Sena liaudies patarlė sako: „Įsileisk kiaulę į bažnyčią, užsilips ir ant altoriaus“. Būtent šią tiesą prisiminiau, kai rugpjūčio 23-iąją Lietuvos širdyje, Vilniaus Katedros aikštėje, komunistuojantys kinai užsipuolė Honkongo demokratus paremti susirinkusius piliečius. Ačiū Dievui, buvo tik pykčio, užgauliojimų, truputį pasistumdymų, bet iki muštynių neprieita.

Gal todėl, kad Honkongo remėjai ir Tibeto nepriklausomybės šalininkai yra taikūs žmonės. Norėčiau tikėti, kad ir Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai nėra agresyvūs, nors tai, ką mačiau jau slobstant aistroms Katedros aikštės kampe, verčia suabejoti. Provokacijoje dalyvavę kinai, galbūt derėtų patikslinti: žmonės, panašūs į kinus, kalbėję mandarinų kalba (beje, keli jų – laisvai lietuviškai, o vienas Lietuvos valstybę įžeidžiančias replikas laidęs rusiškai) ir rankose laikę komunistinės Kinijos vėliavas, alsavo agresija. Galbūt mažesne, nei „Jedinstvo“ smogikai 1991 m. sausio 8 d., kai bandė užimti Aukščiausiosios Tarybos pastatą.

Būtent tokia reminiscencija iškilo prieš akis praėjusio penktadienio popietę Katedros aikštėje. Visų pirma, nustebau, kodėl nėra policijos, nes, jei teisingai pamenu, jai privalu dalyvauti visose viešuose susiburimuose. Seimo narys ir Honkongo demokratinių jėgų rėmimo iniciatorius Mantas Adomėnas vėliau pasakojo, kad iškviestas policijos ekipažas važiavo 45 minutes, o visą tą laiką teko atlaikyti kinų įtakos agentų spaudimą. Galų gale du provokatoriai buvo trupam sulaikyti ir po kelių dienų nubausti...15 eurų bauda už viešosios tvarkos trikdymą. Liežuvis neapsiverčia tokios nuobaudos pavadinti bauda. Taip ir matau, kaip, sužinoję tokią naujieną, „pažeidėjai“ apsipila juoko ašaromis ir dar paprašo Kinijos ambasados už juos tuos keliolika eurų sumokėti. Turbūt ambasada ir sumokės, nes jos darbuotojai ir net pats ambasadorius visą laiką zujo aplink Katedros aikštę.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Laisvės TV sakė, kad Kinijos ambasada sulauks notos, jei bus nustatyta, kad jos darbuotojai dalyvavo ar net koordinavo provokaciją. Kažkodėl spėju, kad jokios notos nebus, nes niekas nieko nenustatys. Ministras, jei kas klausimais prirems prie sienos, paskėsčios rankelėmis ir liūdnai atsidus: esą ministerija pati tyrimų neatlieka, o policija ir VSD nieko nenustatė, nes iš filmuotos medžiagos neaišku, ar Kinijos ambasadorius vadovavo mūšiui nuo kalvelės, ar tiesiog buvo susiruošęs grybaut su savo pavaldiniais Katedros aikštėje.

Jei taip ir toliau, netrukus ir Kovo 11-ąją, ir Vasario 16-ąją, ir Sausio 13-ąją tokių grybautojų su raudonomis vėliavomis sulauksim, nes mūsų valdininkai nežino, kas yra orumas ir savigarba. Didžiausia bėda, kad dalis lietuvių kažkodėl pritupia vien išgirdę Kinijos vardą (reikėjo pamatyti, kaip keli Honkongo remėjai pasipustė padus, išvydę Kinijos ambasados automobilį). Nėra kaip logiškai paaiškinti tokį sindromą, bet naudingų idiotų nereikia nei dovanomis vilioti, nei gąsdinti, jie tiesiog jaučia pareigą įtikti mistinei jėgai.

Nė skatiko nevertos ir kalbos, neva nereikia Kinijos erzinti, nes tai milžiniška rinka. Gal ir milžiniška, bet Lietuvos prekėms ten vietos nėra daug, tereikia peržvelgti statistiką – Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pernai į Vokietiją prekių ir paslaugų eksportuota penkis kartus daugiau nei į Kiniją. Kinams įdomi mūsų lazerių pramonė, o ne maisto produktai. Ir nereikėtų apsimesti, kad, be Klaipėdos uosto ir dar kelių strateginių įmonių, kinus Lietuvoje dar kas nors domina. Klystu, domina – Lietuvos narystė ES bei NATO, bet būten dėl šios priežasties nedrąsiai viliuosi, kad užsienio reikalų ministras nenusišalins net nuo nelabai malonių sprendimų: kad ir tyliai, bet kelis kinų diplomatus išprašys iš Lietuvos: kad suprastų svečiais esą svetimoje valstybėje.

Galbūt todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje, pristatant Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, daugiau dėmesio buvo skirta Kinijos faktoriui. Vertinime teigiama, kad agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla Lietuvoje. Čia veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas. Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės ir nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu. Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius. Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, siekia juos paveikti dovanomis, o suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Rugpjūčio 23-iosios įvykiai Katedros aikštėje rodo, kad prasideda daug aktyvesnis ir pavojingesnis etapas, kurio Lietuvos visuomenė privalo netoleruoti.