Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ras vietą tautos atmintyje

Lietuvoje – ypatinga sukaktis. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22–28 dienomis, Lietuvoje įvyko sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Laikas jam specialiai parinktas sulaukus karo tarp nacistinės Vokietijos ir SSRS pradžios, kai nacių kariuomenė pradėjo artėti prie Lietuvos teritorijos.

Sukilimą rengusiam Lietuvių aktyvistų frontui buvo nepaprastai svarbu pataikyti į siaurą galimybių langą – raudonarmiečius pulti ir valdžią šalyje perimti jau kilus karui, kad pasinaudotų chaosu ir grėsme patiems sovietams, tačiau ne per vėlai, kol vokiečiai dar neužėmė šalies ir negalėjo pasakyti išviję sovietus patys. Tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos atkūrimas ir tam reikėjo, kad vokiečiai įžengtų į jau sovietų kariuomenę išvijusią ir nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą. Šia prasme tai data, lygi Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai.

Skirtumas tas, kad atkurtos nepriklausomybės ir įsteigtos Laikinosios vyriausybės išlaikyti nepavyko, naciai patys buvo priešiški Sukilimui, išdavė sovietams Vilniaus sukilėlių štabą ir kitaip kenkė, nenorėdami „problemos“ – suverenios Lietuvos. Nacių planuose Lietuva turėjo būti tik Reicho resursas.

Tačiau Sukilimas Lietuvai labai reikšmingas ir visgi sėkmingas ta prasme, jog visam pasauliui parodė sovietų melą, neva Lietuva savo noru prašėsi į SSRS sudėtį ir esą nebuvo okupuota. Po Sukilimo prievartinės okupacijos faktas buvo akivaizdus, įvairių šalių atstovai tą aiškiai fiksavo ir pranešė pasauliui. Sukilimas taip pat išlaisvino kelis tūkstančius politinių kalinių, taip išvengusių kankinamos mirties ar Sibiro, perėmė pastatus, ginkluotę, paėmė į nelaisvę daug raudonarmiečių. Šiame didvyriškame žygyje žuvo keli tūkstančiai sukilėlių.

Šiandien Sukilimas ir jį rengęs LAF kaltinami antisemitizmu bei prisidėjimu prie Holokausto Lietuvoje. Jų įsteigta Laikinoji vyriausybė esą nesistengė apsaugoti žudomų žydų ar net prisidėjo prie represijų. Buvo priešingai – Laikinoji vyriausybė išleido ne vieną dokumentą, nurodantį nesiimti represijų prieš žydus, tačiau neturėjo faktinės valdžios nacių okupuotoje šalyje ir niekaip negalėjo užtikrinti jų laikymosi. Skandalu tapusios šios vyriausybės žydų padėties nuostatos buvo išleistos po analogiško daug griežtesnio nacių dokumento ir tebuvo nesėkmingas bandymas švelninti žydų padėtį šalyje.

Šie ir panašūs kaltinimai žydšaudyste bei kolaboravimu su naciais Lietuvoje ir pasaulyje sėkmingai skleidžiami pirmiausia dėl šių įvykių neišmanymo visuomenėje. Normalu, kad kitos šalys nežino apie mūsų Sukilimą. Nenormalu, kaip mažai apie jį žinoma Lietuvoje. Mokykloje apie tai mokoma labai negausiai, nėra populiariosios literatūros ar kitų meno kūrinių, kurie nušviestų Sukilimą ir tikruosius jo tikslus. Nieko keisto, kad antivalstybinė, iš esmės sovietų melus apie istoriją kartojanti propaganda sėkmingai plinta nepasiruošusioje visuomenėje.

Atitinkamai ir valstybės valdžia gėdijasi Sukilimo, niekaip nemini jo sukakties, o oficiozinėse konferencijose šia tema kalbėti kviečiami tų pačių sovietinių klišių kartotojai. Sostinėje mėginami šalinti sukilėlių atminimo ženklai, jį ginantys vieši asmenys kairiųjų bandomi vaizduoti fašistais. Apibendrinus, oficiali valdžios pozicija, jog Sukilimas nevertas pasididžiavimo, o gal net gėdingas. Bet būtent ši pozicija yra tikroji gėda.

Tą reikia keisti. Reikalingas platesnis Sukilimo garsinimas, supažindinimo su juo priemonės, dėmesys švietimo programose. Kita vertus, reikalinga pačios visuomenės ir savivaldos lygmens iniciatyva Sukilimui minėti. Žmonės turi ir gali parodyti, kad didžiuojasi Sukilimu, o gėdinasi būtent valdžia. Vilniuje minėjimo renginiai prasidės jau birželio 22 dieną. Galbūt net iškils Sukilimo iniciatoriaus pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.

O pirmieji žingsniai atrandant tikrąją Sukilimo istoriją dedami jau dabar. Pirmąkart Lietuvoje išleisti Kauno Sukilimo vado, ateitininko Pilypo Žukausko-Naručio prisiminimai „Tautos sukilimas“, dar bent keturios kitos Sukilimo istoriją nušviečiančios knygos. Sukilimui užtruks rasti vietą tautos atmintyje ir išsivaduoti iš sovietinio melo gniaužtų. Bet 80-osios metinės gali tapti pradžia šiam atgimimui.

Vytautas Sinica

Rekomenduojami video