Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dirbama žemė – skanus kąsnelis investuotojams

Žemės rinkos ekspertų vertinimu, pastaraisiais metais žemės ūkio paskirties žemės kaina vidutiniškai auga apie 7 proc. Tačiau atskirais atvejais ji gerokai pralenkia vidutinę, o dėl gerų žemės sklypų užverda karštos varžytynės. Jos dažniausiai įsiplieskia tarp stambiųjų, nes mažesnių ūkių galimybės įsigyti žemės dar labiau menksta. Dirbama žemė patraukli ir investuotojams – į didesnius žemės plotus toliau investuoja su žemdirbyste nesusijusios stambios bendrovės.

Rinką drumsčia naujokai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, praėjusiais metais už ariamos žemės hektarą teko pakloti vidutiniškai 3 890 eurų, už pievų ir ganyklų – 2 352 eurus. 2017-aisiais ariamos žemės hektaro vidutinė kaina siekė 3 571 eurą, pievų ir ganyklų – 2 170 eurų.

Auga ir žemės nuomos kainos. Pernai ariamos žemės hektaro nuoma kainavo vidutiniškai 131 eurą, pievų ir ganyklų – 94 eurus. 2017 metais už ariamos žemės nuomą mokėjo vidutiniškai 124 eurus, už pievų ir ganyklų – 78 eurus.

Nurodytos vidutinės žemės pirkimo ir nuomos kainos neatspindi dramų, kurios kartkartėmis kyla atskirose vietose, taip pat – ir kainų žirklių skirtinguose regionuose. Praėjusiais metais ariamos žemės žemiausia vidutinė kaina buvo Molėtų krašte – 1 631 euras už hektarą, o didžiausia – Joniškio rajone, kur už hektarą mokėta vidutiniškai 6 063 eurus.

Žemės pirkimo kainos gali net padvigubėti, kai prasideda varžytynės dėl patrauklių sklypų. Į gerus žemės gabalus investuoja ir pelningos bendrovės, kurios neužsiima žemdirbyste.

Jaunieji ūkininkai, siekdami įsitvirtinti ir išpildyti prisiimtus įsipareigojimus dėl europinės paramos, plečia ūkius ir lyg pametę galvas kelia žemės nuomos kainas. Kai kur žemės nuomos rinką drumsčia nauji veikėjai, kurie agresyviai pernuomoja žemes ir bando ūkininkauti.

Galimybės nevienodos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė teigė, kad jų krašte žemės pirkimo ir nuomos kainas sukelia keli stambieji ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Jie valdo didelius žemės plotus, gauna daug išmokų, tad gali daugiau mokėti.

L. Šermukšnienė

„Pas mus už hektarą jau moka nuo 8 000 iki 10 000 eurų. Girdėjau, kad kažkas prašė jau net ir 12 tūkstančių, bet čia, matyt, bus tik vienetai. Jeigu stambus ūkis dirba apie 1 000 hektarų, gauna apie 150 tūkstančių eurų išmokų, tad gali leisti sau brangiai pirkti žemę. O ką daryti ūkininkui, kuris dirba 100 hektarų ir gauna apie 15 tūkstančių eurų išmokų? Kaip jam įsigyti žemės, kurios kainos pasiekė tokias aukštumas? Akivaizdu, kad jų galimybės nevienodos“, – konstatavo L.Šermukšnienė.

Ji apgailestavo, kad valstybės mokesčių politika palaiko ir net didina atskirtį tarp stambiųjų ir smulkiųjų. Pavyzdžiui, nustačius „Sodrai“ mokamų įmokų ribas, mažesni ūkininkai nuo hektaro sumoka daugiau šių įmokų nei stambieji ūkiai.

Joniškio rajono ūkininkai visus pralenkia ir žemės nuomos kainomis. Pasak LŪS Joniškio skyriaus vadovės, dirbamos žemės hektaro nuoma išaugo iki 300 eurų, taigi ūkininkai už nuomą priversti mokėti maždaug dvigubai daugiau nei gauna išmokų.

„Keli ūkininkai kainas pakelia, o paskui kiti pyksta, spjaudosi, bet būna priversti mokėti daugiau. Pastarieji metai prasti, derliaus nėra, ir šiemet matyti, kad bus blogai, tad ūkininkams visai liūdna“, – teigė L.Šermukšnienė.

Kainas sukelia ūkininkai

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorė Panevėžio rajone Danguolė Kuzmienė pritarė kolegei, kad žemės pirkimo ir nuomos kainas sukelia patys ūkininkai. „Ne kartą jiems sakiau, kad jeigu jie būtų solidarūs, kainos būtų pastovesnės. Bet paprastai būna, kad ateina ūkininkas pas žemės savininką, pasiūlo kokių 10 eurų daugiau už nuomą ir prašo pernuomoti. Vyresnio amžiaus žemių savininkai tuo susigundo. Taip ir kaitinama rinka“, – pastebėjo ji.

Pasak ŽŪR atstovės, Panevėžio rajono ūkininkai dirbamos žemės hektarą perka už 4 500–5 500 eurų, o už labai derlingą žemę moka 6 000 ir dar daugiau eurų.

„Kaina priklauso ir nuo žemės derlingumo, ir nuo ploto dydžio. Pasitaiko, kad parduoda 10 hektarų, bet dažniausiai būna mažesni plotai. Ūkininkų galimybės įsigyti žemės labai nevienodos, dažniausiai perka stambesni ūkiai“, – sakė D.Kuzmienė.

Auga ir žemės nuomos kainos. ŽŪR atstovės teigimu, už dirbamos žemės hektaro nuomą panevėžiečiai ūkininkai moka nuo 100 iki 150 eurų, o kai kur kaina siekia iki 200 eurų.

Investuoja į žemę

Panašios žemės pirkimo kainos ir Pakruojo rajone. Šio krašto ūkininkas Albinas Navickas, neseniai išrinktas LŪS Pakruojo rajono skyriaus pirmininku, sakė, kad už mažesnius sklypus žemdirbiai moka apie 5 000–5 500, už didesnius – 6 000 eurų ir daugiau. Kaina priklauso ir nuo žemės našumo balo.

„Sakyčiau, kad žemės rinka yra daugmaž nusistovėjusi. Mes nesame tokie turtingi, kaip joniškiečiai. Kiek žinau, kolegos iš Joniškio krašto už žemės hektarą mokėjo po 6 000–7 000 eurų, duoda ir 8 000 eurų. Kur pasivaržo kaimynai, kainos, aišku, pakyla“, – kalbėjo jis.

A.Navickas pridūrė, kad ūkininkų galimybės įsigyti žemės, ypač didesnius plotus, menksta. Pastaraisiais metais žemdirbiai yra skriaudžiami gamtos, jų piniginės tuštėja, todėl varžytis dėl žemės išgali daugiausia tik stambieji ūkiai arba jas nuperka investuotojai.

„Jeigu kas pasiūlytų didesnį masyvą, pavyzdžiui, 60–80 hektarų, 400 hektarų dirbantis ūkininkas nebūtų pajėgūs įsigyti. Paskolos jis greičiausiai negautų, be to, reikia įvertinti, kada brangiai įsigyta žemė atsipirks. Tad tokie patrauklūs žemės plotai atsiduria stambių ir pelningų bendrovių rankose. Jos pačios tos žemės nedirba, o išnuomoja ūkininkams“, – žemės rinkos niuansus aiškino A.Navickas.

Agresyviai pernuomoja

LŪS Pakruojo skyriaus vadovas teigė, kad daugmaž nusistovėjusią žemės nuomos rinką drumsčia nauji veikėjai, kurie bando įsitvirtinti žemės ūkyje.

„Jie siūlo daugiau ir agresyviai pernuomoja žemes, todėl neadekvačiai rinkos vertei kyla žemės nuomos kainos. Jos siekia iki 200 eurų be gyventojų pajamų mokesčio. Tie žmonės, matyt, turi pinigų ir nori juos investuoti į žemės ūkį. Visais laikais žemės ūkyje buvo visko, prisimename, kaip buvo periminėjamos žemės ūkio bendrovės ir kt. O mes, vietiniai ūkininkai, ramiai ir nuosekliai dirbame“, – sakė ūkininkas.

Perka užsieniečiai

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė nenorėjo detalizuoti, kiek žemdirbiai moka už perkamą žemę bei žemės nuomą. „Tai individualūs susitarimai, tad apibendrinti būtų sudėtinga. Be to, ūkininkai nelabai nori skelbti kainų, nes sumos pasklinda į viešumą, o situacijos labai skirtingos – skiriasi žemės našumas, dirbamos žemės plotas, privažiavimas prie sklypų ir kt. Tai turi įtakos kainai“, – aiškino ji.

G.Staliūnienė pridūrė, kad pastaruoju metu didelių pokyčių žemės pirkimo ir nuomos rinkoje nėra. Po kelerių nelengvų metų žemdirbių pajamos sumažėjo, taigi – ir galimybės investuoti į žemę.

„Aišku, judėjimas vyksta. Jeigu žemių savininkai siūlo pirkti ilgai nuomotą žemę, ūkininkas perka. Jeigu ūkio rodikliai normalūs, bankai duoda paskolas. Bet daugiausia pinigų turi užsieniečiai, bendrovės, jie perka žemes, o ūkininkams dabar sunkiau. jau treji metai iš eilės sunkūs, ir šiemet nebus derliaus. Sausra, šalčiai – baisu“, – atsiduso ūkininkė.

Kurioziniai pasiūlymai

Žemė pigesnė nederlingame Dzūkijos krašte, tačiau ir čia jos pirkimo ir nuomos rinkoje nestinga įtampos. Dzūkijos rajonuose bene didžiausios žemės nuomos žirklės – nuo 30 iki 200 eurų už hektarą. Čia rinką labiausiai kaitina jaunieji ūkininkai, kurie yra įsipareigoję padidinti ūkius, kitu atveju gali prarasti gautą paramą.

„Ūkininkai, kurie ilgą laiką nuomoja tą pačią žemę, moka po 30–50 eurų. Bet tie, kurie turi įsipareigojimų dėl europinės paramos, siūlo net iki 200 eurų, kad tik gautų kur išsiplėsti. Jie priversti taip elgtis, nes kitaip jiems gali tekti grąžinti paramą“, – aiškino Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Druskininkų savivaldybės ūkininkas Antanas Vailionis.

Jis teigė, kad Druskininkų, Lazdijų kraštuose dirbama žemė perkama už 2 000–3 000 eurų, prastesnės žemės kainuoja pigiau. Pasitaiko ir kuriozinių pasiūlymų, kurie kaip reikiant užkaitina ūkininkų kraują.

„Buvo toks pasiūlymas – 500 eurų už žemės hektarą, tai dėl jos vos nesipešė. Tos žemės savininkas – iš Baltarusijos, tad jis, matyt, nelabai buvo įsigilinęs į žemės rinką ir gal iš nežinojimo pasiūlė tokią mažą kainą. Tiesa, nežinau, ar sandoris įvyko, ir kaip visa tai pasibaigė“, – žemės rinką įkaitinusią istoriją papasakojo A.Vailionis.

Kainos pamažu kopia aukštyn

Kęstutis Kristinaitis, korporacijos „Matininkai“ prezidentas

Žemės ūkio paskirties žemės kainos stabiliai kopia aukštyn, pasiūla nedidėja, o paklausa išlieka pakankamai aukšta, tad kainos po truputį auga – pastaruoju metu vidutiniškai apie 7 proc. kasmet. Nederlingų žemių, kurios skirtos žalienoms ar miškui apsodinti, kainos auga vos keliais procentais. Pasikeitus miškų sodinimo finansavimo politikai, sumažėjo tokių žemių paklausa, tad kai kur kainos net sumažėjo.

Didesnę paklausą turi derlingos žemės, kur auginami grūdai. Kai kuriuose regionuose tokių žemių kainų augimas didesnis nei šalies vidurkis. Kaimyniniai sklypai gali būti perkami ir 20 proc. brangiau nei vidutinė rinkos kaina. Atskirais atvejais yra visokių niuansų, tad kainos gali iškristi iš bendro konteksto, pavyzdžiui, yra servitutas, kuris apsunkina privažiavimą prie žemių, melioracijos defektai ir kt. Bet tokie atvejai ir sandoriai neatspindi bendros rinkos tendencijos.

Vidutinės žemės rinkos kainos Lietuvoje 2018 m.

zemes_kainos_2018

Rekomenduojami video