Ties bankrotu atsidūrusią Rokiškio aliejinę iš finansinės duobės bando ištraukti jos kreditoriai ūkininkai, tačiau lietuviško aliejaus spaudėjus gali parklupdyti Žemės ūkio ministerijos sprendimas restruktūrizuojamai įmonei neskirti rapsų perdirbimo subsidijų.

Viltys – tik teorinės

Finansinius sunkumus patiriančiai Rokiškio aliejinei šių metų birželį buvo paskelbta bankroto byla, tačiau bendrovė kartu su grūdininkais, kuriems bendrovė skolinga apie 2 mln. eurų, kaunasi dėl rapsų aliejaus spaudėjų įmonės restruktūrizavimo.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė bendrovei Rokiškio aliejinei bankroto bylą, kad bendrovė turi galimybių tęsti veiklą, ir leido jai restruktūrizuotis. Tiesa, taškas dėl restruktūrizavimo bylos dar nepadėtas. Aliejinės bankroto siekiantys kreditoriai pateikė apeliacinį skundą.

Rokiškio aliejinės vadovas Remigijus Jėčius tvirtina, kad įmonė gali atsistoti ant kojų ir grąžinti skolas. Pasak jo, bendrovė ties bankroto slenksčiu atsidūrė dėl buvusių vadovų, kurių veiklą tiria atitinkamos teisėsaugos tarnybos, palikimo.

Remigijus Jėčius

Rapsų aliejaus gamintojų viltys išsikapstyti iš finansinių bėdų gali likti tik teorinės, mat Žemės ūkio ministerija nusprendė neskirti rapsų perdirbimo subsidijų bankrutuojančioms ir restruktūrizuojamoms įmonėms. Toks sprendimas reiškia, kad rokiškėnai negaus planuotos valstybės paramos. O tai – iki 2 mln. eurų per metus.

Toks sprendimas kai kuriuos šalies ūkius gali pastūmėti į bankrotą, nes jie bendrovei Rokiškio aliejinei pardavė visus savo išaugintus rapsus ir neatgavo didelių sumų. Anksčiau valstybės subsidijos buvo neskiriamos tik bankrutuojančioms įmonėms, o dabar prie šios grupės nuspręsta prijungti ir restruktūrizuojamas įmones.

Kai kurių grūdininkų manymu, toks sprendimas pritaikytas būtent Rokiškio aliejinei.

Reikėjo keisti taisykles

Grūdininkai suskubo prašyti lobistų ir politikų pagalbos, kad šie užstotų žemdirbius. Situaciją pristačius Seimo Kaimo reikalų komitete, jo nariai, tarp kurių – nemažai grūdus auginančių ūkininkų, įpareigojo Žemės ūkio ministeriją atšaukti tokį sprendimą.

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje vėl buvo sugrįžta prie šio klausimo. Rokiškio aliejinės atstovas sakė, kad netekusi subsidijų įmonė negalės konkuruoti su kitais gamintojais, kurie gaus valstybės paramą.

„Šioje paramos schemoje dalyvaujame nuo 2014 metų, biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklės turėjo galioti iki 2020 metų, o dabar jos keičiamos. Mes esame vieninteliai šalyje lietuviško maistinio rapsų aliejaus gamintojai ir būsime išmesti iš rinkos, nes kiti gamintojai toną rapsų rinkoje galės pirkti 46 eurais (toks subsidijos dydis) pigiau. Subsidijos buvo įtrauktos į mūsų restruktūrizavimo planą“, – aiškino jis.

Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė teigė, kad tokie nurodymai atėjo iš Europos Komisijos.

„Nuo 2014-ųjų veikusi paramos schema galiojo iki 2017 metų, šiemet ją turėjome notifikuoti. Pokytis atsirado, kai Europos Komisija primygtinai įpareigojo nedaryti išimčių ir naudotis valstybės paramos teikimo gairėmis. Dabar pasirinkimas toks: neteikti subsidijų niekam arba toms įmonėms, kurios atitinka kriterijus“, – aiškino žemės ūkio viceministrė.

Ausma Miškinienė

Susitarė su VMI

Rokiškio aliejinės atstovai ir rapsų augintojai dėl tokio sprendimo neslepia nusivylimo. „Subsidija leistų greičiau grąžinti skolas ir konkuruoti su kitais gamintojais tokiomis pačiomis sąlygomis. Nesuprantame, kodėl priimtas toks mums nepalankus sprendimas“, – teigė restruktūrizuojamos įmonės vadovas R.Jėčius.

Pasak Rokiškio aliejinės direktoriaus, pasiektas susitarimas su Panevėžio apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Anksčiau aliejaus spaudėjai skundėsi, kad dėl ilgai trunkančio tyrimo buvo įšaldyta apie 1,3 mln. eurų grąžintino pridėtinės vertės mokesčio. Tai irgi pablogino įmonės finansinę padėtį.

„Geranorišku šalių sutarimu mokestinis patikrinimas buvo užbaigtas. Pridėtinės vertės mokestis buvo grąžintas, tiesa, ne tiek, kiek tikėjomės. Buvome paleidę gamybą, viskas veikia, galėtume dirbti ir užsidirbti“, – sakė R.Jėčius.

Matė pastangas

Rapsų augintojai teigia matantys dabartinių Rokiškio aliejinės vadovų pastangas pastatyti įmonę ant kojų ir užmegzti ilgalaikius ryšius su ūkininkais.

Pakeitusi pavadinimą (anksčiau įmonė vadinosi „Obelių aliejus“) nauja bendrovė prisistatė kaip viena didžiausių ir pažangiausių kokybiško maistinio, pašarams ir biodyzelino pramonei skirto aliejaus gamintoja Baltijos šalyse, atgaivinusia lietuviško rapsų aliejaus gamybą Lietuvoje.

Pernai įmonė buvo surengusi rapsų žydėjimo šventę Kupiškio rajone ūkininkaujančio Jono Pakalnio ūkyje. Ir šiemet ketino tęsti tokią tradiciją.

Rapsų augintojams buvo paranku bendradarbiauti, nes Rokiškio aliejinė mokėjo 10–15 eurų daugiau už toną žaliavos. „Kadangi šlubavo atsiskaitymai, augintojams ilgiau tekdavo laukti pinigų, todėl mokėjome šiek tiek daugiau. Juk geriau mokėti daugiau ūkininkams nei bankui palūkanas. Pernai per sezoną perdirbome apie 50 tūkst. tonų rapsų, šiemet planavome daugiau“, – aiškino R.Jėčius.

Gamyba Rokiškio aliejinėje sustabdyta nuo šių metų sausio mėnesio. Beveik šimtui ūkininkų įmonė skolinga apie 1,9 mln. eurų, o kartu su prekybos įmonėmis skola siekia iki beveik 5,5 mln. eurų. Skolų sumos įvairios – nuo kelių tūkstančių iki 400 tūkst. eurų.

Reikalavo Europos Komisija

Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklių nuostata dėl valstybės pagalbos skyrimo sunkumų patiriančioms įmonėms galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuva pernai lapkričio 22 d. kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl pagalbos biodegalų gamybai schemos pratęsimo laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Teikiant prašymą EK notifikuoti priemonę ,,Pagalbos biodegalų gamybai schemos pratęsimas“ vienas iš reikalavimų buvo tas, kad teikiama pagalbos schema privalo atitikti EK komunikato 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių nuostatas bei užtikrinti, kad gauti pagalbos pagal schemą negalėtų jokia sunkumus patirianti įmonė. Todėl EK kartu su kita informacija buvo pateikta ir Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklių redakcija, atitinkanti minėtų gairių reikalavimus, t. y. perkeltos nuostatos, kuriose nurodyta, kad pagalba aplinkos apsaugai ir energetikai negali būti skiriama sunkumus patiriančioms įmonėms.

Šią nuostatą galima pakeisti tik gavus EK sutikimą. Tada valstybės pagalba pagal galiojančią pagalbos biodegalų gamybai schemą taptų negalima. Pagal šiuo metu galiojančią pagalbos biodegalų gamybai schemą parama bus skiriama iki 2020-ųjų pabaigos.

Šiemet biodegalų gamintojams patirtoms išlaidoms kompensuoti skiriama tokia pati paramos suma kaip 2017 m. – 9,18 mln. eurų. Pernai bendrovei Rokiškio aliejinei išmokėta parama – 1,8 mln. eurų subsidijų.

Nori parklupdyti

Stasys Stačkūnas, Biržų rajono ūkininkas

Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras „uždarė“ tą klausimą ir, galima sakyti, mus išvarė iš posėdžio. O juk buvo svarstomos grūdininkų aktualijos ir užsiminta apie Rokiškio aliejinę, kurios dabartiniai sunkumai yra susiję su daugybe žemdirbių. Kur kitur, jeigu ne šiame komitete reikėtų svarstyti tokias opias problemas? Bet šis Seimo narys, regis, dėl to buvo labai nepatenkintas.

Mūsų manymu, ši Rokiškio rajono įmonė spaudžiama ir puolama iš visų pusių. Panašu, kad kažkas suinteresuotas parklupdyti ją, paskelbti bankrotą ir galbūt už vieną eurą nusipirkti.

Anksčiau aliejinei smūgiavo Valstybinė mokesčių inspekcija. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žmonės sakė, kad dabartiniams aliejinės vadovams neturi priekaištų. Jiems buvo palikta problemų uodega, bet tai jau anksčiau įmonę valdžiusių žmonių atsakomybė.

Iš pradžių su restruktūrizacijos planu sutiko ir „Citadele bankas“, bet paskui savo poziciją pakeitė. Dabar – dar vienas nokdaunas. Bendrovės akcininkai ir vadovas pateikė skaičiavimus, mes atgavome viltį, kad sulauksime pinigų. Restruktūrizacija – šansas įmonei atsitiesti, grąžinti skolas ir tęsti veiklą, o sprendimas neskirti jai subsidijų pakerta tokią galimybę. Manome, kad ši tvarka pritaikyta konkrečiai aliejinei, kad ji negautų subsidijų ir žlugtų.

Aš, aišku, suinteresuotas atgauti beveik 150 tūkst. eurų skolą, tačiau kartu noriu, kad triumfuotų teisybė, kad mūsų užauginta produkcija būtų perdirbama vietos įmonėje.