LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Agrariniame lietuvių krašte daržininkystė vėl populiari. Naujų, netradicinių, daržovių ir gėlių veislių ieškantys tautiečiai dažnai susigundo internete siūlomomis sėklomis, iš kurių vėliau išauga tikros keistenybės.
Vis dėlto daržininkyste besiverčiantys ūkininkai nerizikuoja sėklomis iš Kinijos. Ankstyvą pavasarį turgavietėse ant prekystalių pasirodanti produkcija iš vietos ūkių dažniausiai išauginta iš čekų, olandų tiekėjų sėklų, o jų kaina skaičiuojama net ne už svorį, bet vienetą. Augalininkyste susidomėjęs Panevėžio rajono gyventojas Saulius pasistatė šiltnamį ir ėmėsi auginti įvairiausių rūšių pomidorus. Raudoni, geltoni, žali, milžiniški ir miniatiūriniai – tiek jų kiekvieną vasarą stengiasi prisiauginti ir paprastoje žemėje, ir maišuose su paruoštu durpių mišiniu.
Darbymetis Sauliui prasideda dar žiemą, kai namų palanges užima didžiuliai vazonai su žemėmis. Juose dygsta naujo sezono „kūdikiai“. Drąsus daržininkas praėjusiais metais susigundė pomidorų sėklomis internete. Jų maža kaina kėlė juoką, tad ir parsisiųsti sėklų iš pačios Kinijos lietuviui nebuvo baisu. „Dygo tie pomidorai sunkiau, bet sudygo, užaugo itin aukšti. Kai užderėjo, visi pomidorai buvo vienodai raudoni, nors pirkau įvairių rūšių sėklas“, – apie nepavykusį eksperimentą pasakojo daržininkas.
Sėjo gėles – išdygo dobilai Internetinę prekybą sėklomis iš Kinijos išbandė ir patyręs daržininkas iš Panevėžio rajono, Miežiškių, Vilius Valiukas. Daugiau nei 20 metų savo ūkio šiltnamiuose triūsiantis vyras sugalvojo parsisiųsti gėlių sėklų iš Azijos. Pasėjo gėles, o išdygo paprastieji balti dobiliukai.
Daugiau taip rizikuoti versle, iš kurio išmaitina šeimą, V. Valiukas nebesiryžo.
Pavasarinei šiųmetei sėjai miežiškėnas ruošiasi dar nuo rudens, kai prisipirko sėklų. Į žemę jos pasėtos jau prieš mėnesį. „Pradėjome nuo gėlių: našlaičių, petunijų. Jas pasėjome dar sausio 15-ąją. Iš daržovių pirmiausia sėjame visų rūšių paprikas, dabar atėjo eilė pomidorams. Agurkams kol kas per anksti“, – pasakojo V. Valiukas. Anksčiau pirmuosius daigus ūkininkas laikydavo namuose, bet dabar taip nebedaro, nes kambariuose atsiranda daug dulkių. Todėl jau žiemą Valiukų ūkyje užkuriami didžiuliai šiltnamiai. Vertina olandų ir čekų tiekėjus Prekybą paties užaugintomis daržovėmis V. Valiukas paprastai pradeda jau balandžio viduryje. Pusę derliaus parduoda namuose, kitą dalį – turguje.
„Mūsų šiltnamiuose auga tūkstančiai daigų. Per tiek metų jau išmokom apskaičiuoti, kiek jų galėsime parduoti per ateinantį sezoną, kiek reikės patiems. Rudenį lieka tušti šiltnamiai“, – pasakoja ūkininkas.
Anot jo, ir uždarbį iš ūkio galima suplanuoti visiems metams. Pajamos iš daržovių, vyro teigimu, kasmet gana pastovios. Norint išvengti nuostolių darže, V. Valiuko teigimu, derėtų rimtai įvertinti perkamos sėklos ir žemės kokybę. Pats ūkininkas sėklas užsisako daugiausia iš olandų, čekų tiekėjų, Lietuvoje apsiperka pas anykštėnus, Vievio ir Kėdainių pardavėjus. Durpių ūkiui įsigyja Kupiškio rajone.
Ankstyvos daržovės nepaklausios
Pavasarinei sėjai dar tik ruošiasi žemės ūkio bendrovė Dembavos šiltnamiai. Jos vadovo Algimanto Staškaus teigimu, darbai planuojami orientuojantis į geriausią laiką prekiauti šviežiomis daržovėmis. Ankstyva produkcija brangi, todėl, pasak direktoriaus, Panevėžio krašte nėra labai populiari.
„Sėti pradėsime kovo pradžioje. Jau daug metų taip darome. Ankstyvų daržovių savikaina aukšta ir pirkėjams ankstyvas derlius per brangus. Parduotuvės prisiveža pigių daržovių net iš Turkijos, Ispanijos, Lenkijos. Nors jų kokybė gal ir nekokia, bet užtat užsieniečiai parduoda savo produkciją vos ne už atvežimo kainą ir Lietuvos daržovių augintojai su jais nepakonkuruos“, – sako A. Staškus.
Neseniai pasirodė žinia, kad turgavietėse jau prekiaujama iš Lenkijos atvežtais trumpavaisiais agurkais, vienas agurkas kainuoja eurą. Žmonės šias daržoves perka gana aktyviai, tačiau A. Staškui tokios produkcijos kokybė kelia daug abejonių.
„Šioje srityje niekada nebuvo rimtos kontrolės ir dabar jos nepakanka. Atsimenu, kaip tarybiniais laikais agurkus skindavo ir kraudavo į maišus, kuriuose prieš tai laikytos trąšos“, – pamena A. Staškus. Anot jo, sėjai besiruošianti bendrovė pasitiki tik žinomų firmų sėklomis, jų turguje neieško, o pačias sėklas perka netgi ne gramais, o vienetais.
Geros veislės ilgavaisio agurko vienos sėklos kaina gali siekti net 40–50 ct. Trumpavaisiai agurkai gerokai pigesni – tokių viena sėkla kainuoja ir 5 ct. Prekybos centruose siūlomos produkcijos kokybė, A. Staškaus nuomone, gal ir nėra labai prasta, visgi patyręs daržininkas mano, jog salotų ar ridikėlių sėklų geriau čia nesirinkti. Anot jo, šių daržovių sėklos dažnai parduodamos senos ir nebedaigios.
Ingrida Nagrockienė
„Sekundė“
