Susirinkau informaciją ir išanalizavau, kiek vidutiniškai per mėnesį vyksta savivaldybės kultūros, sporto ir kitų įstaigų organizuojamų renginių mūsų rajono žmonėms. Skaičiai išties yra tiesiog stulbinantys – vieną niekuo neišsiskiriantį mėnesį turime net 395 renginius rajono žmonėms, kuriuose „dalyvauja“ apie 14 tūkst. 500 žmonių. Fantastika ar ne? O štai naujame rajono strateginio plano projekte rajono renginiams numatyta skirti netoli 350 tūkstančių eurų per metus. Štai už tiek mes visi linksminsimės ir gerai leisime laiką. Turėtume tiesiog paskęsti kultūros ir pramogų gausoje.

O kur dar švietimo, verslo ir kitų organizacijų renginiai?

Dar yra ir komerciniai renginiai.

Taigi, nors žmonių Kėdainių rajone sumažėjo maždaug 20 tūkstančių, bet pramogų ir įvairių renginių tik padaugėjo.

Taigi kyla klausimas: ar mes dar turime laiko darbui ir susiorientavimui, ko mums reikia ir kokią naudą visa tai duoda?

Kas atlieka bendrą visų renginių ir pramogų koordinavimą, analizę ir visų šių veiklų suvaldymą bei strategavimą?

Rajono vadovai, administracijos lyderiai? Tie patys, kurie tampa „etatiniais“, o kartais gal net kartu su organizatoriais ir „prikviestais“ keliais renginio palaikytojais, vieninteliais tokių renginių lankytojais...

O gal šį darbą atlieka specialistai? O ką specialistai? Juos galima suprasti. Jie gi stengiasi įrodyti, kad gerai ir gausiai dirba jų kuruojama sritis...

Tad kyla klausimas: kada atliksime sisteminę analizę ir padarysime gilumines išvadas?

O gal nuo tokios gausios kultūrinio gyvenimo ir pramogų pasiūlos laimingi mūsų rajono žmonės? Ypač kai tiek šimtų tūkstančių eurų ir dešimtimis tūkstančių darbo bei energijos valandų, šimtai idėjų ir minčių skiriama apgalvojant kiekvieną renginį ir jį įgyvendinant...

Mūsų kultūrinei gerovei dirba apie 40 bibliotekų (filialų), kone dvi dešimtys kultūros centrų ir jų skyrių, muziejai, aktyvios bendruomenės... O kultūros sferoje pasiaukojamai kultūrines veiklas organizuoja gerokai per 200 darbuotojų.

Kai tiek investuojama į mūsų linksmą ir gražų gyvenimą kiekvieną mėnesį, visi turėtume būti kaip ir laimingi bei džiugūs. Bet nesame... Vyrauja tas pats nepasitenkinimas, nusivylimas, pyktis, susiskaidymas.

Tai koks tada įvyko realus pokytis per pastaruosius dešimt metų mūsų gyvenimuose?

Tiek būta pasiūlymų, panašių į geras idėjas, bet, deja, jos naujų galimybių mūsų žmogui labai menkai atvėrė, nors pinigai tam reikalui solidžiomis sumomis buvo ir tebėra skaičiuojami...

Ar savo darbu ir pinigais mes tiesiog šeriame bedugnę, kurią bandome vadinti mūsų kultūriniu gyvenimu?..