Vytauto gatvės gyventoja Edita pasakojo, kad kampe susigūžusį barsuką bendrosiose namo rūsio patalpose pastebėjo jos šešiolikmetis sūnus. Vaikinas į rūsį nusileido pastatyti savo dviračio. Pamatęs miško žvėrį kiek sutriko, jį nufotografavo. Daugiabučio gyventojai tuoj pat ėmė svarstyti, ką reikėtų daryti ir kaip barsukas ten pateko.

– Dvi dienas jį stebėjome. Jis buvo susigūžęs, tikriausiai alkanas, išsigandęs. Iš pažiūros suaugęs, didelis. Apskambinome visas įmanomas tarnybas – pažįstamai veterinarijos gydytojai, medžiotojams. Šie patarė gyvūną iš rūsio pabandyti išvaryti buitinėmis priemonėmis. Internete paskaitėme, kad barsukas – mėsėdis gyvūnas. Nunešėme jam mėsos gabaliukų, tačiau į ėdalą jis nekreipė dėmesio, – pasakojo moteris.

Antradienio vakarą žmonės gyvūną vis dėlto išbaidė garsiai kalbėdami ir mojuodami šluota. Žmonės baiminosi, kad barsukas gali būti agresyvus ar net pasiutęs. Ar jis toks buvo, neaišku, išsigandęs žvėris, pasak Editos, kaip siaubo filme nagais ir dantimis atplėšė fanera užkaltą nedidelį rūsio langą ir išlindęs išbėgo į gatvę Atgimimo aikštės link.

Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas gamtai Vytautas Mockus sako, kad pastaraisiais metais į miestus atklydę laukiniai gyvūnai nebėra didelė naujiena. Tai esančios civilizacijos pasekmės. Specialistas sako, kad mieste aptikus laukinį žvėrį jokiu būdu negalima jo liesti, pernelyg arti artintis. Išbaidyti jį galima plojant, garsiai kalbant. Į miestą priklydę žvėrys, pasak V.Mockaus, gali būti agresyvūs, jų elgesys neprognozuojamas. Pasitaiko, kad į miestus atklysta bebrų, net stirnų ar šernų.

Laukiniais žvėrimis, jų paėmimu rūpinasi 1999 m. įkurta Lietuvos gyvūnų globėjų asociacija. Ji skelbia, kad radus sveiką laukinį gyvūną jokiu būdu jo neliesti ir geriausia palikti ten, kur radote. Jei gyvūnas akivaizdžiai sužeistas, galima pranešti asociacijai, tačiau jos padaliniai veikia tik Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Asociacijos interneto svetainėje gga.lt nurodomi ir visą parą budinčių darbuotojų telefonų numeriai, kuriais galima skambinti ekstra atveju: 8 655 70 058, 8 686 44 828. Į pagalbą kai kiuriais atvejais, kai gyvūnas sužeistas, atvyksta ir vietos aplinkosaugininkai.