Ką daro bedarbiai, kai į jų banko sąskaitą kas mėnesį įplaukia 560 eurų ir už tai iš jų nieko nereikalaujama? Didelį naują eksperimentą pradėjusi Suomija būtent tai ir nori sužinoti, o šios studijos direktorė neslepia didelių vilčių.

Apie tai jau pranešė Lietuvos žiniasklaida, tą paskutinėje užsienio spaudos apžvalgoje komentavome ir mes, o dabar platesnę informaciją radome Vokietijos nacionaliniame dešiniųjų liberalų dienraštyje „Frankfurter Allgemeine“.

Anot jo, „Suomija nori ištirti štai ką – ar bazinės pajamos pajėgs šalies socialinę sistemą padaryti paprastesnę ir daugiau žmonių įdarbinti? Eksperimento esmė tokia: du tūkstančiai atsitiktinai parinktų bedarbių nuo šių metų sausio gaus ne bedarbio pašalpą, o 560 eurų per mėnesį, ir tai be jokių sąlygų.

Šiems pinigams netaikomi jokie valstybiniai pajamų mokesčiai, o juos gavus net leidžiama prie jų dar papildomai užsidirbti, neprarandant nė cento iš tų pradinių pinigų.

„Su šiuo tyrimu nacionaline plotme Suomija yra pirmoji pasaulyje šalis, kuri bedarbiams kiekvieną mėnesį mokės besąlygiškas bazines pajamas“, – teigia eksperimentą vykdančio Suomijos socialinio draudimo instituto Kela viena iš vadovių, Marjukka Turunen.

Tiriamieji tik trumpai prieš naujuosius metus sužinojo, kad bandyme dalyvauja ir atsisakyti negalėjo. Juos burtais atrinko iš visų Suomijos žmonių tarp 25-erių ir 58-erių, kurie 2016 m. lapkritį buvo gavę bedarbio išmoką arba bedarbio pašalpą.

Didžioji šio bandymo viltis ta, kad žmonės vis dėlto pasijus motyvuojami priimti kokį nors darbo pasiūlymą. Daugelis socialinių pašalpų gavėjų galbūt vengia priimti siūlomų apmokamų darbelių dėl to, kad iš pajamų sumokėję valstybinius mokesčius jie bijo finansiškai atsidurti prastesnėje vietoje.

„Tačiau, – teigia M. Turunen, – bazinės pajamos nebus apmokestinamos, net jeigu prie jų bus užsidirbama 4000 eurų per mėnesį.“ O nuo savęs pridursiu, kad net ir dideliais mokesčiais pasižyminčiose šiaurės valstybėse pajamoms iš darbo niekada netaikomas 100 procentų mokestis – taip, kad net ir dorai dirbant valstybė neatima viso uždarbio.

Kiekvienu atveju, tai, kad bazinės pajamos neapmokestinamos ir prie jų dar leidžiama užsidirbti, „galėtų būti didelė paskata bedarbiui priimti bent pusės dienos darbą“.

Be to, bazinių pajamų įvedimas galėtų sumažinti ir biurokratijos aparatą. Šiuo metu bedarbis turi be paliovos pildyti anketas ir pateikinėti prašymus. To daryti gaunant bazines pajamas nebereikės.

„Ir ne tik tai, – priduria M. Turunen, – bet bazinės pajamos duoda žmonėms ir finansinio saugumo, jie gali pasitikėti, jog pinigai laiku ateis. O ką jie su jais darys, tai jų reikalas.“

Valdžios įstaigos nenumato tikrinti, ką bandymo dalyviai su savo pinigais darys, nes tai galėtų paveikti tyrimo rezultatus.

Kol kas eksperimento trukmė – dveji metai. Jeigu Suomijos socialinio draudimo institutas Kela norės, į jį po metų bus priimami ir kiti asmenys. Tik tam vyriausybė kol kas dar nepaskyrė lėšų.

Pirmą kartą apie šiuos planus viešai kalbėti Suomijoje pradėta prieš metus, tada dar buvo galvojama apie 800 eurų bazinių pajamų sumą.

Tuo tarpu ši besąlyginių bazinių pajamų tema sudomino ir kitas šalis. Pavyzdžiui, 2 000 gyventojų turinčiame Namibijos kaime Otjivero visi gyventojai nuo 2008 iki 2011 gaudavo 5-6 eurams prilygintas bazines pajamas, finansuojamas daugiausia iš vokiečių teikiamos karitatyvinės paramos pinigų.

Tačiau šio projekto sėkmė Namibijoje nebuvo sistemingai tikrinama.

Ir nors Šveicarijoje jau ilgiau aktyviai veikia šią idėją palaikančios grupės, šveicarai tik ką praėjusį savaitgalį referendumu net 78-iais procentais balsų atmetė besąlyginį bazinių pajamų įvedimą. Tarp atmetimo priežasčių – neaiškumai ir abejonės dėl tokio projekto finansavimo galimybių.

Iš ko ir kaip bazinių pajamų visiems įvedimą finansuoti? Šį klausimą iškėlė, bet negalėjo į jį iš karto atsakyti, ir socialinis filosofas Jay Ogilvy, kurio mintis persakėme spaudos apžvalgoje anąkart. Tai ir mano nuomone yra pats kiečiausias šio pyrago riešutas.

Vis dėlto pagal Berlyne įsikūrusio viešosios nuomonės tyrimo instituto „Dalia Research“ atliktos apklausos, net 64 procentai visų Europos Sąjungos piliečių už tokių bazinių pajamų įvedimą pasisako.

Anot „BBC“ pranešimų, ir Utrechto mieste Nyderlanduose nuo šių metų sausio  prasideda pilotinis bazinių pajamų įvedimo projektas.

Kaip svetainėje „Stratfor“ rašo Jay Ogilvy, bazinių pajamų idėją palaiko ir Pietų Afrikoje gimęs, šioje valstybėje ir Kanadoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbantis verslininkas, išradėjas, filantropas Elonas Muskas.

„Jam rūpi, kad pažanga dirbtinio proto, automatizavimo ir robotikos srityse gali artimesnėje ateityje iš darbo vietų išmesti milijonus žmonių.

Jau ir anksčiau futuristams nerimą kėlė perspektyva, jog technologija veda prie nedarbo. Ką žmonės darys su tokiu kiekiu laisvalaikio?

Praeityje tokie būgštavimai nepasitvirtino, nes naujos technologijos sukūrė kitus ir pelningesnius užsiėmimus.

Tačiau dabar, - jaudinasi E. Muskas ir kiti, - mašinos tampa protingesnės, užtat žmonių gali neilgai trukus ir visai nebereikėti. Tada po vieno kito dešimtmečio grės didelė bedarbystė, ir čia bazinės pajamos bus ne tik ekonominis sprendimas, bet ir  radikalios naujovės galimybė.

Kaip teigia informatikos specialistas, Niujorke dirbantis verslininkas Albertas Wengeris, „bazinių pajamų idėja išreiškia teigiamą nusiteikimą automatizacijos atžvilgiu“. Apie tai amerikiečių svetainėje „538“ žurnalistas Andrew Flowersas parašė straipsnį, pavadintą, „Kas būtų, jeigu mes žmonėms tik duotume pinigų?“ Jame jis šitaip apibūdina A. Wengerio pasaulėžiūrą:

„Jis nori, kad žmonės mažiau laiko sugaištų ties uždaviniais, kuriuos galima automatizuoti, ir daugiau laiko skirtų dabar nepakankamai dėmesio sulaukiančioms problemoms spręsti, tokioms kaip kova su klimato kaita, kosmoso tyrinėjimai, būsimos globalinės pandemijos prevencija“, – mano A. Wengeris.

Jo nuomone, jei žmonės turės garantuotas bazines pajamas, suklestės inovacijos, jie galės skirti šimtą procentų savo laiko tam, kas įdomu jiems.

Anot Danielio Straubo, vieno iš nepavykusio bandymo Šveicarijoje įvesti bazines pajamas rėmėjų, „visi, pasiturintys ar vargšai, dirbantys ar bedarbiai, turėtų gauti tą pačią pinigų sumą. Šitokia tvarka būtų kelias į  naują gyvenimo būdą. Jei žmonėms nebereikėtų plėšytis, kad sudurtų galą su galu, jie galėtų pradėti gyventi taip, kaip nori.

„Mes per daug save ribojame, – sako D. Straubas, – o man svarbu sąmoningumo puoselėjimas, sąmonės plėtra. Garantuotos pamatinės pajamos – puikus tam įrankis, galintis pakeisti daugelį mūsų įprastinių prielaidų.“

Bet ar tai įvykdoma? Temą tęsime kurį kitą kartą, nes tai visokios pakraipos spaudoje dabar itin aktualu.

M. Drunga

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.