Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiek kainuoja demokratija Kėdainiuose?

Kristina KASPARAVIČĖ

Apie demokratiją ir žodžio laisvę dažnai mėgstantys viešai kalbėti kai kurie Kėdainių rajono politikai, pasirodo, pačią demokratiją ir žodžio laisvę supranta veikiausiai ne kaip realiai veikiančius pilietinės visuomenės instrumentus, o kaip savo pačių savivalę.

Jei išsirinkote Seimo narį, pavyzdžiui, tokį kaip kėdainietį Tomą Bičiūną, vadinasi, neturite jokios teisės iš žiniasklaidos sužinoti, ką jis galvoja vienais ar kitais klausimais. Mat komentarų žiniasklaidai bent jau kai kuriomis temomis teikti jis nė neketina ir tvirtina savo nuomonę galintis pasakyti tik mokamuose politinės reklamos straipsniuose. Arba tik tuo atveju, jei redakcija sutiktų su jo cenzūra… Tačiau redakcija su jokia cenzūra nesutiko ir nesutiktų.

Pabėgėliai – visos Lietuvos problema, aktuali ir Kėdainiams

Vadinasi, tai, ką kėdainiečių išrinktasis parlamentaras T. Bičiūnas mano apie į Lietuvą nelegaliai plūstančių pabėgėlių klausimų sprendimą, veikiausiai nesužinosite, nors jis ir dirba Seimo žmogaus teisių komitete, kuriam tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra vienas iš prioritetų.

Ir Seimo nariui nė motais net tai, kad Baltarusijos prezidentas Lukašenka grasina Lietuvą dar labiau užtvindyti nelegaliais pabėgėliais, nors pastaraisiais mėnesiais jų čia ir be grasinimų suplūdo tiek, kad netrukus jiems ketinama Medininkuose statyti modulinius namelius už 150 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad tokiuose nameliuose tilptų iki 800 pabėgėlių, kurių dauguma – irakiečiai.

Nors pabėgėlių priėmimo į Lietuvą klausimai yra sprendžiami aukščiausiose valdžios institucijose, kėdainiškis Seimo narys T. Bičiūnas nesivargina informuoti savo kraštiečių apie tai, kas dėl šios problemos sprendimo yra daroma jo pagrindinėje darbo vietoje – Žmogaus teisių komitete. Nekalba jis ir apie tai, kokios grėsmės kyla dėl augančio pabėgėlių skaičiaus, kur jie bus talpinami, kai bus užpildytos visos vietos Pabradės pabėgėlių centre.

Pareikalavo antraštės

Seimo narys atsisakė išdėstyti ir savo požiūrį į tai, kaip, jo manymu, Lietuva turėtų tvarkytis su šia problema.

„Šia ar kitomis temomis informuoti Kėdainių rajono gyventojus nusipirksiu vietą laikraštyje pats, kaip visada“, – tokį galutinį atsakymą T. Bičiūnas pateikė redakcijai, kai ši atsisakė iš anksto jam nurodyti, kokia bus publikacijos antraštė.

Beje, kokios būna antraštės, paaiškėja tik tuomet, kai yra parašomi straipsniai, o kaip žinia, jų parašyti nepasikalbėjus su pašnekovais ar nesurinkus kitų reikalingų duomenų, tiesiog neįmanoma.

Atrodytų, tokia logika kaip ir savaime suprantama, tačiau tik ne Seimo nariui T. Bičiūnui, kuris nesiteiks atsakyti į klausimus tol, kol antraštė nepraeis jo cenzūros…

Matyt, demokratijos kaina Kėdainiuose gali būti lygi politinės reklamos straipsnio sumai. Tokia išvada peršasi iš Seimo nario T. Bičiūno pateikto atsakymo į paklausimą redakcijai.K. Kasparavičė

Taigi, ką Jūsų išrinktas Seimo narys ketina nuveikti, kad visos šalies, taip pat ir Kėdainių neužtvindytų pabėgėliai, matyt, ne Jūsų reikalas. Arba savo požiūrį jis išdėstys tik politinės reklamos straipsnyje, susimokėjęs už vietą laikraštyje, kaip kad numatyta politinę reklamą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Esama ir kitokio požiūrio

Beje, savitu požiūriu į žodžio laisvę ir demokratiją Kėdainiuose išsiskiria ne tik Seimo narys T. Bičiūnas, bet ir viena rajono taryboje dirbanti moteriškė, kuri, panašu, žodžio laisvę ir demokratiją pripažįsta tik tada, kai jai pačiai tai naudinga.

Pasirodžius jos atžvilgiu kritiškesnei ar jos įsivaizdavimų tiesiog neatitinkančiai publikacijai, iš pradžių žurnalistai yra auklėjami ir „mokomi dirbti“ elektroniniais laiškais, o paskui pasipila ir viešas puolimas socialiniuose tinkluose. Ir į tokį puolimą dar įsitraukia tos pačios politikės artimieji – skirtingą nei jos pavardę turintis vyras, pseudonimu pasivadinęs brolis ir net mama. Tikras pavyzdys, kaip reikia palaikyti saviškį.

Išvada. Matyt, demokratijos kaina Kėdainiuose gali būti lygi politinės reklamos straipsnio sumai. Tokia išvada peršasi iš Seimo nario T. Bičiūno pateikto atsakymo į paklausimą redakcijai.

Arba demokratijos kaina galimai yra lygi vienos politikės ir jos artimųjų sugaištam laikui rašant komentarus socialiniuose tinkluose ar po nepatikusiais straipsniais.

Rekomenduojami video