Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Auditas paspartins veislininkystės įmonių privatizaciją?

Auditoriams išpurčius veislininkystės įmones ir nustačius pažeidimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia spręsianti dėl šių bendrovių perspektyvų ir veiklos tęstinumo. „Kiaulių veislininkystės“ vadovo galva jau nulėkė. Seimūnai agrarininkai ir žemdirbių organizacijų atstovai stebisi, kad visose įmonėse staiga pastebėta daug trūkumų, ir kraipo galvas, ar auditu nenorima paspartinti valstybės valdomų įmonių privatizacijos.

Atleido direktorių

Virš veislininkystės įmonių jau seniai kabo privatizacijos aukciono plaktukas. Ši Vyriausybė, kaip ir ankstesnė, turėjo ketinimų atsikratyti veislininkystės įmonių – tarp privatizuoti numatytų įmonių buvo įtrauktos UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“ ir AB „Lietuvos veislininkystė“. Vėliau dėl pastarosios lyg ir atsitraukta.

Specialistai ir ūkininkų organizacijos buvo sušokusios argumentuoti, kad šių įmonių privatizavimas būtų istorinė klaida bei smūgis nacionalinei veislininkystei ir gyvulininkystei. Remiantis kitų šalių patirtimi motyvuojama, kad privatizavus panašią ar tokią pačią veiklą vykdančias įmones, jos tampa tik kitų šalių genetinės medžiagos platintojomis, nebelieka atsvaros kainų kilimui, dėl to ūkininkai patiria didesnių nuostolių.

Šį klausimą aptariant Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo sutarta, kad reikėtų atlikti šių įmonių auditą. Netrukus taip ir padaryta. ŽŪM paskelbė, kad vidaus auditas atskleidė, jog šių įmonių veikla nėra finansiškai tvari ir stabili, o jų vadovai neturi planų dėl investicijų bei veiklos gerinimo. Todėl ŽŪM kyla klausimų dėl jų veiklos tęstinumo ir perspektyvų.

Taip pat buvo pasitelkta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri, kaip skelbia ŽŪM, įmonėse nustatė šiurkščių apskaitos ir higienos pažeidimų. Po audito jau nulėkė „Kiaulių veislininkystės“ vadovo galva. ŽŪM pranešė, kad po VMVT patikrinimo paaiškėjus, jog įmonėje klestėjo šešėlinė prekyba, nebuvo užtikrintos elementarios higienos sąlygos, valdyba atleido įmonės direktorių Vilių Rekštį. Valdyba paskyrė laikiną vadovą ir įpareigojo įmonę paskelbti naujo vadovo atranką.

Nustatė trūkumus

ŽŪM konstatuoja, kad kita tikrinta bendrovė – „Panevėžio veislininkystė“ – valstybei nemoka dividendų, nes jos finansinė padėtis nėra stabili ir gautu pelnu dengiami ankstesnių metų nuostoliai, o privalomasis rezervas – nesudarytas. Auditorių ataskaitoje teigiama, jog įmonės bendrosios ir administravimo sąnaudos auga, tačiau pasiūlymų spręsti problemą nėra. Bendrovė investicijų neplanuoja, turtas dėvisi, o veikla – nuostolinga. Taip pat tvirtinama, kad ši įmonė neturi specialių įpareigojimų ir neįgyvendina jokių valstybės pavestų funkcijų.

Seimūnai agrarininkai ir žemdirbių organizacijų atstovai stebisi, kad visose įmonėse staiga pastebėta daug trūkumų, ir kraipo galvas, ar auditu nenorima paspartinti valstybės valdomų įmonių privatizacijos.

Nurodoma, kad „Šilutės veislininkystės“ veikla taip pat yra nuostolinga. Auditoriai teigia, kad bendrovės įstatinio ir nuosavo kapitalo santykis artėja prie kritinės 50 proc. ribos, kuomet valdyba ar visuotinis akcininkų susirinkimas turės priimti atitinkamus sprendimus. Bendrovės galvijų pardavimo sąnaudos nuolat viršija pardavimo pajamas. Jos atliekamo galvijų vertinimo veiklos apimtys tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos. Tvirtinama, kad „Šilutės veislininkystės“ veiklos perspektyva nėra užtikrinta, nes minėta asociacija turi teisę nesinaudoti šios įmonės teikiamomis galvijų vertinimo paslaugomis.

Auditoriai pripažino, kad Baisogalos seniūnijoje (Radviliškio r.) įsikūrusi „Kiaulių veislininkystė“ pernai uždirbo pelno, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį veikla buvo nuostolinga, be to, ženkliai išaugo bendrovės įsiskolinimai. Jie nustatė, kad įmonė nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir pirkdama grūdus bei kiaules neatliko viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, įžvelgta interesų konfliktų ir kitų pažeidimų, pavyzdžiui, bendrovės išsinuomota valstybinė žemė perduota naudoti ūkininkui neatlygintinai be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.

Ieškojo kabliukų?

Seimūnai agrarininkai ir žemdirbių organizacijų atstovai stebisi, kad visose įmonėse staiga pastebėta daug trūkumų, ir kraipo galvas, ar auditu nenorima paspartinti valstybės valdomų įmonių privatizacijos.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis svarstė, kad galbūt jo nuomonė yra subjektyvi, tačiau jo neapleidžia mintis, jog auditas ir jo išvados gali būti būdas greičiau atverti kelią šių įmonių privatizacijai. „Šių įmonių valdybos sudarytos iš Žemės ūkio ministerijai pavaldžių žmonių. Jeigu ministerija tikrino savo įmonę ir atrado trūkumų, reikėtų susigūžti ir juos skubiai ištaisyti, nes tai ministerijos atsakomybė“, – teigė jis.

Kita vertus, pasak LŽŪBA vadovo, keista, kad visų tikrintų įmonių veikla yra tokia bloga ir visi vadovai prastai dirba. „Jeigu yra nustatyta kokių nors finansinių problemų, jas reikia išspręsti, bet ar tai pretekstas kelti klausimą dėl veiklos tęstinumo?“ – svarstė J.Sviderskis.

KRK narys Vigilijus Jukna taip pat neslėpė nuostabos dėl prastų veislininkystės įmonių audito išvadų: „Tikrai stebina, kad staiga visose įmonėse aptikta neva didelė betvarkė. Gal taip norima pagreitinti privatizacijos procesą, todėl ieškoma visokių kabliukų? Aišku, jeigu kas negerai, reikia įvertinti ir tvarkytis. Bet tada reikia kalbėti ir apie ministerijos susidarytos valdybos atsakomybę. Kita vertus, jeigu kažkas blogai dirba, tai nereiškia, kad įmonė neturi perspektyvų ir ją reikia privatizuoti.“

Siūlo kitokį auditą

LŽŪBA vadovas mano, kad šiuo atveju būtų svarbesnis ne finansinės, bet veislininkystės veiklos auditas. Bet ar yra kam tokį atlikti? „Gal tik keli specialistai beliko, veislininkystės kaip tokios nebėra. Tos veislininkystės įmonės nekaltos, jeigu joms nenubrėžiami tikslai ir uždaviniai, nėra numatytas tinkamas finansavimas veiklai, kaip yra kitose šalyse“, – kalbėjo J.Sviderskis ir pridūrė, kad rengiant veislininkystės veiklos auditą reikėtų pasitelkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Žemės ūkio akademijos, Gyvulininkystės instituto ir kitus mokslininkus.

Jis užsiminė, kad audito išvadų nematė, todėl negali vertinti, bet iš turimos informacijos susidarė įspūdis, jog ieškota krislo akyje. „Veterinarijos specialistai, sakyčiau, tikrino itin skrupulingai, manau, kad čia reikia ūkiško požiūrio. Dar kyla abejonė, ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nebuvo pasitelkta tam, kad atrastų kuo daugiau krislų? Kitas klausimas – ar jie tokie dideli? Kur iki šiol buvo tie tikrintojai, kad tik dabar pamatė trūkumus? Iki tol lyg ir buvo normalu, o dabar jau pasiutusiai blogai“, – samprotavo LŽŪBA vadovas.

Stebina aplinkybės

Kauno rajono ūkininkas Nikolajus Dubnikovas nesiėmė vertinti ŽŪM paviešintos informacijos apie veislininkystės įmonių auditą, tačiau pastebėjo, kad ir pati ministerija yra atsakinga už paskirtus bendrovių vadovus bei jų darbą.

„Įmonių darbas yra viena, o kita – gandai dėl veislininkystės įmonių privatizavimo. Tokį siekį vertinu labai neigiamai, nes šios įmonės žemdirbiams labai reikalingos. Ten investuoti pinigai, veislininkystės veikla būtina, tad jeigu vadovas blogai dirba, ko vertinti negaliu, tai nereiškia, kad reikia parduoti objektą“, – teigė ūkininkas.

Jis pastebėjo, kad įmonių tikrinimo aplinkybės kelia įvairių minčių. „Čia galima vadovautis tik nuojauta, bet kai likus kelioms dienoms iki veislinių gyvūnų parodos, kurią organizuoja „Panevėžio veislininkystė“, į įmonę atsiunčiama veterinarijos patikra, kyla visokių pamąstymų. Be to, tai respublikinė žemės ūkio veislininkystės paroda, bet į ją neatvyko nė vienas net ir žemiausio rango ministerijos atstovas. Tai jau visų žemdirbių triūso nevertinimas ar net paniekinimas. Visus niuansus ir aplinkybes sudėjus į krūvą, vaizdelis nekoks“, – konstatavo N.Dubnikovas.

Patrauklūs „kąsneliai“?

J.Sviderskis VL tvirtino, kad žemdirbių organizacijos ir pripažintos veislininkystės institucijos sutinka, jog veislininkystės įmones būtų galima privatizuoti, bet ne aukciono būdu, o sudarant sąlygas patiems žemdirbiams, kurie naudojasi įmonių paslaugomis. Toks variantas jau buvo siūlytas ankstesnei Vyriausybei, tačiau liko be atsako. „Surado įvairiausių priežasčių, kodėl to negalima padaryti. Sakė, kad reikia pakeisti tai vienus, tai kitus teisės aktus. Tegu tai ir padaro, juk tam ir dirba Seimas, Vyriausybė“, – sakė LŽŪBA vadovas.

Jis įsitikinęs, kad nesudarius sąlygų žemdirbiams valdyti minėtų įmonių ir jas paleidus į aukcioną, veislininkystės veikla bus sužlugdyta. „Jeigu parduos aukciono būdu ir naujus šeimininkus įpareigos kelis metus vykdyti veislininkystę, greičiausiai bus tik laiko klausimas, kada ta veikla žlugs. Tos įmonės – gana patrauklūs „kąsneliai“. Štai „Panevėžio veislininkystė“ yra patogioje vietoje, prie kelio, geležinkelio atšakos. Patraukli ir Baisogaloje įsikūrusi „Kiaulių veislininkystė“. Verslui tai tikrai tinka“, – aiškino J.Sviderskis.

Karti privatizavimo patirtis

Buvęs žemės ūkio ministras V.Jukna svarstė, kad vieno recepto, ką daryti su veislininkystės įmonėmis, nėra: „Galbūt jų veiklą reikia optimizuoti, gal būtų tikslinga jas sujungti, o gal ir ne. Čia reikia išsamesnės kompetentingos analizės. Gal verta pagalvoti, kokių pritraukti papildomų funkcijų, kad į veiklą labiau įsitrauktų žemdirbių asociacijos, mokslas. Bet svarbu, kad nenutrūktų veislininkystės funkcijos, kad įmonės nebūtų paleistos po aukciono plaktuku, neužtikrinus šios veiklos perspektyvos. Tos įmonės turi tarnauti veislininkystei.“

Jis priminė, kuo pasibaigė prie Karmėlavos buvusio gyvulininkystės parodų centro privatizavimas. „Šį centrą privatizavo, o po kelių metų susigrizbo, kad negerai padarė ir valstybei reikia atpirkti. Bet savininkai užsiprašė nemažos kainos. Dabar ten beliko įvairių firmelių būstinės ir išpjaustyti gardai. Nesinori, kad taip atsitiktų ir su veislininkystės įmonėmis“, – sakė V.Jukna.

Ministerija tyli

VL prašė ŽŪM detaliau paaiškinti, kas laukia audituotų veislininkystės įmonių. Ar dėl nustatytų trūkumų jos neturi perspektyvos ir bus uždaromos? Ar audito išvados šias įmones pastūmės į privatizaciją? Gyvulininkystės sektoriui tai labai svarbūs klausimai, tačiau ŽŪM atstovai nerado laiko ar noro atsakyti.

Rekomenduojami video