Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į ataką kyla nauji baudėjai – šiukšlių kontrolieriai

Į individualų buitinių atliekų konteinerį išmesta grietinės pakuotė ar kitokia netinkama atlieka gali prišaukti nemalonę – šiukšlių kontrolieriai už netinkamą rūšiavimą grasina iki 600 eurų siekiančiomis baudomis. Tokių perspėjimų sulaukę provincijos gyventojai stveriasi už galvų ir prašo paaiškinti, kaip rūšiuoti atliekas kaimuose ir vienkiemiuose, kur nėra tam skirtų konteinerių? Atliekų tvarkytojai juose gyvenantiems senukams siūlo išeitį – kaupti pakuotes ir palaukti, kol jas išveš iš Anglijos ar sostinės grįžtantys vaikai arba patiems jas susidėti į rankinę ir vežti į miestų atliekų surinkimo aikšteles.

Gąsdina baudomis

Augantys atliekų kalnai vartotojiškai visuomenei kelia nemažai iššūkių. Aišku, prieš tai užsimerkti nevalia: kiekvienas privalome susitvarkyti savo atliekas ir nešiukšlinti aplinkos. Atliekų surinkėjai ir tvarkytojai mano, kad geriausia žmonių auklėjimo priemonė – kontrolė ir gąsdinimas maksimaliomis baudomis. Kaimiškose vietovėse atliekų surinkimo infrastruktūra dar tik pradedama plėtoti, kai kur gyventojai iš viso neturi konteinerių, tačiau jau grasinama sankcijomis už netinkamai rūšiuojamas atliekas.

Vienas Panevėžio rajono gyventojas skundėsi, kad ant individualaus mišrių atliekų konteinerio rado lipduką apie gresiančią iki 600 eurų administracinę baudą už netinkamą atliekų rūšiavimą. Tokius lipdukus klijuoja šiukšlių kontrolieriai, tikrinantys konteinerių turinį.

Jis aiškino, kad kokių nors pavojingų atliekų į konteinerį nemetė, tik buityje susidarančias šiukšles. „Moku atliekų surinkimo mokesčius, bet sulaukiau grasinimo didžiule bauda. Tai pasityčiojimas iš žmonių, ypač senyvo amžiaus. Dabar jau neišmanau, ką galiu mesti į konteinerį ir kur apskritai dėti šiukšles“, – bėdojo vyras ir patikino, kad arti jo aplinkui nėra rūšiavimui skirtų konteinerių.

Kontroliuoja ir stebi

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro, aptarnaujančio Panevėžio apskrities savivaldybių gyventojus, direktorius Gintautas Ulys teigė, kad liberalus požiūris į atliekas pasibaigė, gyventojai privalo galvoti, ką meta į šiukšlių konteinerius. Tuos, kurie per ilgai galvos, paskubins atliekų kontrolieriai, jau ne ant vieno gyventojo konteinerio priklijavę įspėjamuosius lipdukus.

„Atliekų kontrolieriai dirba jiems pavestą darbą – kontroliuoja tiek atliekų vežėją, tiek ir atliekų turėtojus, kurie galbūt nuo seno buvo įpratę liberaliau žiūrėti į atliekų sumetimą į konteinerį“, – sakė jis.

G.Ulys suskubo pabrėžti, kad dar nė vienas gyventojas nenubaustas ir kad drausminant juos dėl atliekų rūšiavimo kol kas stengiamasi atlikti prevencinius veiksmus. Pirmiausia gyventojai perspėjami, kad į konteinerius nemestų netinkamų  atliekų, jiems paaiškinama, kaip jie turėtų rūšiuoti šiukšles. Kartu Atliekų tvarkymo centro direktorius pridūrė, kad prevencija ilgai nesitęs.

„Duomenų bazė kaupiama, fiksuojama, kur buvo nustatyta pažeidimų, įteikti perspėjimai, jei tai kartosis, bus daromi kiti žingsniai. Pirmiausia nebus išvežamas konteineris, kol nebus išrūšiuotas jo turinys. Paskui galima bus inicijuoti baudas. Visi turi žinoti, kad yra nustatyta tvarka ir jos privaloma laikytis. Dabar situacija yra stebima ir kontroliuojama“, – perspėjo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro vadovas.

Kaimiškose vietovėse atliekų surinkimo infrastruktūra dar tik pradedama plėtoti.

Kur dėti grietinės pakuotę?

Dar vienų kontrolierių ir baudėjų įbauginti mirštančios provincijos senukai jau bijo praverti kiemuose laikomų individualių konteinerių dangčius, kad nesulauktų iki dviejų pensijų dydžio baudos už ten įmestą netinkamą šiukšlę.

„Konteineriai skirti mišrioms komunalinėms atliekoms. Gal gyventojai dar nesupranta sąvokos „mišrios atliekos“. Daugeliui atrodo, kad jeigu į konteinerį negalima mesti pavojingų, žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų, tai jau nebėra ko ir dėti. Taip iš tikrųjų nėra. Dar lieka pakankamai įvairių komunalinių atliekų, kurias galima išmesti į individualų konteinerį“, – aiškino G.Ulys.

Jis priminė, kad į konteinerius negalima grūsti, pavyzdžiui, baldų, elektronikos atliekų, įvairių dažų, tepaluotų pašluosčių bei kitos tekstilės ir kt. Jas turėtų nemokamai surinkti atliekų vežėjai, atvažiuojantys iš anksto paskelbtu laiku ir į nurodytą vietą. Kitas būdas – gyventojams patiems išvežti į miestuose esančias atliekų surinkimo aikšteles.

O kur vienkiemio senukams dėti grietinės ir jogurto pakuotes, jeigu aplinkui nėra rūšiavimui skirtų konteinerių? Ar iš tikrųjų gyventojai bus baudžiami, kontrolieriams jų konteineryje suradus tokių pakuočių?

„Tai, ką išmetame į savo individualų konteinerį, dar nėra atliekų tvarkymas. Tvarkinga, išplauta jogurto pakuotė – antrinė žaliava. Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja gyventojus naudotis infrastruktūra ir priemonėmis, kurios yra sukurtos atitinkamoje savivaldybėje. Tai antrinių žaliavų konteinerių tinklas. Tad žmonės visada turi galimybę atvežti antrines atliekas į tokius konteinerius“, – jokių išlygų ir tiems gyventojams, kuriems jogurtų pakuotes iki antrinių žaliavų surinkimo vietų tektų vežti viešuoju transportu (aišku, jeigu toks dar išlikęs toje teritorijoje), nemato Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro vadovas.

Jis pridūrė suprantantis, kad garbaus amžiaus žmonėms galbūt tai nėra patogus būdas tvarkyti atliekas. G.Ulys taip pat svarstė, kad senjorams šiuo atveju turėtų pagelbėti jų vaikai arba galėtų padėti kaimynai.

Senos klaidos – ant gyventojų pečių

Panevėžio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis, daug įdomių veiklų inicijuojančios Naujamiesčio miestelio bendruomenės narys, nemato didelių problemų dėl atliekų rūšiavimo. Naujamiestyje ne vienoje vietoje yra įvairioms atliekoms skirtų konteinerių, taip miestelio bendruomenė pratinama rūšiuoti šiukšles.

„Rūšiuoti nesudėtinga, pats tai noriai darau. Manau, didesnė problema – per didelis atliekų tvarkymo mokestis. Gyvenu vienas ir tenka pakankamai daug sumokėti už gyvenamąjį namą, kuriame daugiausia prisikaupia tik dulkių. Mokesčiui neturi įtakos ir tai, kad rūšiuoju atliekas ir jų nedaug lieka. Vis tiek tenka mokėti už 8 konteinerių išvežimą, nors tiek neprikaupiu“, – apie neadekvačius atliekų tvarkymo įkainius kalbėjo naujamiestietis.

K.Binkis buvo nustebęs dėl gąsdinimų baudomis už netinkamą atliekų rūšiavimą. „Apie tai negirdėjau, bet jeigu iš tikrųjų taip yra, tai nekorektiška žmonių atžvilgiu. Juk šiukšlių rūšiavimas nėra privalomas, pirmiausia reikia ugdyti ir pratinti gyventojus, sukurti tam sąlygas. Tas klausimas iki galo neišspręstas, tad neteisinga būtų gąsdinti baudomis“, – prievartinėmis priemonėmis nesižavi Panevėžio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas.

Jis užsiminė ir apie padarytas atliekų tvarkymo sistemos klaidas. „Buvo įsteigti dideli regioniniai atliekų tvarkymo centrai, suplotos didžiulės lėšos, dabar visą tai reikia išlaikyti. Kokia logika vežti šiukšles iš Rokiškio į Panevėžį? Užsimota ne pagal pečius, todėl didina mokesčius“, – samprotavo K.Binkis.

Gauna plastikinius maišus

helena simonaitiene

Helena Simonaitienė, Pasvalio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro atstovai aiškina, kad ant konteinerių klijuojami lipdukai apie įspėjimus dėl gresiančių baudų – prevencinis darbas, skatinantis žmones rūšiuoti komunalines šiukšles ir kuo mažiau jų mesti į bendras atliekas. Jie sako, kad dėl netinkamo rūšiavimo iš karto dar nebaudžia. Atliekų kontrolieriai tikrina ir paaiškina, kaip reikia rūšiuoti. Jeigu būtų nustatyta, kad ir kelis kartus perspėjus netinkamai rūšiuojama, tada jau gal ir baustų. Kol kas nesu girdėjusi, kad kas nors būtų skirta bauda.

Pas mus didesnėse gyvenvietėse yra įrengtos aikštelės, kur pastatyti konteineriai popieriaus, stiklo ir plastiko atliekoms. Tad gyventojams sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas. Be to, namų ūkiai gauna plastikinius maišus, į kuriuos galima sudėti stiklo, plastiko ir popieriaus atliekas. Juos galima palikti prie savo individualaus konteinerio, už jų išvežimą papildomai mokėti nereikia. Jeigu kas tokių maišų negauna, gali paprašyti atliekų vežėjų.

Nesikabinėja dėl rūšiavimo

Stasė Gruoblienė, Rokiškio rajono Kalvių kaimo bendruomenės pirmininkė

Mūsų kaime yra atliekų rūšiavimo konteineriai, žmonės jais naudojasi ir daugiau ar mažiau rūšiuoja buityje susikaupiančias šiukšles. Dar yra galimybė lengvas pakuotes sudėti į plastikinius maišus, kurie išvežami kiekvieną mėnesį. Pas mus niekas nesikabinėja dėl to rūšiavimo ir baudomis negrasina. Žmonės vienaip ar kitaip susitvarko, neapsišiukšlina, gyvename tvarkingai.

Mažesnių kaimų ir vienkiemių gyventojai naudojasi individualiais konteineriais, čia ir sumeta visas atliekas. O kur kitur jas dėti? Manau, niekas ir nereikalauja rūšiuoti, jeigu jie neturi tokių galimybių. Jaunesni kaimo gyventojai, turintys savo transporto priemones, atliekas atveža į rūšiavimo konteinerius. Bet daugiausia kaime yra pagyvenusių žmonių, kurie nevažinėja automobiliais, neturi ir sveikatos, kaip iš jų pareikalausi rūšiuoti atliekas?

 

 

Rekomenduojami video