Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ilgalaikius bedarbius vilios padirbėti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi žygių įtraukti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius. Tokių užmojų imsis ir Biržai.

Jau kurį laiką stebima paradoksali situacija. Darbdaviai vienu balsu kalba apie darbo jėgos šalyje stygių, apie būtinybę į darbo rinką lengviau įleisti atvykėlius iš kitų šalių, skelbia apie laisvas darbo vietas bei kylančius atlyginimus. Tačiau nedarbo statistika šalyje per metus praktiškai nepakito. Vidutinis nedarbo lygis šalyje svyravo šiek tiek per 6 procentinių punktų, o Biržuose šių metų pradžioje – 12,3 proc. Statistika teigia, kad šių metų trečią ketvirtį Lietuvoje buvo registruota beveik 90 tūkstančių bedarbių. Iš jų per 28 tūkst. nedirba daugiau kaip metus, ir šis skaičius linkęs didėti.

Valstybės kontrolė konstatavo, jog savivaldybėse vykdomos užimtumo didinimo programos – vėjais paleisti pinigai. 2018 metais šioms programoms vykdyti buvo skirta beveik 8 mln. eurų, o į darbo rinką ilgesniam laikui atėjo labai mažai asmenų. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodoma, kad pernai tik 27 proc. bedarbių, baigusių programą, įsidarbino, o po 3 mėn. iš jų darbo rinkoje liko tik 6 proc.

Akivaizdu ir tai, kad savivaldybės už šiuos pinigus nuėjo lengviausių keliu – laikinai įdarbino šiuos žmones savo reikmių atlikimui. Iš esmės tai tie patys viešieji darbai – aplinkos tvarkymas, viešųjų erdvių valymas ir panašiai. Savivaldybėms ir seniūnijoms tai proga už valstybės biudžeto lėšas susitvarkyti viešąsias erdves. Tačiau tai visiškai nesprendžia tų žmonių integracijos į darbo rinką problemos –žmonės, atnaujinę įgūdžius mojuoti šluotomis ar rinkti šiukšles, darbdaviams nereikalingi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi žygių kitaip bandyti įtraukti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius. Nuo šių metų pradžios šešiose savivaldybėse (Alytaus miesto, Akmenės rajono, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio miesto ir Šilutės rajono) pradėtas įgyvendinti pilotinis projektas – Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis.

Pasak Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, nuo kitų metų šis projektas ateis ir į Biržų rajono savivaldybę. Dabar atliekami „namų darbai“ - analizuojama situacija ir rengiami dokumentai, kuriuos reikia iki sausio pabaigos pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Anot vedėjo, tai bus komandinis darbas drauge su Užimtumo tarnyba. Turėtų atsirasti nauji darbuotojai - atvejo vadybininkai darbui su ilgalaikias bedarbiais. Planuojama, kad vienas toks vadybininkas dirbtų su iki 100 bedarbių. Ministerijos vizija yra tokia: pas ilgalaikį bedarbį vyksta visa komanda – Užimtumo tarnybos atstovas, atvejo vadybininkas, seniūnas, kiti reikalingi specialistai. Pagrindinis klausimas bedarbiui – kodėl tu neini į darbo rinką? Anot K. Knizikevičiaus, atsakymų čia gali būti įvairių – neturiu transporto nuvykti, nėra kas pasaugo mažamečio vaiko ir panašiai. Atvykusi komanda imasi priemonių šiems trukdžiams pašalinti - organizuoja transportą, vaiko priežiūrą ir panašius dalykus. Tam bus skirtos ministerijos lėšos.

Pasak vedėjo, jau projekte dalyvaujančių savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad kartais užtenka parodyti ilgalaikių bedarbių sąrašą ir seniūnas pastebi, kad vieną ar kitą žmogų jis mato kiekvieną rytą einantį į darbą. Išvada paprasta – žmogus kažkur dirba nelegaliai. K. Knizikevičiaus nuomone, dalies žmonių ištraukimas iš „šešėlio“ jau būtų šio projekto sėkmė.

Šiai programai finansuoti planuojama metams gauti apie 80 tūkst. eurų. Finansavimas pradžioje bus skiriamas dvejiems metams. Anot vedėjo, artimiausiu metu planuojamas susitikimas su Užimtumo tarnyba, seniūnais. Bus svarstoma, diskutuojama, bandoma rasti kuo efektyviau veikiantį tokios programos modelį.

Ar tai išspręs ilgalaikių bedarbių problemą? Vargu. Dalies „idėjinių“ bedarbių, kurie nedirbo, nedirba ir nedirbs, jokiomis programomis nepapirksi. Tačiau ir kelių procentų bedarbių iš šešėlinio verslo ar ilgalaikės bedarbystės sugrąžinimas į nuolatinę darbo rinką turėtų ekonominį ir socialinį efektą.

Antanas Vaičeliūnas

Rekomenduojami video