Mes apsupti nerimo. Galima suprasti – jis it šešėlis atseka iš praeities, kai karingai nusiteikusios armijos vis žygiuodavo per Lietuvą tai pirmyn, tai atgal, pakeliui sėdamos nesaugumą, be diskusijų reikšdamos pretenzijas į vietinių gyventojų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar kitokį gerbūvį. Netikrumas dėl fizinio išlikimo ar labiau užtikrinto rytojaus įsigėręs į mūsų kūno ląsteles.

Nors armijos nebežygiuoja (greičiau – žmonės savanoriškai išskrenda nusipirkę bilietą į vieną pusę), mums, lietuviams, nelengva patikėti, kad šiuolaikiniai pokyčiai nebūtinai reiškia dramatišką sąlygų pablogėjimą. Mums sunku džiaugtis šia diena ir tuo, ką nauja diena atneša.

Nerimas įleidęs šaknis visose įmanomose skirtyse. Ir tuo istoriškai susiklosčiusiu nerimo genu sėkmingai naudojasi kas tik netingi. Net kalbantys apie robotikos ir dirbtinio intelekto pritaikomumą mūsų kasdienybėje akcentuoja tai kaip ateities darbo vietų atėmėjus.

Paskutinysis dešimtmetis išties buvo įspūdingai sėkmingas vystantiems dirbtinio intelekto galimybes. Robotai jau gali suprasti kalbą, diagnozuoti ligas, vairuoti transporto priemones; bepiločiai dronai filmuoja ir persiunčia informaciją. Technologijos vystosi daug greičiau, nei jų kūrėjai drįso prognozuoti.

Kaip giliai dirbtinis intelektas braunasi į žmogaus teritoriją, rodo garbių JAV universitetų tyrimai. O jie indikuoja, kad 30–60 proc. dabartinių darbų JAV gali būti skaitmenizuoti, t.y. juos gali sėkmingai atlikti robotai, kurie nei patys serga, nei slaugo savo apsirgusius vaikus, kurie nepervargsta, neišeina atostogų, jų neapninka depresija. Prognozuojama, kad 3,5 milijono sunkvežimių vairuotojų JAV dėl technologijų pažangos turėtų ieškotis kito profilio darbų.

Pavyzdžiai įtikinami, tačiau ar tikrai verta nerimauti?

Vargu. Dauguma tokių tyrimų nepateikia apžvalgų, kiek naujų darbo vietų ateis kartu su šia technologijų pažanga. O tokių bus nemažai. Žmogiškosios darbo jėgos paklausa augs kartu su dirbtinio intelekto technologijos tobulėjimu.

Tačiau šios teigiamos tendencijos nereiškia, kad galime ignoruoti ateities pokyčius.

Rimta bedarbystės problema JAV stebima atskirose amžiaus ar išsilavinimo žmonių grupėse. Viena jų – mažiau išsilavinusių vyresnio amžiaus vyrų grupė, sunkiai pasiryžtanti keisti darbo pobūdį. Sakykim, praradusieji darbą anglies pramonėje nepasiryžta pereiti į paslaugų sektorių.

Apskritai mažiau kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis beveik nekyla, gyvenimas negerėja, todėl, deja, didėja savižudybių, alkoholizmo ir piktnaudžiavimo narkotikais atvejų. Per pastaruosius 20 metų JAV labai išaugo taip vadinamų „mirčių nuo nevilties“ atvejų.

Jungtinėse Valstijose įvardinamas ir vienas skubiausių politikos prioritetų – išsiaiškinti, kodėl verslumas Amerikoje pastaraisiais metais nuolat mažėjo. Nepaisant Silicio slėnio populiarumo ir žinomumo, sėkmė šioje srityje nėra taisyklė, o greičiau išimtis – verslo dinamiškumas tos didžiulės šalies ekonomikoje mažėja. Daugumoje pramonės šakų kuriama mažiau naujų įmonių ar jaunų kompanijų, o ir jose dirba mažiau žmonių. Technikos pažanga paskutiniaisiais dešimtmečiais labai pakeitė ekonomiką. Ateinančiais metais ją keis dar sparčiau. Tačiau įspūdingas ir galingas dirbtinis intelektas tikrai neperims viso žmogaus darbo. Ir tai tik padės atrasti naujų galimybių įvairaus amžiaus žmonėms, norintiems ne sėdėti ir nerimauti, o prisidėti prie naujo formato ekonomikos.

Tokios darbo vietos nebus panašios į vakarykštes, tą reikia suprasti, tam nusiteikti ir išdrįsti tuo pasidžiaugti.

Kol Lietuvą pasieks tokios realiai industrijoje pritaikomos galimybės, dar praeis nemažai laiko. Visgi čia paminėtos problemos – bedarbystei jautrios grupės, verslumo dinamiškumo mažėjimas, būtinybė strateguoti bendras dirbtinio intelekto galimybes ir žmogiškųjų išteklių taikymą ateities ekonomikoje – aktualios ir mūsų mažai šaliai.

Kurgi jūs, išmintingi analitikai, toliaregiški politinių sprendimų priėmėjai?

Sumažinkite nerimą mūsų prigimtinai nerimauti nusiteikusioje visuomenėje.

Raimonda Agnė Medeišienė

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.