Karas Rytų Ukrainoje, šimtų tūkstančių gyvybių jau pareikalavusios žudynės Sirijoje, pabėgėlių krizė ir humanitariniai jos padariniai – tai vos kelios temos, pastaraisiais metais dominuojančios viso pasaulio žiniasklaidoje. Stebint tai gali susidaryti įspūdis, kad gyvenime laikotarpyje, kurį geriausiai apibūdina tokie terminai kaip chaosas, suirutė bei nerimas dėl ateities.

Tą patvirtina ir mano subjektyvūs stebėjimai. Viešėdamas įvairiuose Lietuvos regionuose dažnai užduodu tokį klausimą – kiek kasmet gyvybių nusineša kariniai konfliktai visame pasaulyje. Įdomu, jog labai dažnai sulaukiu atsakymo, kad šiandien žūstančiųjų konfliktuose yra netgi daugiau, nei Antrojo pasaulinio karo metais. Statistika, žinoma, rodo, jog realus skaičius yra net kelis šimtus kartų mažesnis. Tad akivaizdu, jog stebėdami procesus emociškai galime susidaryti įspūdį, kuris nebūtinai atspindės tikrovę.

Tad kaip objektyviai įvertinti, kokiame pasaulyje gyvename šiandien? Vienas iš būdų tą padaryti – remtis tarptautiniais indeksais. Štai Globalios Taikos indeksas, kurį sudaro „The Economist“, jau dešimtmetį analizuoja regionų ir atskirų valstybių taikos lygį. Ekspertai remiasi daugiau nei dvidešimčia kriterijų, tarp kurių – visuomenės saugumo statistika, vidaus konfliktai, smurtas ir nusikalstamumas, terorizmas, turimos ginkluotės galia ir pan.

Ką rodo rezultatai? 2016 metais išleistas tyrimas teigia, kad pasaulis tapo šiek tiek mažiau taikus, nei 2015 metais, o per dešimtmetį bendras taikos lygis nukrito 2,5 procento. Visgi konfliktų paplitimas yra sąlyginai nedidelis – beveik visi karai ir kiti kruvini konfliktai šiandien vyksta vadinamajame MENA regione, kuris aprėpia Šiaurės Afriką bei Vidurio Rytų šalis. Tad autoriai pažymi, jog auga skirtis tarp taikiai gyvenančio pasaulio bei konfliktiškų regionų. Taip pat pažymima, jog lyginant su 2015 metais net 80 procentų išaugo terorizmo aukų skaičius, ir tik 69 valstybės pasaulyje nepatyrė nei vieno teroro akto. Galiausiai į akis krenta politinis nestabilumas – nuo Brazilijos iki Kazachstano, auga nežinomybė dėl to, kokiu keliu pasuks šių šalių politinės sistemos.

Taikiausiu regionu ir vėl pripažinta Europa, kurios valstybės užima pirmas šešias vietas iš septynių. Apskritai saugiausia ir taikiausia šalimi laikoma Islandija, jai iš paskos žengia Danija, Austrija, Naujoji Zelandija, Portugalija, Čekija, Šveicarija. Didžiausi pavojai tyko Sirijoje, Pietų Sudane, Irake, Afganistane, Somalyje, Jemene.

Kurgi šiame sąraše Lietuva? Mūsų šalis indekse užima 37 vietą ir lenkia tokias valstybes kaip Italija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė. Tiesa, mus keliomis pozicijomis pranoksta ir Latvija, ir Estija. Visgi, anot autorių, nėra abejonių, kad Lietuva patenka į saugiausių bei taikiausių valstybių kategoriją. Kitaip tariant, esame ten, kur daugelis norėtų būti, nors galbūt kartais to neįvertiname.

Nepaisant to, Lietuvos kaimynystė turėtų kelti nerimą – Rusija užima tik 151 vietą iš 163 šalių, Baltarusija – 106 vietą. Tai rodo, kad jų situacija yra sudėtinga ir pastaraisiais metais negerėja. Tai – pakankamai akivaizdu žvelgiant į Kremliaus veiksmus Rytų Ukrainoje bei dešimtmečius trunkantį ginklavimąsi, kuris ypatingai pastebimas Kaliningrado srityje.

Tad stabilumas ir taika nėra duotybė – dėl to reikia nuolatos dirbti. Lietuvos saugumo situacija yra labai priklausoma nuo to, kas dedasi Vakaruose. Mes džiaugiamės saugumo garantijomis, kurias mums duoda narystė NATO, bet šiandien girdime vis daugiau politikų, kurie abejoja, ar Aljansas yra prasmingas. Abejonių turėjo ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nors pastaruoju metu keliskart principingai patikino, jog išlieka 100 proc. įsipareigojęs Aljanso ateičiai. Tai – labai svarbu, nes Amerika – kertinis mūsų partneris ir saugumo garantas.

Norėdami priminti, koks NATO mums svarbus, turime būti matomi. Štai naujausias tyrimas  Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, jog 10 proc. amerikiečių Lietuvą laiko sąjungininku, 32 proc. – draugiška šalimi ir tik 9 proc. – priešiška arba nedraugiška. Bet net 50 proc. „nėra tikri“ – kitaip tariant, jie nežino, kas yra Lietuva. Beje, mus kabutėse galėtų guosti tai, kad Estijos ir Latvijos atveju neturinčių nuomonės yra dar daugiau, apie 60 proc.

Bendrame Jungtinių Valstijų draugų sąraše su tokiu rezultatu užėmėme 48 vietą. Bet per pastaruosius trejus metus mūsų pozicijos sumenko – nukritome iš 37 vietos. Įdomu, kad Rusija užėmė 138 vietą, nes priešiška ją įvardija 22 proc., nedraugiška valstybe – 33 proc. amerikiečių. Tad norėdami išlikti tarp tų valstybių, kurios yra taikos ir stabilios, turime investuoti į santykius su mūsų artimiausiais draugais. Pradžiai pasistenkime, kad jie apie mus bent jau būtų girdėję.

L. Kojala

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.