalinosi moteris.