Kartą mačiau, kaip berniukas, nelabai teįžiūrėdamas vaizdą pro langą, bandė slysti pirštais po lango stiklą, kad priartintų vaizdą, tikėdamasis, kad paukštis, į kurį žiūrėjo, priartės. Ta scenelė mane nemenkai nustebino.

Dar labiau mane nustebino vieno nūdienos pedagogo vienoje aukštojoje mokykloje isteriška gaidelė, kai jis griežtai liepė paslėpti išmaniuosius įrenginius, esą, jie jį erzina. Dauguma studentų suglumo, nes tai įvyko semestro viduryje, neįvedus jokių taisyklių, be jokios matomos priežasties, o viena gudragalvė kinė, kuri pražiopsojo šį incidentą, nes prastai moka dėstytojo vartotą kalbą, ramiai sau naršė, pasidėjusi mobilųjį po knyga.

Šio incidento ištakas galima įžvelgti 2018-ųjų vasarą Prancūzijoje, kai ten buvo priimtas naujas įstatymas, draudžiantis naudotis mobiliaisiais telefonais klasėje. Vyriausybė taip siekia kovoti su moksleivių dėmesio nevaldymu ir patyčių atvejais internete.

Įstatymas imtas taikyti pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams. Išimtys iš taisyklės bus taikomos vaikams su negalia ir nepaprastosios padėties atvejais.

Pasak šaltinių, Prancūzijoje daugiau nei 90 proc. 12–17 metų amžiaus jaunuolių turi mobiliuosius telefonus, o švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer jau ir anksčiau buvo susirūpinęs dėl vis dažniau naudojamų mobiliųjų prietaisų mokykloje.

„Šiomis dienomis vaikai nebežaidžia pertraukų metu, nes yra visa galva panirę į išmaniuosius telefonus“, – sakė Prancūzijos švietimo ministras, paskelbdamas planus praėjusių metų gruodį.

Sakoma, kad dominuoja du neigiami padariniai: telefonai blaško dėmesį ir jie vis dažniau naudojami kibernetinės prievartos tikslais.

Vaikams saugiai jaustis interneto erdvėje siekianti padėti organizacija „Interneto problemos“ atliko tyrimus, kurie rodo, kad aštuoni iš 10 respondentų yra susirūpinę dėl prievartos kibernetinėje erdvėje. 68 procentai apklaustų tėvų nerimavo, kad jų vaikai jaučia spaudimą dėl to, kad turi įsigyti naujausio modelio įrenginį.

Ekspertų grupės narė dr. Tamasine Preece mano, kad ir likusi Europa turėtų uždrausti mobiliuosius.

Kitose pasaulio šalyse jau eksperimentuota šiuo požiūriu. Niujorko valstybinėse mokyklose mobiliojo ryšio telefonai buvo draudžiami dar 2005-aisiais. Po 10-ies metų draudimas buvo panaikintas, nes taip, pasak valdžios atstovų, yra patogiau bendrauti su tėvais, ypač kritinėse situacijose.

Prognozuojama, kad iki 2020-ųjų planetoje bus 5,7 mlrd. unikalių mobiliųjų telefonų vartotojų – tai beveik du trečdaliai pasaulio gyventojų. Praėjo beveik pusė amžiaus, kol pasiekėme šį nepaprastą mobiliųjų telefonų evoliucijos etapą. Pirmasis delninis mobilusis prietaisas buvo sukurtas „Motorola“ tyrėjo Martino Cooperio 1973 m.

Vaikai, kuriems pamokų metu nuo šiol nebeleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, augo su mobiliaisiais įrenginiais, netgi prieš tai, kol išmoko tinkamai kalbėti. Pasiturinčiųjų ir vidutinio lygio šeimų mažyliams, kurie vos išmoko išlaikyti daiktus mažutėmis rankutėmis, įduodamas išmanusis telefonas su vaikams pritaikyta programėle. Naudodamiesi ja, vaikai gali pramogauti ir užsiimti, o tėvai gali nugvelbti keletą laisvės akimirkų. Šios naujos kartos antroji prigimtis yra naršyti ir liesti ekraną. Tapšnusis įrenginys tampa įprastiniu kasdienybės komforto atributu.

Ne pelno siekianti organizacija „Environmental Health Trust“, kuri atlieka kontroliuojamų pavojų sveikatai ir aplinkai tyrimus, parengė ataskaitą apie tai, kaip skirtingos šalys visame pasaulyje išsprendė mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Šalys linkusios uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose ne dėl radiacijos ir kitų aplinkosaugos problemų, bet dėl to, kad prietaisai atitraukia dėmesį nuo ugdymo. Vienas tyrimas rodo, kad mokyklose, kuriose mobiliojo ryšio telefonai buvo uždrausti, pagerėjo testų rezultatai, ypač tarp vaikų, kurie paprastai atsilieka.

Atsižvelgiant į technologinių pasiekimų tempą ir dėl laipsniškos žmogaus elgesio kaitos, verta ištirti, ar tokie draudimo metodai atlaikys išbandymus laiku.

Prisimename neseną praeitį, kai buvo uždrausta naudotis mobiliuoju telefonu orlaivyje. Kiekvieną elektroninį prietaisą reikėjo išjungti, kai lėktuvo durys būdavo uždarytos, o įjungti tik išlipus. Šiandien šis draudimas panaikintas.

Jei suaugę žmonės negali paleisti iš rankų išmaniųjų telefonų dėl to, kad visą laiką nori būti ryšio zonoje, mažai tikėtina, kad mobiliųjų telefonų apribojimai mokyklose bus ilgalaikiai. Šios technologijos ne tik vaikų sugertos su motinos pienu, bet ir mokytojai, kurie buvo įtraukti į Prancūzijos Vyriausybės draudimą, viešai apgailestavo dėl draudimo. Diskusijos dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose privalumų ir trūkumų susijusios su ugdymo kokybe, ir draudimas čia nelabai padės.

Vieno Amerikos universiteto studentas sako, kad bet kokia technologinė pažanga ateis su nepageidaujamu šalutiniu poveikiu ir kad pedagogų atsakomybė yra sudominti jaunuolius, o ne drausti apskritai naudoti mobiliuosius telefonus. Kai kurios taisyklės gal tikrai praverstų, bet tikrai ne draudimas. Jaunuolis taip pat pastebi, kad motyvuoti studentai ras kūrybingus būdus apeiti draudimą, o tie, kurie išties naudoja telefonus atsakingai, nukentės.

Šiandien balso atpažinimas atmeta poreikį naudotis ausinėmis. „Alexa“, „Siri“ ir „Google“ jau integruojasi į mūsų gyvenimą. Naujos kartos vaikai puikiai vystosi net nenaudodami rankų judesių.  Labiausiai tikėtina, kad balso atpažinimas netrukus bus naudojamas kaip pagrindinė technologija.

Beje, jei kartais mano studentai nesiklauso, ką pasakoju, susimąstau pirmiausia ne apie savo irzulį, o apie tai, ar tikrai taip jau vertinga mano transliuojama informacija. Gal aš tikrai nuobodžiai pasakoju? O gal jie pavargę? Tučtuojau keičiu veiklą. Bet mobilieji lieka savo vietose ir sau tyliai vibruoja.

Norėčiau, kad taip pat tyliai jie vibruotų autobusuose ir troleibusuose. Kur tau. Kol nesužinai, kas ką pasakė, ką gamins valgyti ir su kuo eis tūsint, kelionė viešuoju transportu nesibaigs. Pasak psichologų, smegenys turi dvigubai sunkiau dirbti, norėdamos suprasti svetimą pokalbį ir užpildyti spragas, tam reikia daugiau dėmesio ir yra sunkiau nesiklausyti.

Kurioziškiausia man buvo, kai stačiau spektaklį, ir vienas dabar gan žinomas žmogus nebuvo išjungęs telefono, vaidindamas spektaklyje pagrindinį vaidmenį. Kulminacinėje scenoje suskambo jo telefonas ir užgrojo „20th Century Fox“ fanfarų garsas. Tai buvo tikra kulminacija.

I. Alperytė

Irenos Alperytės komentaras skambėjo per LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.