Pradėję dygti grybai į miškus vilioja vis daugiau gyventojų. Tačiau prasidėjus grybavimo sezonui kelis kartus išauga pranešimų apie erkių įkandimus ir jų sukeltus susirgimus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, o tai reiškia, jog užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visur.

Antroji erkių aktyvumo banga

Specialistai pastebi, kad šiemet dėl šilto pavasario erkės pabudo ir tapo aktyvios anksčiau negu paprastai, tad ir pirmoji jų aktyvumo banga, kai tik pabudusios erkės skubėjo maitintis, kilo anksčiau – balandį ir gegužę.

Erkės mūsų krašte dėl gamtinių ir klimato sąlygų paplitusios gausiai, tad rizika užsikrėsti jų platinamomis ligomis yra itin didelė visus metus, tačiau pranešimų, kad žmonės susirgo erkių platinama liga, pikas paprastai fiksuojamas nuo vasaros vidurio iki spalio. Ypač jų padaugėja nuo rugpjūčio – anot „Lietuvos draudimo“ Asmens žalų skyriaus vadovo Jono Stasino, tuo metu pranešimų apie erkių platinamomis ligomis susirgusius gyventojus jie gauna 4–5 kartus daugiau nei, tarkime, pavasario mėnesiais, nes vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žmonės kur kas dažniau ima lankytis miškuose.

„Antroje vasaros pusėje ir rugsėjo pradžioje, kai maisto ima ieškoti ką tik išsiritusios naujos erkės, prasideda antrasis erkių įkandimų pikas“, – aiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė. Ji atkreipia dėmesį, kad antrasis erkių aktyvumo periodas sutampa su uogavimo ir grybavimo įkarščiu, o kuo daugiau gyventojų lankosi miškuose, tuo daugiau progų įsisiurbti turi erkės, kurios dažniausiai būna įsitaisiusios ant žolės ir augalų 25–35 centimetrų aukštyje.

Didžiausia tikimybė – susirgti Laimo liga

Erkės įkandimo padariniai paaiškėja ne iš karto, nes dažnai žmonės neatpažįsta erkinio encefalito ar Laimo ligos požymių. Taip pat pasitaiko, kad žmogų virusu užkrečia nesubrendusios erkės. Įkandę jauni voragyviai greitai ir nepastebimai nukrinta, nes nesugeba prisisiurbti prie odos taip stipriai kaip suaugusios erkės. Tokiais atvejais medikai dažnai užtrunka, kol nustato susirgimą ir išsiaiškina ligos priežastį. Be to, žmogus paprastai nepajunta įsisiurbusios erkės, kuri vienu metu gali užkrėsti net keliomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo liga ir kt.

Didžiausia rizika susirgti kyla žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtoje: miško darbininkams, uogautojams, grybautojams, taip pat sodybose vasarojantiems gyventojams. Tačiau ekspertė primena, kad erkių gali būti ir miesto parkuose, pievose, prie ežero ir kitose vietose, todėl leidžiant laiką gamtoje rekomenduojama naudoti šiuos parazitus atbaidančius repelentus, rengtis šviesiais drabužiais, vengti itin apžėlusių, nešienautų pievų, tankia žole apaugusių teritorijų.

Sergamumas erkių platinamomis ligomis įvairiuose Lietuvos regionuose skiriasi: daugiausia susirgimų fiksuojama Vidurio Lietuvoje, Kauno ir Panevėžio miestuose bei apylinkėse, teritorijose aplink Radviliškį, Pasvalį, Kėdainius, o Klaipėdos, Raseinių ir Akmenės rajonuose pavojingi virusai išplitę mažiau.

ULAC duomenimis, pernai erkiniu encefalitu Lietuvoje užsikrėtė beveik 500 gyventojų, o Laimo liga – daugiau negu 2 800 žmonių. Medikai išskiria tris Laimo ligos vystymosi etapus ir atkreipia dėmesį, kad laiku negydoma infekcija gali sukelti itin skaudžias komplikacijas. Lengviausia Laimo ligą diagnozuoti, kai įkandus erkei ant odos lieka raudona dėmė. Tačiau pusei visų susirgusių ši dėmė nesusiformuoja, todėl medikams ne iš karto pavyksta tiksliai nustatyti negalavimų priežastis. Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti net iki 30 dienų.

Įkandus erkei, rekomenduojama iš karto kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, o nustatęs ligą parinks efektyvią gydymo priemonę. Veiksmingos vakcinos nuo Laimo ligos nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl jei persirgusiam žmogui vėl įkąs užsikrėtusi erkė, jis šia liga gali susirgti pakartotinai.