Ar bandėte užsiprenumeruoti kokį nors periodinį leidinį per Lietuvos pašto sukurtą internetinį įrankį prenumeruok.lt? Pabandžiau ir galiu teigti, kad žinau, kodėl Lietuvos paštas vieną po kito pardavinėja istorinius pastatus ir atleidinėja žmones, kodėl jam taip sunku rasti darbuotojų, o aimanos apie nepakeliamą konkurenciją jau nieko nebejaudina. Todėl, kad klientų poreikiai šiai valstybės įmonei senokai nerūpi, bent taip atrodo iš vartotojo varpinės.

XXI amžiuje reikia palaukti bent kito mėnesio pradžios, kol užsakytas produktas pasieks adresatą, mat taip sukonfigūruota sistema, nepatogi naudotis ir susieta tik su vienu banku, trenkia nepagarba bei technologine nevala. Nieko nuostabaus, nes Lietuvos paštas gerą dešimtmetį nekenčia spaudos: dienraščius skaitytojams pristato po pietų, o kaimo vietovėse kartais net nesivargina to daryti kasdien. Sunku pasakyti, ar apskritai ši bendrovė žino, kur keliauja: milijonus kainavę snoriukai jau senokai surūdijo, o mobilaus paštininko idėja kol kas garsėja tik tuo, kad pusšimtis darbuotojų sulaukė atleidimo lapelių. Gal išties atėjo laikas atsisakyti šlubo valstybinio pašto? Turbūt tai toks menkas klausimas, kad neverta sukti galvos nė vienam susisiekimo ministrui: buvusiam, esamam ar būsimam. Juk politikai turi daug svarbesnių ir malonesnių darbų.

Praėjusią savaitę nustebau kažkurioje televizijos laidoje pamatęs, kaip žaviai Ramūnas Karbauskis bando koketuoti su buvusia Seimo opozicijos lydere Viktorija Čmilytė-Nielsen. Akimirką pagalvojau, kad net akmeninę širdį emocijos kartais suminkština. Vėliau paaiškėjo, kad šelmystė sklandė labiau pragmatiškame lauke – Viktorijai Ramūnas buvo pasiūlęs tapti Seimo pirminke, bet šachmatininkė šaškininko kombinaciją perkando. Gal nieko baisaus, bet vis tiek neskanu, kai Seimo pirmininko postu prekiaujama lyg atsibodusiu sendaikčiu: tai socialdarbiečiams pasiūloma, tai opozija viliojama, kad tik Viktoras Pranckietis iš savo kėdės išvirstų.

O šis, nors ir su palingavimais, bet laikosi, net balsą kelia ir kviečia valdančiąją koaliciją kuo greičiau balsuoti dėl jo likimo. Ši nenori, nes nėra garantijų, kad surinks reikiamą balsų skaičių, todėl net galvoja komandiruotes uždrausti, taip Seime vis keistesnių projektų randasi. Nuo įpareigojimų vaikyti žmones iš medžių šalia sporto renginių iki siūlymų 13 proc. didinti ministro pirmininko ir ministrų pareiginės algos koeficientą. Dėl tokio pakeitimo premjero atlyginimas padidėtų 588 eurais, ministrų – apie 534 eurus. Projektą pasiūlę Seimo nariai „valstiečiai“ Tomas Tomilinas ir Jonas Jarutis argumentuoja, kad šių valstybės politikų atlyginimai nuo 2014 metų, kai pareiginių algų dydžiai buvo sugrąžinti į prieš kriziniu laikotarpiu galiojančius pareiginių algų dydžius, nė karto nebuvo didinti.

Galėtų dar vieną siūlymą parengti, kuris visiems piliečiams, o ne tik išrinktųjų grupelei patiktų: krizės metu pridėtinės vertės mokesčio tarifas buvo padidintas nuo 18 iki 21 proc., buvo žadėta, kad jis galios laikinai, bet užsitęsė iki šiol, matyt, krizė daugelio galvose tebesiaučia. Kaip galima kitaip traktuoti europarlamentaro Stasio Jakeliūno laišką naujajai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame jis prašo atmesti Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į eurokomisarus. Nežinau, kaip tokį elgesį pavadinti, bet manau, kad net žalieji „valstiečiai“ džiaugiasi, kad S.Jakeliūnas iškeliavo Briuselin, nors ir ten saviškiams sugeba kenkti.

Kita europarlamentarė Aušra Maldeikienė irgi Ursulai von der Leyen laišką surašė – ji gina V. Sinkevičių. Laiškus rašyti mėgstame, būtų gerai, kad kiti Lietuvos europarlamentarai sugebėtų susilaikyti, nes tikrai turėtume keistokai atrodyti. Kol vieni kitiems pagalius kaišome ir sirgalius iš medžių rengiamės vaikyti, kažkur tyliai Seimo koridoriais keliauja kitų metų valstybės biudžeto projektas. Niekas nenori atskleisti, ar ten atgulė prezidento siūlymai 100 mln. eurų arčiau Gerovės valstybės priartėti.

Todėl ūkininkai nežino, kiek jiems kitąmet gali kainuoti degalai, o savarankiškai dirbantieji – kiek ir kokių mokesčių reikės mokėti. Net didesnės diskusijos apie tai nėra. Ar prezidentą taip visi myli, kad nenori ginčytis, ar į jo siūlymus nebus atsižvelgta, ar tiesiog mokesčių bei tvarkų kaitaliojimas atbukino visuomenę?

Tuo metu R.Karbauskis pasiūlė smarkiau apmokestinti komercinius bankus. Šįkart triukšmo kilo kiek daugiau, nes bankininkai moka ginti savo interesus. Jie įtikinamai ir įžūliai aiškina, kad nė nemano pelnu dalytis, o naująjį mokestį tiesiog perkels ant vartotojų pečių: brangs ne tik paskolos, bet ir paslaugos. Neabejoju, kad taip ir bus, nes šiame sektoriuje beveik nėra konkurencijos.

Dar taip neseniai premjeras Saulius Skvernelis žadėjo sumažinti kainas prekybos tinkluose ir užsienio invetuotojams laiškus rašė, kad jie ateitų didinti konkurencijos. Kuo baigėsi, žinome visi. Žvelgiant iš šalies, keistokai atrodo, kad valdžia nusibrėžė tikslą žūtbūt rasti konkrečią pinigų sumą ir taip nors kiek pensininkų dalią palengvinti. Visiems aišku, kad be esminių viešojo sektoriaus pertvarkų nieko nebus, tik ši valdžia jų nebesiims.