LR Konstitucija laiduoja daugelį svarbių teisių savo žmonių gerovei užtikrinti, pavyzdžiui, aukštąjį mokslą, nemokamą medicinos pagalbą ir kt. Valstybė taip pat turi rūpintis, kad jos gyventojai laiku gautųir išsiųstų registruotus laiškus, gautų pensijas, kitą informaciją, pavyzdžiui, apie pasikeitusius mokesčius ir kt. Lietuvos paštas oficialiai nurodo, kad per metus gauname ir išsiunčiame 44 mln. laiškų.

Atrodo, tikrai įspūdingas kiekis, kuris iškarto parodo, kiek daug žmonių dalyvauja šioje sistemoje. Lietuvos pašto grupės veiklos sąnaudos 2019 m. sudarė 88,3 mln. Eur. Vieni iš didesnių Lietuvos pašto klientų yra teismai, kurie turi teisminio proceso šalims siųsti registruotus laiškus apie prasidėjusį ar jau vykstantį procesą. 2019 m. Lietuvos teismuose nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas buvo gauta apytiksliai 200 000 naujų bylų, kurių šalims reikėjo siųsti registruotus laiškus jei byla nagrinėjama ne per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Nėra sunku paskaičiuoti, kad laiškų siuntimas kainuoja milijonus eurų, nors čia svarbiausias veiksnys yra laikas.

Registruotų laiškų siuntimas kartais yra neišvengiamybė, tačiau kartais tėra tik bereikalingos mokesčių mokėtojų išlaidos. Skaitmeninės revoliucijos amžiuje daugelis iš mūsų esame pripratę naudotis elektroniniu paštu, kuris palengvina ne tik darbą, bet leidžia lengvai bendrauti su valstybinėmis institucijomis. Vienintelis būdas mažinti pašto išlaidas yra naudoti elektroninę pristatymo sistemą, kitaip tariant, elektroninį paštą. Elektroninis paštas turėtų būti kiekvieno LR piliečio teisė, kurią laiduoja Konstitucija. Sakysite, kad brangu ir neapsimoka. Neveltui aukščiau nurodžiau, kad klasikinio pašto pristatymo sąnaudos siekia milijonus eurų, taip pat ilgai užtrunka, o vieningo elektroninio pašto turėjimas kiekvienam LR piliečiui nuo 16 metų leistų ne tik taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, bet palengvintų visų mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybė nori atsiųsti vietinės rinkliavos pranešimą, kurių siuntimui išleidžia ženklias sumas. Pavyzdžiui, teisme yra gauta byla apie kurią norima operatyviai informuoti dalyvius. Lietuvoje įvedus karantiną apskritai ne visi gyventojai galėjo gauti registruotus laiškus, todėl elektroninio pašto poreikis tik didėja. Įsivaizduokite, kaip tokia sistema ne Lietuvoje esantiems žmonėms palengvintų informacijos įteikimą.Visos valstybinės institucijos su Lietuvos gyventoju ar įregistruota įmone bendrautų tik per oficialų specialų adresą : teismai, mokesčių inspekcija, Sodra, savivalda ir t.t.

Sutinku, kad yra dalis žmonių, kurie nesinaudoja kompiuteriais. Tokiu atveju klasikinio pašto poreikis dar išliktų. Tačiau tie gyventojai, kurie naudojasi kompiuteriais tikrai galėtų gauti visą informaciją per oficialų valstybinį elektroninį paštą. Tikrai nėra sudėtinga patikrinti, ar gyventojas turi aktyvią paskyrą ir laiku peržiūri jam siųstus laiškus. Nėra jokių abejonių, kad tokio elektroninio pašto sąnaudos būtų ženkliai mažesnės, nei dabartinio klasikinio pašto išlaikymo kaštai. Tai kartu leistų operatyviai informuoti gyventojus apie svarbius įvykus, leistų sklandžiau bendrauti tarpusavyje. Elektroninis paštas galėtų būti tobulinamas integruojant ir kitų paslaugų teikimą, pavyzdžiui informuojant apie pasikeitusius mokesčius, primenant apie svarbius įvykius, sveikinant su reikšmingomis datomis, galų gale pranešant apie grėsmes iš kitų šalių. Karantino metu toks elektroninis paštas leistų gyventojus operatyviai informuoti apie pasikeitusias socialinio bendravimo sąlygas, kaukių dėvėjimą ir kt. Deja, Lietuvos inovacijų vystymo rezultatai gerokai atsilieka nuo pirmaujančių valstybių, nes tai nulemia ir neefektyvi valstybės intervencija. Taigi, nemokamas elektroninis paštas turi būti kiekvieno 16 m. sulaukusio piliečio konstitucinė teisė, kuri leis ne tik taupyti milijonus eurų, bet leis sklandžiai informuoti gyventojus visais svarbiausiais klausimais. Išmani ir technologiškai pažangi Lietuva yra visų mūsų laimėjimas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys

Vydūnas Sadauskas