Europos Parlamentas pernai priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Lenkijos valdžios iniciatyvas riboti vaikus tvirkinantį lytinį švietimą. Lenkija EP pasmerkimo sulaukė konkrečiai už siūlymą bausti už mokymą apie nepilnamečių lytinius santykius. Visame Vakarų pasaulyje netyla aistros dėl lytinio švietimo programų, kurios kai kur tampa ypač radikalios ir susiduria su tėvų protestais JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.

Lietuvoje diskusijos apie tai, ko ir kaip turėtume mokyti apie lytiškumą, nuvilnijo 2016 metais ir praėjo palyginti ramiai. Tačiau tiesioginiai lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos kūrimo dalyviai iš Lietuvos tėvų forumo (LTF) perspėja: nors programos rengimo procesas buvo sąžiningas ir puikiai moderuojamas, parengtoji programa vargiai gali būti įgyvendinta. O tai reiškia, kad kovos tęsis.

Tėvai siekia dalyvauti ugdymo procese

Lietuvoje dažnai kalbama apie šeimos ir švietimo politiką, tačiau palyginti retai pavyksta išgirsti, ką šeimas liečiančiais politiniais klausimais mano patys tėvai. Nors šalyje esama įvairių būtent šeimoms ir tėvams atstovaujančių organizacijų, garsiausiai girdimas kitų, į mažumų teisių gynimą orientuotų, organizacijų balsas.

Lietuvos tėvų forumas - viena nedaugelio iš tiesų girdimų organizacijų, įsikūrusi dar 2005 metais ir per ilgus metus užsitarnavusių tiek žiniasklaidos, tiek politikų dėmesį. Ji buvo pakviesta ir į Sveikatingumo ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos rengimą. Kaip apskritai patenkama į tokius procesus?

„Pradžioje į Lietuvos tėvų forumą politikai žiūrėjo gana rezervuotai. Jiems lyg ir norėjosi pažaisti demokratiją, bet realiai visas procesas vyko principu „mes pasitarėme, aš nusprendžiau“. Ir dabar jo šiek tiek yra likę, bet realiai mes įtakos turime daugiau nei anuomet. Anksčiau mūsų prisibijojo, nes įsivaizdavo, kad esame revoliucionieriai: esame nepatenkinti ir norime tik stovėti su transparantais. Ilgainiui mums pavyko užsitarnauti ir pateisinti konstruktyvių partnerių reputaciją, kadangi siekiame ne tiek kritikuoti, kiek siūlyti sprendimo būdus. Dėl to esame gerbiami“, - teigė LTF pirmininkas, verslininkas Audrius Murauskas.

Pasipiktino pliuralizmu

LTF atstovai buvo pakviesti ir į Lytiškumo ugdymo programos rengimą. Darbo grupėje tėvų forumui atstovavęs Renaldas Jančiauskas pasakoja, kad programos rengimas vyko sąžiningai, tam sukurtoje darbo grupėj dalyvavo apie 20 žmonių, buvo įtraukti įvairių pažiūrų ir interesų grupių atstovai.

„Apie trečdalis darbo grupės narių palaikė genderizmo idėjas. Pati darbo grupė, kiek supratau, buvo inicijuota būtent šių organizacijų, jos siekė, kad tokia grupė atsirastų. Pradedant darbą grupė pasipildė ir kitokią, ne vien jų, nuomonę atstovaujančiomis organizacijomis. Tuo nepatenkinti LGBT reikalavimų šalininkai pradėjo viešai kritikuoti grupės darbą, - teigia jis. - Sakyčiau, kad kaip tik proceso skaidrumą liudija tai, kad darbo grupė buvo sustabdyta ir papildyta skirtingiems požiūriams atstovaujančiais žmonėmis. Pradžioje buvo labai sunku susikalbėti, bet paskui atsirado tam tikras lengvumas ir gebėjimas išklausyti ir suprasti. O darbo pradžioje vyravo tik nenoras girdėti vienas kitą.“

Kas lėmė tokį susikalbėjimą ir nešališkumą? R.Jančiauskas pripažįsta pačios ministerijos nuopelną.

„Posėdžiams vadovavusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina ir pati asmeniškai patyrė stiprų neformalų spaudimą, tačiau gerai suvaldė situaciją. Politikai „nedusino“ ir neblokavo genderizmo oponentų nuomonės ar ją atitikusių sprendimų. Nėra ką slėpti, lytinio švietimo šalininkai buvo pirmiausiai suinteresuoti homoseksualizmo ir genderizmo idėjų sklaida, todėl ir į pačią programą žiūrėjo visų pirma per šį aspektą. Kiti aspektai - sveikatingumas, rengimas šeimai - jiems nelabai rūpėjo. Daug kartų buvo pabrėžta, kad žmogus nėra tik lytinė būtybė, darniam žmogaus gyvenimui šeimoje reikalingi įvairūs psichologiniai įgūdžiai. Tai lėmė, kad viena pusė norėjo išryškinti kompleksiškumą, o kita - konkrečias nuostatas. Pradžioje skambėjo daug lozungų, bet juos eliminavus įvairiais tyrimais ir straipsniais, prasidėjo daugiau argumentų kalba. Abi pusės rėmėsi moksliniais argumentais ir patirtimi. Paradoksalu, tačiau grupė, mėginusi teigti, kad tik jos pusėje mokslas, turėjo pripažinti, kad tai nėra tiesa“, - apie skirtingų požiūrių susidūrimą pasakoja jis.

Mūšis, bet ne karas?

Nors tėvų atstovai palankiai vertina Lietuvoje vykusį lytiškumo ugdymo programos rengimą ir pačią parengtą programą, perspektyva kelia nerimą ir jiems. R.Jančiausko teigimu, programa per plati, kad ją būtų įmanoma įgyvendinti nedidinant užsiėmimų skaičiaus, o plėsti programą ar aukoti kitus mokomuosius dalykus dėl rengimo šeimai nesitikima. Tai reiškia, kad programa liks neįgyvendinta. Pašnekovo žodžiais, „situacija su strategijų rengimu Lietuvoje „aukštumoje“, bet su jų įgyvendinimu - ne.

A.Murauskas įžvelgia dar gilesnę problemą. Jo įsitikinimu, vyksta dviejų pasaulėžiūrų susidūrimas ir viena niekaip nesusitaiko su pralaimėjimu.

„Vėl ir vėl matome kylant tas pačias iniciatyvas, kai prisidengiant tos darbo grupės parengta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa bandoma iš tikrųjų vykdyti tiesiog lytinio švietimo programas. Sąvokos čia labai svarbios ir reikalauja tikslumo. Lytinis švietimas kreipia į tai, kad paauglių seksualinis gyvenimas neišvengiamas, todėl užtenka informuoti jaunimą apie kontracepciją ir leisti galvoti, kad tada seksas „saugus“. Lytiškumo ugdymas, priešingai, akcentuoja, kad svarbiausia yra asmenybės branda ir pasirengimas šeimos gyvenimui, o lytiniai santykiai turėtų būti tik esant ilgalaikiams įsipareigojimams. Šie požiūriai iš esmės nesuderinami. Priimta programa atitinka antrąjį, bet vis mėginama gyventi pagal pirmąjį“, - apibendrina jis.

Vytautas SINICA