Spalio 5 d., 17. 00 val., Lietuvos spaudos fotografų klubas kviečia į Ramūno Danisevičiaus parodos „LIKĘ“ atidarymą Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Atidaryme dalyvaus autorius. Paroda bus eksponuojama iki spalio 29 dienos. Jos dalis bus eksponuojama Biržų meno galerijoje „Portfolio“.

2017 metų lapkričio 7 dieną, pirmojo parodos atidarymo Vilniaus rotušėje metu, poetas ir filosofas Liutauras Degėsys pastebėjo, kad Ramūno fotografijose mes pamatome save, nors jos ir fiksuoja kitus, o kolekcininkas Edmundas Kelmickas įvertino autoriaus meistrystę.

Biržai – penktoji stotelė ilgoje parodos „LIKĘ“ kelionėje po Lietuvą. Joje eksponuojama R. Danisevičiaus kūryba atlikta bei pateikiama įvairiomis technikomis: nuo tradicinės žurnalistinės fotografijos veidrodiniu fotoaparatu, spalvotų pinhole iki socialiniuose tinkluose Instagram bei Facebook publikuojamų fotografijų su komentarais. Aštuonios portretinės pinhole fotografijos eksponuojamos per išgaubto stiko pusrutulius, kuriuos sukūrė stiklo menininkai Indrė ir Remigijus Kriukai. Po atidarymo Vilniuje paroda jau buvo eksponuota Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose.

Nors autorius teigia, kad nė vieno socialinio tinklo neišskiria kaip favorito, vienas parodos LIKĘ raktų – paralelė su sąmonėje užprogramuotu feisbuko platformos ženklu LIKE, pagrindine autoriaus dalijimosi erdve, dar vienas parodos pavadinimo raktų – ji tiems ir apie tuos, kurie liko pasitikti šimtmetį.

Dauguma pasakojamų istorijų, lengvai sugulančių į vieną nuotrauką, yra pasakotojo vertybių ir asmenybės atspindys. Įamžintos kintančio gyvenimo sustabdytos akimirkos kviečia žiūrovus drauge panirti į apmąstymus, patirti estetinę jauseną, moderniomis priemonėmis tobulinti asmeninių patirčių refleksijas.

„Parodos idėja taip ir kilo – iš to nesibaigiančio nuotraukų srauto socialiniuose tinkluose. Kaupėsi, kaupėsi ir prisikaupė“, – apie parodos atsiradimą pasakoja R. Danisevičius. Paklaustas, ar seka komentarus socialiniuose tinkluose, parodos autorius šypsodamasis teigia, kad grįžtamasis ryšys jam labai svarbus. „Smagu sulaukti grįžtamojo ryšio. Visada seku, žiūriu, kaip žmonės reaguoja, kokias emocijas jiems sukelia mano įkeltos nuotraukos. Tačiau malonu ne tik tada, kai pastebi socialiniuose tinkluose, bet ir kai ateina į parodas, tuomet galima daugiau pabendrauti. Juk ne į visus komentarus socialiniuose tinkluose spėju atsakyti“, – mintimis dalijasi R. Danisevičius.

Autorius teigia, kad fotografijų, atliktų su viena ar kita fototechnika, neišskiria kaip atskiro projekto. „Telefonas labiau primena užrašų knygelę, kurioje gali viską pasižymėti. O štai su juostiniais fotoaparatais kiek kitaip – daugiau apgalvoti kadrai, nespaudi visko iš eilės. O juk ir miesto tema, kuri atsispindi mano kūryboje, praktiškai niekada nesibaigia, ją gali daryti įvairia technika nuo pavasario iki pat žiemos. Miestas juk neišnyks, taigi belieka paimti kažkokį tarpą iš to, ką jau sukaupei, o tada daryti parodą“, – mintimis dalijasi R. Danisevičius.

Socialinių medijų poveikis, keičiantis gyvavimą visuomenėje, keičia ir šiuolaikinę estetiką, ir jų veikimą pasaulyje bei jų santykį su individualia patirtimi. Autoriaus darbuose skleidžiasi šiuolaikinės visuomenės deformacijų kritika, gyvenimas perkeliamas į miestą, vaizdinė kodavimo sistema metaforas fiksuoja tiesiogine prasme, o buities vaizdus simboliškai. Autoriaus valia paskirti savo meistrystę šiuolaikinio socialinio metraščio sudarymui plečia ir bendrą Lietuvos vizualaus meno kontekstą.

Pats R. Danisevičius, paklaustas, kokia prasmė rengti parodas, jei nuotraukos prieš tai atsiduria socialiniuose tinkluose, teigia, kad norisi gyvai susitikti ir pabendrauti tiek su socialiniuose tinkluose jo darbus sekančiais žmonėmis, tiek su tais, kurie paskyrų socialiniuose tinkluose neturi. „Facebook paskyroje gali turėti tūkstančius draugų, o išėjęs į gatvę pasijausti labai vienišas. Todėl norisi rengti parodas, pasimatyti su draugais, pabendrauti su tais, kurie mano kūrybą seka ne tik socialiniuose tinkluose“, – teigia parodos autorius.

Vienoje parodos dalių pristatoma jaunųjų R. Danisevičiaus kolegų kūryba: Domanto Umbraso, Edvard Blaževič, Elijaus Kniežausko, Evgenia Levin, Ievos

Budzeikaitės, Justino Stacevičiaus, Pauliaus Peleckio, Roko Tenio, Tado Kazakevičiaus bei Žygimanto Gedvilo darbai. Tai fotografijos, kurios, jų nuomone, buvo sukurtos kaip Ramūno Danisevičiaus kūrybos ir asmenybės įtakos rezultatas.

Lietuvos spaudos

fotografų klubas