Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kur apsiperka Premjeras?
Tik­rai ne­ži­nau, kur ap­si­pirk­ti vaikš­to Prem­je­ras. Bet tik­rai ži­nau, kad aš vaikš­tau ki­tur. Nes šian­dien tik­rai ne­ga­liu pri­tar­ti jo tei­gi­niams, kad po eu­ro įve­di­mo kai­nos ne­pa­ki­lo. Ma­tau, kad kai­nos pa­ki­lo ne tik tiems pa­gar­sė­ju­siems ka­la­fio­rams. Kai­nos pa­ki­lo pra­ktiš­kai vis­kam. Ir vi­su sa­vo svo­riu už­griu­vo sun­kiau­siai be­si­ver­čian­čių žmo­nių pe­čius.

Sup­ran­tu, kad Prem­je­ras pa­ts grei­čiau­siai į jo­kius pre­ky­bos cent­rus ne­vaikš­to, ką jau kal­bė­ti apie tur­gų. Ži­no­ma, vals­ty­bės va­do­vams rei­kia tau­py­ti sa­vo bran­gų lai­ką – nė­ra ka­da ei­lė­se stum­dy­tis. Bet kai pa­gal­vo­ji – gal toks pa­si­stum­dy­mas duo­tų nau­dos? Pa­ma­ty­tų žmo­gus, kiek kai­nuo­ja pie­nas par­duo­tu­vė­je, o gal kartu ir rin­kė­jų nuo­mo­nę iš­girs­tų. Apie kai­nas, apie eu­rą, o gal net ir apie sa­vo par­ti­ją? Nors grei­čiau­siai ne, nes mū­sų žmo­nės man­da­gūs ir kul­tū­rin­gi.

Gai­la, kad ši­ta dis­ku­si­ja apie kai­nas ir eu­rus ki­lo tik da­bar, kai priar­tė­jo Sei­mo rin­ki­mai. Tuo tar­pu įve­dant eu­rą to­kių dis­ku­si­jų aki­vaiz­džiai pri­trū­ko. Spe­cia­lis­tai aiš­ki­no, kaip Lie­tu­vai nau­din­ga tu­rė­ti eu­rą, o su sa­vo na­cio­na­li­niais li­tais bū­si­me kaž­koks Eu­ro­pos už­kam­pis. Pats Prem­je­ras dar 2014-ųjų bir­že­lį ža­dė­jo, jog po „eu­ro įve­di­mo ypa­tin­gai di­de­lių bė­dų ne­kils nei vers­li­nin­kams, nei var­to­to­jams“, o „jei bus pa­ste­bė­tos vers­li­nin­kų pikt­nau­džia­vi­mo ke­liant kai­nas ap­raiš­kos, jiems bus tai­ko­mos san­kci­jos“. Ši­tas fra­zes ci­tuo­ju iš tų die­nų ži­niask­lai­dos. Kiek­vie­nas, bent kiek be­si­nau­do­jan­tis in­ter­ne­tu ir ne­ti­kin­tis ma­no tei­su­mu, ga­li jas su­ras­ti aki­mirks­niu. Bė­da tik to­kia, kad ma­žai kas su­si­mąs­to, jog re­gu­liuo­ti kai­nas lais­vos rin­kos ša­ly­je neį­ma­no­ma. Nė­ra nei sver­tų, nei me­cha­niz­mų. Lais­vas vers­las pa­ts nu­sta­to žai­di­mo są­ly­gas, at­si­žvelg­da­mas į si­tua­ci­ją rin­ko­je. O rin­ko­je kas? Vie­nam iš pre­ky­bos tink­lų eu­ro įve­di­mas, kaip bu­vo skel­bia­ma, kai­na­vo pu­sę mi­li­jo­no li­tų. Tai gal tą pu­sę mi­li­jo­no nu­ra­šė į nuo­sto­lius? Ne­juo­kau­kit. Pro­tin­gai pa­lau­kė ir pri­pliu­sa­vo prie kai­nos. Ir eu­rais, o ne li­tais. Pa­si­nau­do­jo tuo, kad praė­jus ku­riam lai­kui nu­sto­jo­me skai­čiuo­ti kai­ną li­tais ir kils­te­lė­jo kar­te­lę. Tur­būt vi­si ma­tė­me žong­li­ra­vi­mo pa­vyz­džių – ant kai­nos li­tais kli­juo­ja­me kai­ną eu­rais. Tik skai­čiai vi­siš­kai to­kie pa­tys.

Taip, eu­ro įve­di­mo vie­ši­ni­mo kam­pa­ni­ja mums kai­na­vo daug. Tik praė­jus pu­sant­rų me­tų ir jau pa­ma­čius aki­vaiz­džius tos kam­pa­ni­jos re­zul­ta­tus no­ri­si pa­klaus­ti – ko­kį eu­ro pri­va­lu­mą iš tos kam­pa­ni­jos pri­si­me­na žmo­nės? Ma­no kal­bin­ti žmo­nės pri­si­mi­nė vie­nin­te­lį pri­va­lu­mą – ke­liau­jant po Eu­ro­pą ne­rei­kia keis­ti va­liu­tos. Ir pri­dur­da­vo – „tfu, tai čia tiems, kas tu­ri pi­ni­gų ke­liau­ti, o to­kių la­bai ma­žai“. Pa­sik­lau­sau ir gal­vo­ju – o tai gal tų pri­va­lu­mų dau­giau ir ne­bu­vo, jei žmo­nės ne­pri­si­me­na?

Tie­są pa­sa­kius, ne­ži­nau ge­ro re­cep­to, kaip su­val­dy­ti šią si­tua­ci­ją. Kaip ap­gin­ti žmo­nes, iš ku­rių ty­čio­ja­si val­džia? Nes jei par­ti­jų va­du­kai prieš ke­lis me­tus vie­toj lė­šų vie­ši­ni­mo kam­pa­ni­jai bū­tų pa­sky­rę lė­šas re­fe­ren­du­mui, šian­dien tu­rė­tu­me vi­siš­kai ki­tą si­tua­ci­ją. Jei žmo­nės pa­tys bū­tų nu­spren­dę, jog eu­ro rei­kia, da­bar ra­miai sau žings­niuo­tu­me tarp pre­kys­ta­lių su ka­la­fio­rais ir bro­ko­liais ir ma­ty­tu­me sa­vo spren­di­mo re­zul­ta­tus. Jei bū­tu­me nu­spren­dę, kad eu­ro ne­rei­kia, šian­dien kai kam bū­tų ne­pa­to­gu ke­liau­ti po Eu­ro­pą, nes rei­kė­tų keis­tis va­liu­tą. Bet taip ne­bu­vo. Ne­bu­vo jo­kio re­fe­ren­du­mo, ne­bu­vo jo­kio klau­si­mo. Bu­vo ke­li par­ti­jų va­du­kai, ku­rie priė­mė spren­di­mą už mus vi­sus. To­dėl da­bar bū­tų vi­sai lo­giš­ka, jei už sa­vo spren­di­mo pa­sek­mes at­sa­ky­tų. Sto­tų koks at­sa­kin­gas mi­nist­ras ir sa­ky­tų – va štai, ši­tų eu­ro įve­di­mo po­vei­kių neį­ver­ti­no­me, o gal ir įver­ti­no­me, tik tau­tai tei­sy­bės ne­sa­kė­me, už­tat da­bar dėl sa­vo me­la­vi­mo ir at­si­sta­ty­di­na­me. Gra­žu bū­tų? Pas­va­jo­ti nie­kas neužd­raus.

Da­bar mes tu­ri­me sva­jo­nes apie eu­ro įve­di­mo ne­su­val­džiu­sių po­li­ti­kų at­sa­ko­my­bę. Ir ga­li­my­bę pri­vers­ti juos at­sa­ky­ti per Sei­mo rin­ki­mus.

 Va­le­ri­jus Si­mu­lik

 
Rekomenduojami video