Sakykit jūs ką norit, bet moterys į vyro gyvenimą įneša labai daug praktinės, gyvenimiškos išminties – tokio savotiško buitinio žinojimo, išmanymo apie dalykus, apie kuriuos anksčiau mes, vyrai, greičiausiai net nesusimąstydavom. Štai, pavyzdžiui, aš tik po vestuvių sužinojau, kad pieno pakelį į šaldytuvą galima įdėti ne taip. Ir dabar jau net nebesuprantu, kaip iki tol galėjau be šito gyventi!..

Arba štai dar viena visai šviežia mano patirtis: vos prieš kokį mėnesį sužinojau, kad šampūnas, kuriuo aš sėkmingai plaunu galvą jau gal pusę savo gyvenimo, yra visiškai niekam tikęs ir man gal net kenkia. Tikriausiai tik per stebuklą ir tik dėl labai stiprių genų aš vis dar nenuplikau. Ir jūs jau tikriausiai nujaučiate, kad vietoj to mano pamėgto šampūno dušo lentynėlėje staiga vieną dieną atsirado kažkoks nematytas lietuviškas produktas. Kuris, esą, turėtų man daug geriau tikti ir patikti.

Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad po mėnesio kasdienio naudojimo jokių matomų ar jaučiamų pokyčių neužfiksavau. Plaukai atrodo vis dar taip pat – nei nuslinko, nei daugiau naujų priaugo. Spalvos nepakeitė. Pleiskanų lyg ir neatsirado, bet kad plaukai būtų įgavę kažkokį šilkinį blizgesį – irgi nepasakyčiau. Todėl kuo tas naujas šampūnas yra geresnis (arba blogesnis) už mano senąjį – tikrai nežinau. Spėju, jog viskas čia tik iš to paties niekuo nepagrįsto mito, kad neva lietuviška kosmetika ir buitinė chemija yra kažkuo geresnė už užsenietiškąją.

Nesupraskite manęs neteisingai, aš ne prieš lietuvišką produkciją. Iš dviejų tokios pat kokybės ir panašios kainos prekių aš visada rinksiuos lietuvišką. Paprasčiausiai – dėl mūsų ekonomikos ir dėl pačios Lietuvos, kurią baisiai myliu ir kurioje man gera gyventi. Bet kai kalbame apie kokybę ir kai norite man kažką įrodyti, tai klokite, prašau, argumentus ant stalo: kuo daiktas geresnis? Kiek ir kame? Duokite man tyrimų medžiagą ir statistiką.

Nes, matot, aš netikiu tokiais kriterijais, kaip kad „čia sveikiau“ arba „ten pridėta neaišku ko“. Tokių argumentų paprasčiausiai nėra kaip pamatuoti! Kai mano draugai mane įtikinėja, jog turėčiau apsilankyti kokiame nors naujame restorane, nes ten „labai viskas skanu“, tai čia nėra joks argumentas. Nes tai, kas jiems yra skanu, man gali būti per daug sūru arba prėska, gali būti pervirę, sprangu arba netikusiai patiekta. Juk sutiksite, kad kriterijus „labai skanu“ yra niekaip neišmatuojamas, tiesa? Tai tik nuomonė, tik skonio reikalas.

Būtent tokia pati „tik-nuomonė“ yra ir visa kita, ko jūs negalite paremti tyrimais, mokslu ir statistika. Pavyzdžiui, ar jums teko kada girdėti, kad mums įprastos dantų pastos kenkia dantims? Taip mėgsta įtikinėti visokių ekologiškų, neva „sveikesnių“ produktų šalininkai bei platintojai. Bet o kuo pagrįsti tokie jų tvirtinimai? Dar prieš pusšimtį metų, kai neturėjome visų tų „kenkiančių“ colgate‘ų ir blend-a-medų, retas žmogus sulaukdavo trisdešimties su visais nuosavais dantimis. Ir atvirkščiai: dabar, kai naudojame tas dantų pastas, visų šypsenos kaip kokie Elektrėnų žiburiai šviečia iš tolo. Tai kodėl aš turėčiau tikėti, kad mano dantų pasta man kenkia?.. Ar yra kokia nors statistika, kad XXI amžiuje žmonijos dantys genda labiau, negu gesdavo 1950-aisiais?..

Iš tiesų iš tiesų sakau jums – viskas, kas neparemta tyrimais ir statistika, tėra tik marazmas ir pagonybė. Statistika yra teisybės motina, ir tai, ko jūs negalite pamatuoti skaičiais, tėra tik jūsų nuomonė ir nepagrįsti įtikėjimai. Nesutinkat?

Aš, pavyzdžiui, nuo pat vaikystės girdžiu, kad BMW vairuotojai yra baisiausia, kas gali nutikti kelyje. Esą jie vairuoja chuliganiškai, nesilaiko kelių eismo taisyklių, visada užlenda, netvarkingai stato savo automobilius ir t.t. Bet ar kas nors yra matę kokią nors statistiką, kurį įrodytų, kad būtent BMW automobilių vairuotojai šitaip elgiasi dažniausiai?..

Galbūt tokia statistika kažkur ir yra, aš nežinau. Ir jokiu būdu netvirtinu, kad BMW turėtojai yra šventi. Bet kai gerai pagalvoji – tai juk ir kitų automobilių vairuotojai kartais kelyje elgiasi chuliganiškai, argi ne taip? Štai, pavyzdžiui, praėjusią savaitę „Toyota Yaris“ iš antros juostos sugalvojo sukti į dešinę tiesiai man prieš nosį. Prie prekybos centro anądien mačiau raudoną „Peugeot“, pastatytą per dvi vietas, o kitą dieną – taip pat stovinčią „Audi“. Dar mačiau „Lexusą“ neįgaliųjų vietoje, o šiandien pakeliui į darbą prieš mane važiavo „Renault Scenic“, kuris malėsi per visas eismo juostas nerodydamas jokių posūkių. Bet nė vieno pažeidėjo su BMW per pastarąsias keletą dienų, ar galite tuo patikėti?..

Maža to – asmeniškai pažįstu bent du BMW turėtojus, kurie visada važinėja taip tvarkingai, kad aš net su savo dyzeliniu „Chrysleriu“ lakstau labiau negu jie. Tai dabar įrodykit man, kad BMW vairuotojai yra tik chuliganai. Mano patirtis rodo visai ką kita, ir aš net neabejoju, kad jūs lygiai taip pat kiekvieną dieną gatvėse matote visokių pažeidėjų. Bet kažkodėl (nežinau – gal iš pavydo, ar tiesiog iš inercijos?..) tik tais atvejais, kai tai daro kažkas su BMW, jūs būtinai užfiksuojat dar ir automobilio markę.

Todėl ir sakau: jeigu norite ką nors man įrodyti – duokite skaičius. Galite statistiką atsiųsti man į feisbuką (Virgis V. Kuprys), ir tada aš galbūt parašysiu straipsnį apie tai, kad BMW vairuotojai yra blogiausi pasaulyje. Bet kol tokios statistikos man neparodėte – jūs kalbate orą.

Beje, jeigu jau susirasite mane feisbuke, tai kartu atsiųskite man statistikos ir apie tai, kaip Lietuvoje gyvenimas vis prastėja. Nes čia yra dar vienas mitas, kuriuo niekaip negaliu patikėti. Ir ne tik dėl to, kad gatvėse matau prabangius automobilius, ne tik dėl to, kad tas pats feisbukas pilnas jūsų nuotraukų iš atostogų prabangiuose kurortuose, ir net ne dėl to, kad mano paties tėvų namuose yra po televizorių kiekviename kambaryje, įskaitant virtuvę.

Aš matau tai, ką matau: visi ekonominiai rodikliai tik auga. Minimalų atlyginimą vien per tą laiką, kiek aš dirbu mokykloje, valdžia pakėlė du kartus. Štai net jūs patys man tvirtinate, kad mes sugebame pagaminti geresnę kosmetiką ir buitinę chemiją, nei užsieniečiai. Tai kaip gali taip būti, kad mūsų gyvenimas tik prastėja?! Nesuprantu to, paaiškinkit man. Žmonės net kalba, kad viskas dabar eurais kainuoja tiek pat, kiek anksčiau kainuodavo litais!

Atsiverčiu savo užrašus, kur vedu buhalteriją: degalai kainuodavo beveik keturis litus už litrą, dabar – šiek tiek daugiau nei euras. Už šildymą mokėdavau šimtais, dabar šalčiausią žiemos mėnesį – vos penkiasdešimt europietiškųjų. Padoresnio buto nuoma Vilniuje anais laikais atsieidavo kokius 1 200 litų. Dabar moku 300 eurų ir dar manau, kad gyvenu per daug prabangiuose apartamentuose! Todėl niekaip nesuprantu: iš kur jūs traukiate, kad euras dabar vertas tiek, kiek anksčiau buvo vertas litas? Dovanokit, bet taip gali tvirtinti tik tas, kas nepažįsta skaičių!..

Todėl ir sakau – gal geriau nusiraminkime ir tiesiog pažiūrėkime į statistiką. O ne į feisbuką. Nes feisbukas, broliai ir seserys, yra didžiausia va tokių visokių mitų saugykla, iš piršto laužtų prasimanymų sklaidos kanalas. Kažkas, galbūt tiesiog nepatenkintas savo gyvenimu ar prastai praeitą naktį išsimiegojęs, sugalvoja kažkokią nesąmonę ir parašo į internetus. Kažkas tuo patiki ir pasidalina, nes nepagalvoja. O tada būrys žmonių priima tą nepatikrintą ir neįrodytą tiesą už tikrą pinigą. Ir po to jau visi dejuodami grąžo rankas ir griežia dantim – tik pažiūrėkite, kokia neteisybė pasaulyje!

Bet nebūtinai viskas yra taip blogai, kaip jūs tikite. Norite, išduosiu jums paslaptį? Pagal statistiką – jeigu jūs turite išmanųjį telefoną, feisbuką jūs pasitikrinate vidutiniškai 14 kartų per dieną. Tai paimkite ir sumažinkite šitą skaičių iki kokių dviejų kartų. Ir pamatysite – gyvenimas pasidarys kur kas šviesesnis. O jau tada nusišypsokite ir palinkėkite vieni kitiems ramybės!