Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Velniop traškučius ir kokakolą – užkąsim cepelinais

Pripažinkime – esame būrų tauta, mokanti tik žemę rausti. Tiksliau, taip reikėtų suprasti tarptautinių korporacijų siunčiamą žinią. Išvertus iš Ezopo kalbos ji skambėtų maždaug taip: „Žaiskite ir toliau savo smėlio dėžėje, nes pasaulio žemėlapyje jums vietos nebelieka.“

Mus pasiuntė

Tarptautinės korporacijos nedalyvauja politiniuose debatuose apie koldūnus, nesvarsto lietuviškos medžioklės ypatumų, nediskutuoja apie naują socialinį modelį. Jos dėlioja pinigus ir strategijas. Dar baisiau: milijardus uždirbančios įmonės paprastai tas strategijas bei vizijas ir įgyvendina, o ne nukiša į tolimiausią stalčių ateities kartoms, kaip daro mūsų politikai.

Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog mūsų valstybė vis sparčiau nurašoma ir siunčiama velniop. O kad taip nutiktų, mes stengiamės kiek tik įmanoma. Keletas šviežių mūsų žiniasklaidos pranešimų. Cituoju „15min.lt“:

„Kompanija „Coca-Cola“ uždaro gamyklą Alytuje, iš kurios bus atleista apie 80 žmonių. Pasaulinė bendrovė nutarė iškelti gamybą į Lenkiją. Alytaus meras Vytautas Grigaravičius sako, kad dabar svarbiausia bus rasti naujas darbo vietas žmonėms, jog šie neišvažiuotų iš miesto.“

„Rugpjūčio pabaigoje apie sprendimą nutraukti traškučių „Estrella“ gamybą Kaune paskelbė ir bendrovė „Estrella Baltics“. Jos teigimu, akcininkai nepanoro investuoti į gamybą Lietuvoje – jie pasirinko gamyklą netoli Vroclavo.“

„Apie gamybos iškėlimą iš Lietuvos šių metų kovo pradžioje paskelbė ir Kaune kečupą gaminanti įmonė „Suslavičius –Felix“. Nuo ateinančių metų pradžios pomidorų padažų gamyba bus perkelta į Švediją, Austriją ir Latviją.“

„Rail Baltica“ projektas pakibo ant plauko. Greičiausiai jį administruos ir rinksis mokesčius Latvija. Nors ilgai išpūtę krūtines rengėmės tą daryti mes.“

Paprastai prie panašaus pobūdžio pranešimų pridedama kokia nors skambi frazė, pavyzdžiui, „miesto valdžia šokiruota.“ Kaip suprantu, ji turėtų sukelti užuojautą moraliai traumuotiems politikams ir parodyti, koks niekingas investuotojų elgesys.

Ramus miegas

Taigi, mūsų valdžia jau šokiruota, todėl būkime netaktiški ir paklauskime (aišku, retoriškai): „O kodėl jūs šokiruoti ir tik dabar susirūpinote, kur dėti žmonės? Ką veikėte iki šiol?“ Tokio dydžio korporacijose, kaip „Coca-Cola“ ar „Estrella“, nuo pirminės idėjos apie investavimą, naujos gamyklos kūrimą ar jos perkėlimą iki galutinio sprendimo prabėga ne trys dienos ir ne trys mėnesiai. Biurokratinis aparatas ne ką prastesnis, nei mūsų Seime. Tik, skirtingai nei mūsų Seimo ar Vyriausybės, jų vadovybės sprendimai visada įvykdomi ir nelydimi žodžių „šokiruoti“. Jie tiesiog užliejami nieko neatskleidžiančių paaiškinimų lavina. Kam gadinti santykius su politikais? Dėl to gali kristi akcijų kursas, o tai nėra malonu ir visai nereikalinga fantastiškus atlyginimus gaunantiems direktoriams.

Galima atleisti miesto ar rajono merui, kuris vargu ar prisibels net iki vidutinio lygmens regiono vadovo, nebent šiam prireiks eilinio statybų leidimo ir paskambins pats. O kur mūsų „Investuok Lietuvoje“ su savo tuntu ekspertų ir klerkų, minia nelabai ką veikti turinčios akademinės bendruomenės (studentų spėriai mažėja, bet algos nemenksta). Jų pareigybinėse instrukcijose juk įrašyta, kad jie turi sekti, stebėti, analizuoti ir siūlyti. Tuo labiau kad, pavyzdžiui, „Coca-Cola“ gamykla Alytuje, kur plušėjo 80 žmonių, buvo mažiausia pasaulyje ir net plika akimi buvo matyti, kad jos likimas kabo ant plauko.

Tačiau ar su šios bendrovės, kuriai tiesiogiai dirba 130 tūkst., o susijusiose įmonėse – dar 700 tūkst., vadovais mėgino prie vieno stalo susėsti mūsų prezidentė ar premjeras, beje, abu labai mėgstantys pasigirti, kaip pas mus skatinamas ir tobulinamas verslumas. Gaila tik, kad ši savigyra nepadeda Lietuvoje išlaikyti bent milijono dirbančiųjų. Žinoma, dabar politikai gali pasiteisinti, kad esą vengia tokių susitikimų, nes ten teks aiškintis, kas moka už pietus ir mineralinį. Kaip sako liaudies išmintis, nemokamų pietų nebūna.

Klasiko palikimas

Atsiprašau, kad užsisvajojau. Kokie čia dar valstybės vadovus galintys pažeminti susitikimai su kažkokiomis korporacijomis... Kaip sakė marksizmo leninizmo ideologai, korporacijos – pasaulinio imperializmo tarnaitės. Prisiminkime pastaruosius skandalus, į kuriuose mes įsisukome, nors korporacijos kas antrą dieną iš mūsų valstybės į kaimyninę iškelia gamyklas.

Štai iškalbingas „Judex“ ir isterijų skandalas. Gamykla vietinė, realūs pažeidimai menki, netgi nekeliantys grėsmės koldūnų valgytojams. Tačiau mes šį skandalą sugebėjome sėkmingai iškelti iki tarpvalstybinio lygio, ir gamyklos, kurioje dirba 200 žmonių – dvigubai daugiau nei „Coca-Cola“ Alytuje, likimas pakibo ant plauko. Ar jiems pavyks išlaikyti užsienio rinkas, niekas nežino.

Įvėlėme kaimynus

Užsieniečiai jau prašo įvairių patvirtinimų ir patikinimų, kad mūsų produktai saugūs. Tik ar gali ši smulkmena sujaudinti politikus, kai rinkimai taip arti? Beje, šio skandalo mūsiškiams neužteko: griebėmės broliškos pagalbos ir į medžioklę kartu su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Jonu Miliumi įsukome Latvijos žemės ūkio ministrą Janį Dūklavą. Vargšas buvo priverstas skaičiuoti, kiek cepelinų kąsnių atsikando, ir gilintis į mūsų vietines politines peripetijas. Įdomu, ar kitas Latvijos žemės ūkio ministras norės ką nors neformaliai aptarti su lietuviu kolega?

Galbūt prezidentūroje tikima, kad politika ir ekonomika gali plėtotis be žmogiškųjų santykių – užtenka prieš televizijos kameras pasirašyti vieną kitą sutartėlę, ir viskas eis kaip sviestu patepta. Tikrovė, deja, yra kitokia – tikrieji pinigai uždirbami ir visuomenę bei politiką keičiantys sprendimai priimami neformaliai. Net Sovietų Sąjungą sunaikinęs dokumentas pasirašytas ne Kremliuje, o pirtelėje Belovežo girioje.

Tačiau nesukim sau galvos. Kol yra ES pinigų ir Didžioji Britanija dar pajėgi kas pusmetį priimti po 20 tūkst. jaunų lietuvių, galime ramiai laukti kitų rinkimų ir sočiai užkąsti cepelinais – latviai jų dar ilgai nevalgys. Velniop tuos traškučius ir kokakolą. Jie kenkia sveikatai ir mūsų politikų veido odai, nes tenka vaizduoti susirūpinusius ir atsakyti į vieną kitą nemalonų klausimą. Ar po šito cirko kurios nors valstybės ministras ar premjeras ar tuo labiau keliolika milijonų eurų per metus gaunantis korporacijos vadas norės savo ir mūsų valstybės ar įmonės labui tartis dėl ko nors neformalaus su mūsų politikais? Kam tai rūpi, rinkimai čia pat.

Rekomenduojami video