Šiek tiek mąstantiems žmonėms visiškai aišku, kad politiniame Lietuvos žemėlapyje atsivėrė niša krikščioniškai partijai. Ten dabar žiojėja politinis vakuumas, kurio nei LYČ, nei Forumas, tokie, kokie dabar yra (amorfiški), užpildyti negali. Istorinis procesas neišvengiamai katalizuoja, kad toje nišoje atsirastų veiksni partija, kuri perkeistų politinį peizažą. Estijoje, Latvijoje, o ir vakariau tai jau yra įvykę.

Kadangi mūsų politinė sistema yra apsimestinė ir simuliakrinė, tokios partijos atsiradimas labiausiai gąsdina suliberalėjusius konservatorius. Virgis Valentinavičius, jų pilkasis ideologas, su B. Gailiumi, analogišku šūdmaliu, gąsdina Lietuvą fašistiniu baubu, atgimstančiu šios būsimos partijos pavidalu. O kas jiems belieka?

Prieš kuriant partiją reikalingas pirmasis žingsnis – įtikinti Lietuvos Prezidentą pakeisti keturis LRT Tarybos narius, deleguotus Grybauskaitės prieš pat kadencijos pabaigą penkeriems metams. Be galo gudrus lenininis ėjimas, net pasitraukus iš politikos, valdyti informacijos lauką. Dabartės gal ne visi suvokia, kas jį valdo.

Metaforiškai kalbant tai keliagalvis slibinas, kurio galvos unisonu leidžia tuos pačius dvokiančius „konservinius“ dūmus. Pagrindinės – LRT ir Delfis yra tiesiog galvos dvynės, kurios unisonu baubia tuo pačiu diskursu, nes ir vienoje ir kitoje malasi tie patys propagandistai ruporai, kad net negali suprasti, kuris kur dirba: ar Delfyje, ar LRT. Komercinę žiniasklaidą susipirkusi kita galva – MG Baltic, irgi maitinama to paties parazitiško kūno kraujagyslėm.

Tad šio slibino nepasitenkinimas naujuoju Prezidentu yra tiesiog atsikartojantis laiko ženklas „Vėl ne tą išrinko“, ir bet kuriomis priemonėmis jį reikia arba pajungti, arba taip susilpninti, kad nepriklausomas Daukantynės galios centras būtų eliminuotas iš politikos lauko. Taigi, pakeisti keturis LRT Tarybos narius yra ir jo paties išlikimo galimybė bei sąlyga politinę Lietuvos tikrovę keisti.

Skelbti