„Akcija atrakcija“, sakydavo pažįstama, išvydusi krautuvėje atpigusią prekę. „Oho, – galvodavau aš, – Turbūt būti akcija labai smagu.“ Šiandien mąstau kitaip. Tiesa, akcija vis dar atrakcija, juk aš irgi žmogus su savomis silpnybėmis. Prisipažinkit, ir jūs tokie. Batai, ratai, kvepalai, sijonai, laikrodžiai – tai dar nieko palyginus su tuo, kas dedasi žaislų parduotuvėse. Ypač švenčių laikotarpiu. Tuomet klausiu savęs, kaži už kiek dabar įmanoma nusipirkti vaiko meilę? O ar mamos meilė kainuotų daugiau?

Niekas nebepyksta

Praėjusių metų duomenimis, vien šv. Kalėdų laikotarpiu dovanoms anglai išleido beveik 24,4 bilijonus svarų! Taip, tik dovanoms ir tik kalėdinėms. Jau įsivaizduoju, tuntą pompastiškų eglučių, po kuriomis it grybų Dzūkijoje pridygę daugiau nei 760 mln. dovanų (to paties tyrimo duomenys). Na, ir ką jūs galvojate, net kas penkta dovana išmetama. Plumpt!

Nieko tai nenustebins, juk daugelį dovanų ir patys perkame „iš reikalo“. Veidu pastatyti prieš šį faktą, vieni nusuka akis, kiti atsiprašydami šypteli, o treti klausiamai pakelia antakius. „Na ir kas čia tokio?“, – klausia jie. „Nieko tokio“, – atsakau aš. Visi turime teisę leisti savo uždirbtus pinigus taip, kaip tik išmanome. Patys dirbome, patys ir sprendžiame. Ir aš be sarkazmo pritariu, jog kiekvienas turi teisę pasirinkti, tačiau dar geriau, kai renkamasi nepametant proto.

Apie protą

Ar sutikote kada vaiką, kuris paklaustas, ko norėtų dovanų, atsakytų: „Nežinau, bet daug“? Ar girdėjote kada dešimtmetes troleibuse skaičiuojančias, „kiek šiemet gavo dovanų“? Ar matėte tuos virusinius video, kuriuose vaikai vieną po kitos išpakuoja dovanas ir galiausiai ima žaisti su didele kartonine dėže? Aš esu ir sutikusi, ir girdėjusi, ir mačiusi. Atrodo, džiaugsmą pradedame matuoti kiekiu. O ar kiekiu jau įmanoma išmatuoti meilę arba kompensuoti dėmesio stoką? Kol vaikas mažas, dažniausiai, ryškios pakuotės įžiebia šypseną jo veide, tačiau, laikui bėgant, šypsenos amplitudė drastiškai mažėja. Aš suprantu, kad norisi apdovanoti savo vaikus ir užtikrinti tai, kad jiems niekad nieko netrūktų. Ypač jei turite tiek, kad galėtumėte jiems nupirkti nors ir sraigtasparnį. Bet pala... Jei jau turite tiek, tai ar tikrai verta ir toliau tokiu tempu eikvoti savo laiką, kurį galėtumėte skirti bendravimui su jais?

Kam stengtis, jei liko dar neišpakuotų

Viename iš savo straipsnių psichoterapeutas Seanas Groveris teigė, jog per daug dovanų skatina destruktyvų vaikų elgesį. Jie sunkiau susikoncentruoja ir vos susidūrę su sunkumais, nustoja stengtis. Turėdami kelias dovanas dažniausiai po keleto minučių liaujasi bandyti perprasti jau išpakuotą sudėtingesnį žaidimą ir pradeda iš blizgaus popieriaus lupti kitas vaikystės gėrybes. Tiesa, čia veikia ir smalsumo dėsnis, tačiau pastebėta, jog prie pirmosios dovanos vaikai dažniausiai nebegrįžta.

Dovanų ir žaislų pertekliuje gyvenantys mažamečiai labiau nepasitiki savimi. Ištirta, jog savivertė nepriklauso nuo materializmo. Didžiausią poveikį savivertei turi pozityvūs santykiai su tėvais ir aplinkiniais. S. Goveris teigia, jog mažiau dovanų gaunantys vaikai turi mažiau elgesio problemų bei yra labiau empatiški, tolerantiškesni.

O pabaigai šokoladinis batonėlis

Kai buvau vaikas, tėtis, grįždamas iš darbo, kasdien parnešdavo mums su broliu po mažą šokoladuką „Pupa“. Vieną dieną jis liovėsi tai daręs. Pasirodo, mama jam patarė daugiau saldainių nebenešti, nes mes, anot jos, ėmėme laukti nebe tėčio, o šokoladėlių. Kai tai sužinojau (jau suaugusi), šiek tiek net pyktelėjau ant mamos, tačiau po akimirkos supratau, kad tai tiesa. Puikiai atsimenu, kad tėtis parnešdavo, kad būdavo skanu, jog norėdavau, kad parneštų, klausdavau, ar parnešė, tačiau dėl to jo stipriau mylėti nepradėjau. Kartu su pastaruoju atsiminimu atkeliauja tik saldus šokolado skonis burnoje, tačiau atsiminus, kaip su tėčiu sniego mūšyje kovojome prieš mamos ir brolio komandą, suvirpa blakstienos. Tad gal toli dovanų ieškoti nereikia? Kartu su vaiku nuvežkite daržovių miško žvėreliams arba padovanokite sauskelnių vaikų namams. Jei su vaiku sutarėte, jog nenorite dovanoti kitiems, tuomet skriskite į Disneilendą, eikite į kiną, keliaukite slidinėti. Pabandykite dovanoti įspūdžius.

Lina Matiukaitė

P. S. Tada, kai su šeima žaidžiau sniego mūšį, sniegas nieko nekainavo. Kaži ar jis vis dar nemokamas? Ar kas išdrįs patikrinti?